Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-11 · Byla Nr. A2.2.-18001-716/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
A2.2.-18001-716/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17353-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pažeidėjas
V. D.
Kategorijos
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-18001-716/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17353-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant institucijos atstovei Renatai Barkovskajai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. būdamas individualios įmonės „A.“ savininku ir žinodamas apie apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes nuo 2015-01-01 iki 2015-09-16 privati firma „A.“ būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interesus.

V. D. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad pažeidė nustatytą tvarką, nes nenorėjo, kad kiltų bankroto ar restruktūrizacijos procedūra. Atsiskaitymus darė siekiant gelbėti kitas įmones, su kuriomis jis yra susijęs. Su mokesčių inspekcija jis sutardavo, gaudavo mokestines paskolas ir šios pareigūnai žadėjo, kad į teismą nesikreips. Pripažįsta, kad jo individuali įmonė dirba nuostolinmgai, mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 metų, galėjo būti jau ir nuo 2014-12-01.

Šalies argumentai

V. D. tyrimo metu nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl smukusios įmonės apyvartos. Apyvartos smukimą lėmė įmonės veiklos reorganizaviamas – beveik neparduodama medicininė įranga, „A.“ užsiima tik medicininės įrangos nuoma, aptarnavimu, instaliacija ir mokymais. Šiuo metu veikla stabilizuojasi, apyvarta auga, su biudžetu įmonė pajėgi dalimis atsiskaityti (b.l. 8).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad nuo VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2015-09-24 dienai Bendrovės skola biudžetui sudarė 93.713,20 Eur, iš jų: Nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių 21,54 Eur (nepriemoka susidariusi nuo 2015-02-28), 92.940,25 Eur PVM ir 751,41 Eur šio mokesčio delspinigių (nepriemoka susidariusi nuo 2014-12-01). 2015-09-16 operatyvaus patikrinimo (toliau - OP) metu buvo apsilankyta bendrovės biure ir prekybos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įmonės kasos likutis 2015-09-16 dienai buvo 3132,87 Eur, tačiau pinigai perskaičiavimui OP metu pateikti nebuvo, kadangi įmonės kasininkas V. D. buvo išvykęs. Pagal patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-08-30, nustatyta, kad kasos likutis laikotarpio pradžioje sudarė 0,00 Eur, pabaigoje - 3123,87 Eur. Per šį laikotarpi kasos įplaukos buvo - 12000,00 Eur, išlaidos - 8867,13 Eur. Visas kasos išlaidas per šį laikotarpį (8867,13 Eur) sudarė atskaitingam asmeniui išduoti pinigai ūkinėms išlaidoms padengti. Bendrovės turi banko sąskaitas bankuose: AB „DNB bankas" (sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini)). AB „Svvedbank" (sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), UAB „Medicinos bankas" (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), AB SEB banke (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis laikotarpio pradžioje (2015-01-01) - 00,64 Eur, laikotarpio pabaigoje (2015-09-16) - 1385,87 Eur, įplaukos sudarė - 474918,81 Eur, išlaidos - 473532,94 Eur. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis laikotarpio pradžioje (2015-01-01) - 0,00 Eur. laikotarpio pabaigoje (2015-08-21) - 0.00 Eur, įplaukos sudarė - 19493.58 Eur. išlaidos - 191493.58 Eur. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis laikotarpio pradžioje (2015-01-01) - 0.00 Eur. laikotarpio pabaigoje (2015-09-16) - 850,22 Eur, įplaukos sudarė - 492055,05 Eur, išlaidos - 491204.83 įvertinus pateiktus dokumentus darytina išvada, kad Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. nuostatų, nes nuo 2015-01-01 būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kt. kreditoriais. Avanso likutis pas bendrovės atskaitingą asmenį - direktorių V. D. 2015-01-01 dienai buvo 0.00 Eur, per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-09-16 minėtam atskaitingam asmeniui pagal kasos išlaidų orderius KIO01 (2015-01-19), KIO02 (2015-02-13), KIO03 (2015-02-16), KIOl 1 (2015-03-31), KI021 (2015-06-30) buvo iš viso išmokėti 4895.55 Eur skirti ūkinėms išlaidoms padengti. Avanso likutis 2015-09-16 dienai yra 0,00 Eur. Bendrovės skolos tiekėjams ir kitiems kreditoriams 2015-09-16 dienai sudaro 1723484,54 Eur. Pirkėjų skolos bendrovei 2015-09-16 dienai sudaro 1353140,85 Eur (b. l. 52-53).

Iš faktų fiksavimo pažymos matyti, kad 2015-09-16 atlikus individualios įmonės „A.“ operatyvų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta, kad įmonės kasos likutis 2015-09-16 dienai buvo 3132,87 Eur, tačiau pinigai perskaičiavimui pateikti nebuvo, kadangi įmonės kasininkas V. D. buvo išvykęs. Pagal patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-08-30, nustatyta, kad kasos likutis laikotarpio pradžioje sudarė 0,00 Eur, pabaigoje - 3123,87 Eur (b. l. 9-10).

Iš žiniaraščių matyti, kad bendrovės skolos tiekėjams ir kitiems kreditoriams 2015-09-16 dienai sudaro 1 723 484,54 Eur. Pirkėjų skolos bendrovei 2015-09-16 dienai sudaro 1 353 140,85 Eur (b. l. 12-14).

Iš banko sąskaitų išrašų matyti įmonės vykdyti pavedimai ir atsiskaitymai su kreditoriais (b. l. 15-31, 47-51).

Iš Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumo išrašo ir sąskaitų žurnalo matyti įmonės išlaidos ir pajamos (b.l. 32-42).

Iš įmonės bandomojo balanso matyti „A.“ turtas, skolos, pajamos ir išlaidos (b. l. 43-46).

Iš mokesčių administratoriaus balansų matyti įmonės „A.“ mokestinės prievolės, palūkanos ir delspinigiai skirtingais laikotarpiais (b. l. 54-64).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Individualios įmonės savininkas V. D. pripažino, kad dėl smukusios įmonės apyvartos jo įmonė turėjo mokestinę nepriemoką mokesčių inspekcijai, tačiau įmonė privalėjo ir atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Iš minėtų banko sąskaitų išrašų ir nepriemokos balansų, taip pat operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad įmonė „A.“ turėdama mokestinę nepriemoką – ne mažesnę nei 93713,20 Eur (b. l. 54) – atsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais, tokiu būdu pažeisdama pirmenybę į atsiskaitymus turinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Galimybės tuo metu atsiskaityti su visais kreditoriais įmonės neturėjo, V. D. teisme pripažino, kad jo individuali įmonė veikia nuostolingai. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad individuali įmonė „A.“ neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Įmonės vadovas V. D., žinodamas įmonės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas V. D. kaip įmonės savininkas būdamas kaltas padarė nebe civilinės teisės, bet administracinį teisės pažeidimą.

Tokiu būdu teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad V. D. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad jo individuali įmonė „A.“ nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidė kitų, aukščiau eilėje stovinčių įmonės kreditorių teises. V. D. veika dėl kreditorių teisių pažeidimo atitinka pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., nes pažeidėjas būdamas atsakingas neužtikrino, kad nebūtų pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad V. D. gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinus tai, kad būdamas įmonės savininku V. D. atsiskaitymų nekontroliavo neturėdamas išankstinių kriminalinių tikslų, siekdamas nepažeisti kitų kreditorių interesų, tarėsi su mokesčių administratoriaus darbuotojais, bent iš dalies mokėjo įmokas Valstybinei mokesčių inspekcijai, stengėsi tai daryti pastoviai, mokestinę nepriemoką ruošiasi ir pažadėjo sumokėti. Individualios įmonės savininkui paskyrus net minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą būtų pažeistas teisingumo principas, tai turėtų neigiamos įtakos ir mokestinės nepriemokos vykdymui. Įvertinęs visas šias išimtines aplinkybes, teismas be teisingumo vadovaudamasis ir protingumo kriterijais mato galimybę taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir už padarytą pažeidimą paskirti praktiškai dešimteriopai mažesnę administracinę nuobaudą, nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. D. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 d., skirti 145 (vieno šimto keturiasdešimt penkių) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas