Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. D. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2006 03 24 nutarties taikyti areštą įkeistam turtui civilinėje byloje Nr. 2196-L/06 pagal kreditorių N. O. B. ir R. S. B. pareiškimą skolininkui ir įkeisto turto savininkui H. D. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė skolininkas H. D. . Yra gautas apeliantės L. D. prašymas pratęsti skolininkui H. D. terminą atsiliepimui pateikti. Pareiškėja nepateikė teismui įgaliojimo atstovauti H. D. ar jo vardu reikšti kokius nors reikalavimus, todėl kolegija pareikšto prašymo nesvarsto.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Iš hipotekos teisinių santykių kylančius klausimus teismas sprendžia ypatingosios teisenos tvarka patikrindamas ir apsaugodamas neginčijamąsias teises, t.y. ne gindamas pažeistas materialiąsias subjektines teises, o užtikrindamas tinkamą tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimą, jų administravimą, konstatuodamas ir įtvirtindamas tam tikras sąlygas joms įgyvendinti, todėl į šių bylų specifiką būtina atsižvelgti vertinant ir taikant atskiras civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas.

Dalyvaujančio ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje asmens sąvoka apibrėžiama CPK 37 str. ir 443 str. 3 d., kur nurodyta, kad teismas šaukia asmenį dalyvauti ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje kaip suinteresuotą asmenį, jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su to asmens teisėmis ir pareigomis. Pateikdama atskirąjį skundą pareiškėja rėmėsi civilinėje teisėje sutuoktinių turtui taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės režimo prezumpcija (CK 3.87 str. 1 d.). Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.192 str. ir CPK 558 str., areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą. Šis procesinis veiksmas buvo atliktas atsižvelgiant į byloje esančius nekilnojamojo turto registro ir hipotekos registro duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hipotekos lakšto surašymo metu galiojusios redakcijos Hipotekos įstatyme buvo numatyta galimybė įkeisti skolininkui nuosavybės teise nepriklausantį nekilnojamąjį daiktą, tačiau hipotekos lakšte turėjo būti aiškiai nurodomas įkeisto turto savininkas (Hipotekos įstatymo 18 str. 1 d., 24 str. 1 d. 2 p.). 2001 03 08 hipotekos lakšte (b.l. 1-3) skolininku ir įkeisto turto savininku įvardintas H. D. . Šiuos duomenis patvirtina ir byloje esantys 2001 03 07 Nekilnojamojo turto registro pažyma Nr. 20/67248 (b.l. 4), 2001 03 06 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas Nr. 20/44251 (b.l. 5), 2001 03 08 sutartis (b.l. 15). Vadovaujantis CK 4.185 str. 5 d., hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad teismuose būtų keliami reikalavimai, susiję su hipotekos įregistravimo ar paskolos sutarties pasėkoje sukurtų teisinių santykių teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat nėra duomenų apie tai, kad būtų pareikšti reikalavimai dėl 2001 03 08 hipotekos lakšto ar 2001 03 08 paskolos sutarties panaikinimo ar pakeitimo, todėl minėtuose dokumentuose esančiais duomenimis teismas pagrįstai vadovavosi priimdamas ginčijamą nutartį. Tuo tarpu pareiškėja, manydama, kad ginčijama nutartimi pažeidžiamos jos teisės, jas gali apginti tik teisės aktų nustatyta tvarka nuginčydama nekilnojamojo turto registro ir hipotekos registro duomenų teisingumą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylų pagal pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, kaip ir kitų ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų procesas pasižymi tam tikra tik tai konkrečiai bylų kategorijai būdinga specifika. Kadangi ginčijama nutartimi turtas nėra parduodamas, ja nekeičiamas nuosavybės teisių subjektas, ši nutartis vertintina kaip teisės aktų nustatyta tvarka įformintas perspėjimas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdančiam skolininkui apie pasekmes, kilsiančias toliau pažeidinėjant sutarties nuostatas, kartu suteikiant skolininkui paskutinę galimybę savo noru įvykdyti prievolę. Ginčijama nutartis priimama nepranešus skolininkui ar įkeisto turto savininkui, todėl šių asmenų galimybės procesinėmis priemonėmis įtakoti nutarties dėl įkeisto turto arešto priėmimą ar šios nutarties turinį yra ribotos. Asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, neįtraukimas dalyvaujančiu byloje asmeniu gali būti siejamas nebent su teise būti informuotu apie priimtą nutartį, tuo būdu suteikiant jam galimybę ginčyti atliktą procesinį veiksmą. Šiuo atveju ginčo turto teisinė registracija atlikta H. D. vardu. L. D. yra ginčo turto savininko sutuoktinė. Iš L. D. sutikimo įkeisti ginčo butą matyti, kad jis įgytas santuokoje. Formaliai neesant atitinkamų įrašų Registro duomenų bazėje, ginčo turto savininku yra H. D. . Todėl ginčijamos nutarties priėmimas negali būti siejamas su jos teisių pažeidimu. Be to, pažymėtina svarbi ta aplinkybė, kad būtent jai ir buvo įteikta ginčijama nutartis (b.l. 26), todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjos teisės neįtraukus jos suinteresuotu asmeniu byloje nebuvo pažeistos ir šis atskirojo skundo argumentas negali būti vertinamas kaip pagrindas ginčijamai nutarčiai panaikinti. Iš L. D. jokios teisės, susijusios su ginčijamos nutarties priėmimu, nebuvo atimtos.

Atskirojo skundo argumentą, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie tarp jos vyro ir kreditorių susiklosčiusius paskolos ir turto įkeitimo teisinius santykius paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas - 2001 03 08 notaro patvirtintas pareiškimas (b.l. 10), kuriame nurodyta, kad L. D. davė sutikimą savo sutuoktiniui įkeisti santuokos metu įgytą ginčijama teismo nutartimi areštuotą turtą. Visiškai nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad ginčijama nutartimi buvo priteista pinigų suma ar suteikta teisė parduoti įkeistą turtą iš varžytynių. Kaip jau minėta, ginčijama nutartimi buvo areštuotas turtas priverstiniam susidariusio įsiskolinimo įvykdymui užtikrinti, tuo tarpu galimybė likviduoti įsiskolinimą parduodant įkeistą turtą gali atsirasti tik skolininkui per teismo nustatytą terminą nesumokėjus skolos savo noru ir teismui kreditorių prašymu priėmus CPK 558 str. 2 d. nurodytą nutartį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas pagrįstai paskaičiavo susidariusio įsiskolinimo sumą nurodydamas, kad, be sutartimi perduotos pinigų sumos, įsiskolinimu pripažintinos ir CK 6.210 str. pagrindu apskaičiuotos įstatyminės palūkanos. Skirtingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėja, šios palūkanos skaičiuojamos ne kaip mokestis už naudojimąsi pinigais (2001 03 08 paskolos sutartis yra beprocentinė), bet kaip įstatyminė sankcija terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusiam skolininkui.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2006 03 24 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo jos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.