- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-249/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė (pran.)
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- UAB „Baltikums draudimas“
- Trečiasis asmuo
- J. L.
- Advokatai
- Algis Vidzėna
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-210-479/2006 pagal ieškovės L.Š. ieškinį atsakovui UAB „Baltikums draudimas“, trečiajam asmeniui J. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L.Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 310 265,11 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad ji 2004 m. gegužės 16 d. autoįvykio metu buvo sužalota. Dėl autoįvykio kalta J. L., kuri savo automobilį buvo apdraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „Baltikums draudimas“. Ieškovė kreipėsi į UADB „Baltikums draudimas“ dėl žalos atlyginimo ir prašė jai sumokėti kompensaciją už prarastas darbines pajamas, nes dėl autoįvykio metu ieškovei padarytų kūno sužalojimų jai suteikta pirmoji invalidumo grupė ir sveikatos būklė ateityje nepagerės. Atsakovas UADB „Baltikums draudimas“ atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimus, todėl ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 310 265,11 Lt vienkartinę kompensaciją.
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas neginčija ieškovės teisės į žalos atlyginimą ir šią pareigą vykdys įstatymo nustatyta tvarka – mokėdamas periodines išmokas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės L.Š. ieškinį atmetė. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentu, kad ji, vadovaujantis 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ 46 punktu, turi teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą, nes šiame punkte įtvirtintos normos nėra imperatyvios, numatančios nukentėjusio asmens teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą. Šios normos numato būtinumą atsižvelgti į nukentėjusiojo pasirinkimą, teismui atidžiai įvertinti nukentėjusiojo nuomonę dėl žalos atlyginimo būdo, kuris užtikrintų nukentėjusiojo interesų apsaugą, bet tuo neturi būti nustatoma nepagrįstai didelė ir neprotinga pareiga žalos mokėtojui, o ieškovės nurodytas žalos atlyginimo būdas pažeistų šalių lygybės principą. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ieškovės nurodytų taisyklių 49 punkto nuostatas, draudikas moka žalos atlyginimo dalį, kurios nepadengia socialinio draudimo išmokos. Ši teisės norma įtvirtina tai, kad sveikatos ilgalaikio sužalojimo atveju žala turi būti mokama periodinėmis išmokomis, draudikas turi atsižvelgti į nuolat kintančius socialinio draudimo išmokų dydžius ir teisingai atlyginti žalą. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad per tam tikrą laikotarpį atsakovo turtinė padėtis gali pablogėti ir ieškovei nebus visiškai atlyginta žala. Teismas nurodė, kad atsakovas pareigos mokėti išmokas neginčija, o remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 straipsniu, draudiko nemokumo atveju pareigą sumokėti žalos atlyginimą perima Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Be to, ieškovei nedarbingumo laipsnis nustatytas iki 2006 m. rugsėjo 30 d., todėl teismas padarė išvadą, kad medicininės ekspertizės išvados negali pagrįstai konstatuoti, kad ieškovė turės teisę į analogiško dydžio žalos atlyginimą per visą laikotarpį, iki ji pasieks pensinį amžių. Teismas patenkindamas ieškinį priimtų sąlyginį sprendimą, o tai daryti draudžia įstatymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį. Nurodo, kad:
1) Nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusio asmens pasirinktas žalos atlyginimo būdas nėra privalomas atsakovui, nes ši išvada neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ 46 punkto, kuris numato, kad sveikatos sužalojimo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktą mokėjimo dydį.
2) Teismas nepagrįstai susiejo draudimo išmokos ir mokėjimo terminą su atsakovei nustatyto nedarbingumo laipsnio iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos tokio ryšio nenustato.
3) Ieškovės reikalavimai pagrįsti ir teisinėmis normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė liko invalide visam gyvenimui ir nori pasinaudoti įstatymo suteikta teise užtikrinti savo ir savo mažametės dukters, kurios tėvas miręs, ateitį. Medicininės ekspertizės išvados yra išsamios ir pagrįstos, patvirtinančios, kad ieškovė visam gyvenimui liko nedarbinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą apmesti. Nurodo, kad:
1) Teismas padarė teisingą išvadą, kad jeigu būtų patenkinti ieškovės reikalavimai teismas priimtų sąlyginį sprendimą. Ieškovė neįvertino, kad reikalavimas kompensuoti negautas pajamas iki 60 metų kol ji įgis teisę į senatvės pensiją yra neteisėtas, nes jai invalidumo pensija paskirta iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas ieškovei moka periodines išmokas dėl negautų pajamų kas mėnesį, kiek to nepadengia socialinis draudimas. Draudimo išmokos dydis priklauso ir kinta nuo išmokų dydžio, kurias gauna ieškovė iš socialinio draudimo. VSDFV invalidumo pensiją skiria ir terminą pratęsia atitinkamam laikotarpiui remiantis Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išvada apie invalidumo grupės ir laikotarpio nustatymą, kuris šiuo metu nustatytas iki 206 m. rugsėjo 30 d. Įstatymuose numatyta, kad pajamos sužalojimo atveju atlyginamos tam laikotarpiui, kuriam asmuo pripažintas netekęs darbingumo.
2) Teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ 46 punkte įtvirtintos neimperatyvios teisės normos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Kaip jau minėta, ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės aktų nuostatas, numatančias ieškovės teisę pasirinkti žalos atlyginimo būdą ir teigia, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 46 punkto nuostatos įgalina nukentėjusįjį asmenį pasirinkti žalos atlyginimo būdą, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti 310 265,11 Lt vienkartinę išmoką.
Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovės argumentu negali sutikti. 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ 46 punkte numatyta, kad dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiajam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio, išmokama išmoka kelis kartus. Sveikatos sužalojimo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusiojo trečiojo asmens pasirinktą mokėjimo būdą, tačiau tai nėra imperatyvi norma. Pažymėtina, kad bendruosius žalos atlyginimo mokėjimo pagrindus nustato ir CK 6.288 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Kuris būdas pasirenkamas, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nors pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo būdą suteikta teisė nukentėjusiajam, bet tai nėra absoliuti teisė, nes įstatymas numato ir kitą žalos atlyginimo mokėjimo būdą. Žalos atlyginimo mokėjimo būdo pasirinkimui turi reikšmės ir skolininko turtinė padėtis, jo mokumas. Abu būdai turi privalumų ir trūkumų. Priteisus mokėti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, išieškotojas priklauso nuo skolininko mokumo – šiam tapus nemokiam, žalos atlyginimo mokėjimas gali būti nutraukiamas. Tačiau šis būdas leidžia reaguoti į pokyčius, reikšmingus žalos atlyginimo dydžiui (CK 6.283 str. 3 d.), taip pat galimas žalos atlyginimo indeksavimas. Priteisus žalos atlyginimą vienkartine suma, išieškotojas nepriklauso nuo skolininko mokumo, tačiau žalos atlyginimo nebegalima peržiūrėti (CK 6.283, 6.286 – 6.287 str.). Todėl teismo nuomone, parenkant žalos atlyginimo skaičiavimo ir mokėjimo būdą taip pat reikia vadovautis CK 1.5 straipsniu, kuriame numatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Vadovaujantis šiais principais, teismo nuomone, šioje byloje tikslingiau taikyti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, nes ieškovei nedarbingumo laipsnis nustatytas tik iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (b.l. 17). Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės nedarbingumo laipsnis nekis iki tol kol ji sulauks pensinio amžiaus.
Be to, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Ieškovės nedarbingumo laipsnis iki tol kol ji sulauks pensinio amžiaus, t.y. per 27 metus ir 11 mėnesių, gali keletą kartų keistis, todėl priteisus žalos atlyginimą vienkartine suma, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei atsakovo interesai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.