- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 2-148-223/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank AB, AB „Šiaulių bankas“, UAB „4finance“
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, kreditorinių įsiskolinimų paskirstymo pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei R. S., tretiesiems asmenims Swedbank AB, AB „Šiaulių bankas“, UAB „4finance“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ir jo atstovas ieškininius reikalavimus (suformuluotus pagal 2016-05-18 pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, b. l. 19 tomas 2) palaiko ir prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS akto įrašo Nr. 383 dėl atsakovės kaltės, palikti ieškovui pavardę „S.“, atsakovei-pagal jos pageidavimą; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 24 800 EUR vidutinės rinkos vertės, keleivinį automobilį VW PASSAT valt. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 EUR vidutinės rinkos vertės, priteisti iš ieškovo atsakovei kompensaciją 5000 EUR; visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2013-02-28 Vartojimo kredito sutartį Nr.13-012935-GV AB „Swedbank“ po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovo prievole; visus sutartinius įsipareigojimus 2014-08-05 Fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr.F/IL-2014-84721-015 po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovo prievole; visus finansinius įsipareigojimus pagal 2015-06-01 ir 2015-06-10 Vartojimo kredito sutartį Nr.9902045002 po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovės R. S. prievole; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) metais gimė sūnus L.. Atsakovė , praėjus maždaug 5-iems metams po santuokos sudarymo, ėmė keistai elgtis, vartojo raminamasias tabletes XANAX kartu su alkoholiu, susirgo depresija. Paskutiniu metu (maždaug nuo 2014 metų) atsakovė geria kasdien, puola su peiliu, naktimis nemiega, kelia triukšmą, elgiasi neadekvačiai, gasdina jį ir sūnų L.. Sūnus negali ramiai mokytis, ruoštis pamokoms. Atsakovė per visą santuokos laikotarpį dirbdavo epizodiškai, iš darbo buvo atleidžiama už gėrimą. Santuokos metu atsakovė neturėdama pinigų, imdavo kreditus, o kur juos panaudojo - nesakė. Jis dirbdavo ir uždirbtus pinigus atiduodavo atsakovei, bet sužinojo, kad ši, paėmusi pinigus, nemoka mokesčių už butą ir yra įsiskolinimas. Nuo 2015 metų jis vienas moka visus mokesčius ir kreditą. Santuokoje įgijo 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 800 EUR ir automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 1 000 EUR. Jo pajamos yra 600 EUR per mėnesį, vienas moka kreditus bankui. Kadangi su atsakove negyvena jau metai laiko ir tiek pat laiko neveda bendro ūkio, jam nebuvo žinoma apie atsakovės vardu paimtą kreditą, todėl prievolė UAB „4finance“ turi būti pripažinta asmenine atsakovės prievole.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Nesutinka su ieškovo pasiūlytu buto padalinimo būdu, nes atsakovė nori, kad butas būtų dalinamas natūra lygiomis dalimis- po ½ dalį.
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių po santuokos sudarymo ieškovas buvo geras vyras. Ji rūpinosi sūnumi L. tinkamai. Nesutarimai šeimoje prasidėjo, kai jos sesuo R. S. ėmė prieš ją nuteikinėti sutuoktinį ir sūnų. R. S. išlaiko ieškovą, perka maistą, aprangą. Ieškovas pasikeitė, ėmė ją užgaulioti, vadinti nepagarbiais žodžiais. Ji visą gyvenimą dirbo ir išlaikė šeimą. Pripažįsta, kad kartais išgeria, tačiau prieš tai 7-is metus išvis negėrė. 2015 metais jai buvo diagnozuota depresija, vartoja raminamuosius vaistus XANAX. Ji naktimis jokio triukšmo nekelia, elgiasi ramiai. Šeimoje yra susiklosčiusi konfliktinė situacija. Pripažįsta, kad nuo 2015 metų birželio mėnesio nemoka jokių mokesčių. Pragyvenimui yra paėmusi kreditų, skolinosi pinigų iš sesers R. S., bet už tai atidirbo.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog automobilis po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, kompensacijos už jį nereikalauja.
Atsakovės atstovė prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, butą padalinti natūra po ½ dalį, prievolę AB Šiaulių bankas palikti solidaria šalių prievole; prievolę AB Swedbank palikti asmenine ieškovo prievole, o prievoles UAB „4finance“ palikti asmeninėmis atsakovės prievolėmis.
Tretysis asmuo AB Swedbank į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti Banko atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą ( b.l. 61 tomas 1), kad sutinka su ieškinyje išdėstyta pozicija dėl kredito Bankui grąžinimo tvarka.
Tretysis asmuo AB Šiaulių bankas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti Banko atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą ( b.l. 83 tomas 1), kad sutinka su ieškinyje išdėstyta pozicija dėl kredito Bankui grąžinimo tvarka.
Tretysis asmuo UAB „4finance“ į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, atsiliepimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS buvo įregistruota santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 11 tomas 1). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L., kuris šiuo metu yra pilnametis ( b.l. 13 tomas 1). IŠ VĮ Registrų centras pažymų matyti, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo 3-jų kambarių butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ( b. l.17-21 tomas 1). Ieškovo vardu registruotas automobilis VW PASSAT , valst. NR. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 22-23 tomas 1). IŠ Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK 2015-08-25 rašto ( b.l. 25 tomas 1) matyti, kad yra registruotos medžiagos dėl R. S. padaryto administracinio pažeidimo pagal ATPK 178 str. 1 d. ir kreipimosi į ligoninės priėmimo skyrių dėl sužalojimų. Iš AB Šiaulių bankas rašto ir 2014-08-05 Kreditavimo sutarties ( b.l. 27-37 tomas 1), kad G. S. ir R. S. buvo suteiktas 12 449 ,75 EUR (42 986,48 LT) kreditas turimų įsipareigojimų refinansavimui. Iš AB Swedbank 2013-02-28 Vartojimo kredito sutarties Nr.13-012935-GV ( b.l. 38-40 tomas 1) matyti, kad buvo suteiktas kreditas automobilio remontui. Iš 2015-06-01 Vartojimo kredito sutarties Nr. 9902045002 ( b.l. 13-18 tomas 2) matyti, kad atsakovei R. S. buvo suteiktas 400 EUR kreditas. Iš 2015-06-10 Vartojimo kredito sutarties Nr. 9902045002 ( b.l. 16-18 tomas 2) matyti, kad atsakovei R. S. buvo suteiktas 100 EUR kreditas.
Taigi, ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, t.y. dėl netinkamo elgesio šeimoje: piktnaudžiavimo alkoholiu, triukšmo ir konfiktų kėlimo, agresyvaus elgesio ieškovo ir šalių sūnaus atžvilgiu.
Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti kurio iš sutuoktinių kaltė buvo esminė ir pagrindinė santuokos iširimo priežastis, kuri nutraukė šalių santuokinius ryšius ir padarė bendrą sutuoktinų gyvenimą neįmanomu. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą kas kaltas dėl santuokos iširimo, yra būtina nustatyti, kieno iš sutuoktinių netinkamas elgesys buvo esminė santuokos iširimo sąlyga. CK 3.61 str. 1 d. numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl sutinkamai CK 3.61 str. 2 d., teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, išskyrus atvejus, kai ji remiasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK įrodinėti nereikia (178 str.). Ieškovas teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Vadinasi, jis šią aplinkybę turėjo įrodyti, nes tai nėra aplinkybė, kuri neturi būti įrodinėjama (CPK 182 str.). Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojai L. S. ir R. S. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes apie netinkamą atsakovės elgesį šeimoje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad toks atsakovės elgesys šeimoje sąlygojo santuokinių ryšių nutrūkimą ir tai buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, kad ieškovas netinkamai elgėsi šeimoje, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės- piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaistais, agresyvaus elgesio, konfliktų kėlimo, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės.
Nutraukus santuoką pagal CK 3.69 str. nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, išskyrus jei santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam asmeniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Sutuoktiniai turi bendrų vaikų, santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, ieškovas neprieštarauja, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos dabartinės pavardės: “S.”, “ S.”.
Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl jų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas nespręstinas. Išlaikymo šalys sau nereikalauja.
Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, yra būtina nustatyti asmeninį sutuoktinių turtą, bendrą dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis.
Sutinkamai su CK 3.87 str., 3.88 str. nuostatomis preziumuojama, kad visas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe . Sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas buvo įgytas sudarius santuoką, tačiau nėra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 str. 2 d.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). CK 3.118 str. vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas.
Taigi, byloje nustatyta, kad santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: 3-jų kambarių butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 24 800 EUR ir automobile VW PASSAT valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 EUR. Daugiau turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgyta, ginčo dėl turto vertės tarp šalių nėra.
Dalinant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 str. pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, taigi yra galimybė pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar nepilnamečio vaiko interesus. Byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas dalinamas lygiomis dalimis ( CK 3.127 str. 1 d.).
Kaip matyti šioje byloje ieškovas siekia, kad santuokos metu įgyti butas ir automobilis būtų padalinti jam natūra asmeninės nuosavybės teise, o jis išmokėtų atsakovei 5000 EUR piniginę kompensaciją. Atsakovė su tuo, jog butas atitektų natūra ieškovui kategoriškai nesutinka ir nori, kad po santuokos nutraukimo butas būtų padalintas natūra po ½ dalį, dėl automobilio padalinimo būdo prieštaravimų nereiškė.
CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais . Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.) . Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Taigi, nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 str., 3.5 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).
Ieškovas prašo netaikyti buto padalinimo natūra būdo tuo pagrindu, kad tarp jo ir atsakovės susiklostė konfliktiški santykiai, kad atsakovės netinkamas gyvenimo būdas (piktnaudžiavimas alkoholiu, triukšmo kėlimas, agresyvus elgesys, mokesčių už butą nemokėjimas ir pan.) daro neįmanomą gyvenimą viename bute. Su tokiais ieškovo teiginiais iš dalies galima būtų ir sutikti, t.y. bendras šalių gyvenimas bute po santuokos nutraukimo gali tapti suvaržytas, tačiau negalima pamiršti, kad atsakovė kito gyvenamojo ploto neturi, todėl jos teisė į būstą taip pat turėtų būti užtikrinta. Be abejo, negalima pamiršti, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais, t.y. buvusių sutuoktinių kaip bendrosios jungtinės nuosavybės subjektų transformaciją į bendrosios dalinės nuosavybės subjektus. Ginčo buto, kaip nuosavybės, socialinis ir ekonominis vertingumas vis dėlto lemia, kad pirmiausia butas būtų dalinamas natūra. Teismo įsitikinimu šioje byloje dalinant butą, negalima suteikti prioriteto šalių tarpusavio santykiams ir šių santykių galimai įtakai tolesniam turto valdymui bei naudojimui. Ieškovo nurodyti argumentai dėl atsakovės mokesčių nemokėjimo pilnai išspręstini sudarant atskiras sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais ir tada mokant už paslaugas kiekvienam atskirai, jei iškiltų problemos dėl atsakovės elgesio, jos taip pat spręstinos atitinkamų institucijų pagalba, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad butas nedalintinas natūra, yra išsprendžiamos. Negalima pamiršti ir to, kad santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo, butas yra dalus objektas, taigi ginčo butas dalintinas natūra lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį ir toks buto dalinimo būdas užtikrina socialinį teisingumą ir nepažeidžia nei vienos iš šalies interesų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad, nors ieškovas ir siūlo atsakovei sumokėti 5000 EUR kompensaciją už jam natūra atitenkantį butą, tačiau ši kompensacija yra per maža, nes buto vertė ( su kuria abi šalys sutinka) yra 24 800 EUR, taigi dalinant turtą lygiomis dalimis atsakovei išmokėtina kompensacija sudarytų 12 400 EUR. Teismo įsitikinimu ieškovas nėra finansiškai pajėgus sumokėti tokio dydžio kompensaciją dėl šių priežasčių: ginčo butas yra apsunkintas hipoteka, negrąžinto kredito likutis 2016-01-21 sudarė 9 073,58 EUR, kas mėnesį mokama apie 258 EUR kreditas AB Šiaulių bankas, mokamas kreditas AB Swedbank už automobilio remontą vidutiniškai 10 EUR per mėnesį ( b.l. 17-18 , 27 ,40, 83 tomas 1) . Be to, nors atsakovas nurodo, kad jo pajamos yra apie 600 EUR per mėnesį, iš pažymos matyti, kad ieškovo pajamos yra vidutiniškai 275 EUR per mėnesį, iš kokių lėšų ieškovas sumokės kompensaciją atsakovei šis pakankamai argumentuotas nenurodė. Pažymėtina, kad piniginė kompensacija atsakovei taip pat turėtų būti sumokėta įsiteisėjus sprendimui (netaikant CPK 284 str.), nes šios piniginės lėšos būtų skirstos atsakovei būstui įsigyti, kad ji turėtų gyvenamąją vietą. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki įrodo ir ta aplinkybė, kad jis buvo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio šioje byloje (b.l. 46-47 tomas 1). Taigi, ieškovo finansinė padėtis yra dar vienas argumentas dėl ko butas turėtų būti dalinamas natūra.
Kas liečia dalintiną automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tai ginčo dėl jo vertės ir dalinimo būdo nėra, ieškovas automobilį natūra prašo priteisti jam, atsakovė su tuo sutinka. Taigi, po santuokos nutraukimo automobilis natūra priteistinas ieškovui, o kadangi turtas dalinamas lygiomis dalimis, atsakovei iš ieškovo priteistina ½ automobilio vertės, t.y 500 EUR.
Kas liečia šalių kreditines prievoles, tai byloje nustatyta, kad šalys turi 3 kreditorius: AB Šiaulių bankas, AB Swedbank ir UAB “4finance”.
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas . Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju atveju nustatyta, jog šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį , buvo sudaryta kredito sutartis su AB Šiaulių bankas ir AB Swedbank. Sutartį su AB Šiaulių pasirašė abi šalys , jos prisiėmė pareiga ją grąžinti solidariai. Paskola buvo naudojama šeimos poreikiams, t.y. šeimos gyvenamojo būsto kredito refinansavimui ( įkeistas butas ) . Sudarydami paskolos sutartį, ieškovas ir atsakovė , būdami Banko bendraskoliais, įsipareigojo gautą kreditą grąžinti, draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prisiimtą prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas ( CK 6.59 str.). Taigi, nors AB Šiaulių bankas ir sutinka su ieškiniu, teismas mano, kad tokį Banko sutikimą sąlygojo ta aplinkybė, kad pagal ieškinio reikalavimus visas butas atitenka ieškovui. Taigi, kai turtas natūra atitenka vienam bendraskolių, tai jo galimybės grąžinti kreditą užtikrinamos turimu vertingu turtu ir tai yra viena aplinkybių apsispręsti Bankui dėl kredito paskirstymo. Kadangi teismas laiko tikslinga butą padalinti natūra lygiomis dalimis po ½ dalį ieškovui ir atsakovei, tai manytina, kad prievolė AB Šiaulių bankas turėtų išlikti solidari, nes priešingu atveju būtų pažeistos ieškovo teisės, o taip pat kreditoriaus galimybė atgauti suteiktą kreditą. Tais pačiais argumentais ir dėl tų pačių priežasčių prievolė AB Swedbank paliktina solidaria prievole ir po santuokos nutraukimo.
Prievolės UAB “4finance” pripažintinos asmeninėmis atsakovės prievolėmis, nes gauti kreditai buvo panaudoti asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti, kai šalys nebevedė bendro ūkio ir gyveno atskirai.
Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų daliai, įvertinus, kad atsakovei 100 proc. suteikta antrinė teisinė pagalba ( ieškinys patenkintas 75 proc., CPK 88 str., 92 str., 93-94 str., 96 str., 98 str.). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš ieškovo nepriteistinos ( atsakovė nuo jų atleista) , nes paskaičiavus pagal ieškinio patenkinimo procentą sudaro mažiau nei 3 EUR ( CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką , įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS , akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. ( P.) , a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl R. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. S. palikti santuokinę pavardę – “ S.”, G. S. – “S.”.
Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:
-ieškovui G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW PASSAT valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 EUR, išmokant 500 EUR kompensaciją atsakovei R. S. , a.k. (duomenys neskelbtini)
- butą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 24 800 EUR, padalinti lygiomis dalimis ½ dalį G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kreditorinę prievolę AB Swedbank pagal 2013-02-28 Vartojimo kredito sutartį Nr. 13-012935-GV ir kreditorinę prievolę AB Šiaulių bankas pagal 2014-08-05 Fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr.F/Il-2014-84721-015 palikti solidaria G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Kreditorines prievoles UAB “4finance” pagal 2011-06-01 Vartojimo kredito sutartį Nr.9902045002 ir 2011-06-10 Vartojimo kredito sutartį Nr.9902045002 po santuokos nutraukimo palikti asmeninėmis R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1131 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 28,95 EUR valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.