Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. S. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties, kuria V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. įtariamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su R. M., D. M., A. M. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. M. kartu su D. M. pasinaudojo nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia materialine padėtimi, bei panaudojo apgaulę – nenurodžius tikrojo kelionės tikslo ir melagingai pažadėjus legalų ir gerai apmokamą darbą, žinojo, kad L. B. yra 16 metų vaikas, ir taip užverbavo ją (L. B.) vykti į Ispaniją. A. M. su D. M. sutvarkė nukentėjusiajai kelionės dokumentus, apgyvendino iki išvykimo D. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to nuvežė nukentėjusiąją prie vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), tikslus adresas nežinomas, perleido nukentėjusiąją R. M., kuris kartu su A. M., jo vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabeno nukentėjusiąją į Vokietijos Federacijos Respubliką, adresu (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas. R. M. atėmė iš L. B. asmens dokumentus, panaudojo psichinę prievartą ir grasinimus, taip atėmė galimybę priešintis, siekė pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, ir panaudojo fizinį smurtą, t. y. laikė ją nuomojamame name, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. S. įtariamas tuo, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., 20.35 val., dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su R. M., J. N. ir dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 23 d. kartu su R. M. pasinaudojo nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, t. y. sunkia jos materialine padėtimi, ir panaudojo psichologinį smurtą – grasino ginklu susidoroti su ja ir jos šeimos nariais, žinojo, kad L. B. yra 17 metų vaikas, taip palaužė jos valią priešintis, užverbavo ją vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitute. 2008 m. rugpjūčio 27 d. kartu su R. M. automobiliu „XXXX XXX“, valst. Nr. XXXX nuvežė L. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikė nelaisvėje, kur ją iki išvežimo prižiūrėjo asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas. Po to 2009 m. rugpjūčio 28 d., apie 5 val., R. M. ir J. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nugabeno į degalinę „XXXXX“, esančią Kaune, įsodino nukentėjusiąją į UAB „XXXX XXX“ priklausantį mikroautobusą „XXXX XXX“, valst. Nr. XXX XXX. Su nukentėjusiąja kartu vyko R. M., kuris apribojo jos (L. B.) judesių laivę, t. y. laikė ją už rankos ir neleido laisvai judėti, atgabeno iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Jungtinę Karalystę, T. M. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, kurie pasitiko nukentėjusiąją, panaudojo psichinę prievartą ir grasinimus, taip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, siekė pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, laikė nuketėjusiąją nelaisvėje namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., 20.35 val., įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. S. įtariamas tuo, kad nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su R. M., A. M., J. N., D. L. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, A. M. nurodžius nukentėjusiąsias A. B. ir L. B. kaip merginas galinčias užsiimti prostitucija, 2009 m. vasario 3 d., apie 18 val., prie Kauno geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su R. M. pasinaudojo A. B. ir L. B. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, bei panaudojo apgaulę – melagingai nurodė, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, įtikino ir užverbavo A. B. ir L. B. vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis. 2009 m. vasario 4 d., apie 19.30 val., kartu su R. M. atgabeno A. B. ir L. B. į asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo nukentėjusiosios A. B. ir L. B. laikomos iki 2009 m. vasario 8 d., R. M. nupirko lėktuvo bilietus, 2009 m. vasario 8 d., apie 7.30 val., jis (V. S.) kartu su R. M. ir T. M. automobiliu „XXX XXX“, valst. Nr. XXX XXX, nugabeno nukentėjusiąsias į Rygos oro uostą, iš kur R. M. lydėjo ir nugabeno nukentėjusiąsias į Jungtinę Karalystę. D. L. kartu su J. N. jas pasitiko, laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos laikė nuomojame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, t. y. įtraukė jas į prostituciją ir pelnėsi iš jų prostitucijos. Po to 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. jis (V. S.) kartu su T. M. pervedė po 500 Lt A. M. į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų sąskaitą, kaip atlygį už A. B. ir L. B., t. y., įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.

V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka buvo sulaikytas 2009 m. liepos 28 d., o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, vėliau suėmimas buvo tęsiamas.

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo bei daryti naujus nusikaltimus, nes ji nepagrįsta. Mano, kad įstatyme numatytų tikslų galima pasiekti įtariamajam pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pirmosios instancijos teisėjas to nesvarstė. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, kuria rūpinasi, t. y. prižiūri mažamečius vaikus, nes žmona dirba, tai vertina kaip V. S. šeimos legalų pragyvenimo šaltinį, mažametė dukra serga (teismui pateikti tai patvirtinantys medicininiai dokumentai), įtariamasis susietas tampriais socialiniais – šeiminiais ryšiais. Teigia, kad tikėtinumą, jog įtariamasis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, mažina jo paminėtos aplinkybės ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis, todėl įtariamajam galima taikyti švelnesnes kardomąsias priemones: įpareigojimą registruotis policijoje, dokumentų paėmimą ar užstatą, arba taikyti kelias iš šių priemonių. Be to, taikant šias kardomąsias priemones galima pasiekti, kad V. S. nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas baigiamas skubotai, neleidžiama įtariamajam tinkamai susipažinti su visa bylos medžiaga ir pareikšti motyvuotus prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, nes patenkinus tokius prašymus užsitęstų ikiteisminis tyrimas ilgiau nei iki 18 mėnesių ir įtariamasis turėtų būti paleistas iš kardomosios priemonės – suėmimo, taikant jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Prokurorė prašo įtariamojo V. S. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo V. S. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad į jo skundo argumentus dėl BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkte esančio reikalavimo pažeidimą jau atsakė ir motyvavo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 24 d. ir 2010 m. gegužės 26 d. nutartyse, todėl šioje nutartyje jie nebus kartojami. Teismas nurodo, kad BPK 127 straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai skirti prokuroro teikiamam pareiškimui, o ne teismo nutarčiai, kuria pratęsiama kardomoji priemonė. Todėl advokatas nepagrįstai teigia, kad šis straipsnis buvo pažeistas.

Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamasis V. S. galėjo padaryti jam įtarime pareikštas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra gauti ir užfiksuoti: apžiūrų protokoluose, kratos protokoluose, asmens atpažinimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, pokalbio suvestinėse, liudytojų A. B., G. V. ir kitų liudytojų apklausų protokoluose, taip pat nukentėjusiosios L. B. apklausų protokoluose, kitoje bylos surinktoje medžiagoje. Šioje nagrinėjimo stadijoje teismas neprivalo atskleisti šių duomenų turinį, jų analizuoti, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos įtariamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą. Byloje faktinių duomenų turi būti tiek, kiek jų pakaktų suėmimo termino pratęsimui, o ne galutinio sprendimo (nuosprendžio) priėmimui.

Apeliacinis teismas dar kartą akcentuoja, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą. Panevėžio apygardos teismas nutartyje, pratęsdamas įtariamojo V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. V. S. inkriminuojami labai sunkūs, sunkūs ir apysunkiai (BK 11 straipsnio 6, 5 ir 4 dalys) nusikaltimai, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato realias ir griežtas laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, įtariamas padaręs nusikalstamas veikas organizuota grupe, turi ryšių užsienyje. Teismas vertino šių aplinkybių visumą, o ne atskirai vieną nuo kitos. Nors įtariamojo gynėjas skunde nurodo, jog V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, kuria rūpinasi, t. y. prižiūri mažamečius vaikus, nes žmona dirba, mažametė dukra serga, jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, jo socialiniai – šeiminiai ryšiai tamprūs, tačiau teismas mano, jog šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs. Teismas konstatuoja, kad advokatas nepagrįstai remiasi BVK 157 straipsniu, nes Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, šio proceso stadijoje V. S. dar nenuteistas ir jam nepaskirta bausmė, jam tik pareikšti įtarimai ir taikyta kardomoji priemonė – suėmimas įstatymo numatytais pagrindais, todėl nagrinėjant kardomosios priemonės taikymo ir pratęsimo pagrįstumą reikia vadovautis BPK numatytais straipsniais, o ne BVK.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog V. S. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes jis įtariamas padaręs aštuonis nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, V. S. yra du kartus teistas (už nusikaltimų nuosavybei padarymą), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, įtariamas devynių tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, trys kurių priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), įtariamas padaręs nusikalstamas veikas veikdamas organizuota grupe. Apeliacinio teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad būdamas nesuimtas V. S. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad byla yra itin sudėtinga, tyrimas atliekamas dėl organizuotos grupės padarytų nusikalstamų veikų, be to, tyrimo veiksmai buvo atliekami ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami intensyviai (jie nurodyti skundžiamojoje nutartyje, todėl nekartojami). Pažymėtina, kad minėtas straipsnis numato, kad, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminas gali būti tęsiamas iki aštuoniolikos mėnesių. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byla yra ikiteisminio tyrimo veiksmų baigimo stadijoje. Apeliacinis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad bylos tyrimas vilkinamas. Teismas negali vertinti gynėjo skunde nurodyto argumento apie įtariamųjų susipažinimo su bylos medžiaga proceso eigą, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinio teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi V. S. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka buvo sulaikytas 2009 m. liepos 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau jos terminas buvo tęsiamas įstatymo nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu V. S. aštuoniolikos mėnesių suėmimo terminas baigiasi 2011 m. sausio 28 d. Tuo tarpu Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi V. S. suėmimo terminą pratęsė iki 2011 m. sausio 30 d. Apeliacinis teismas šią klaidą ištaiso ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį pakeičia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį pakeisti: nurodyti, kad V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki 2011 m. sausio 28 d.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.