Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.1.2.1; 2.1.4.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.2; 2.3.6.3.1; 2.3.6.4.6

2019 m. birželio 14 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant prokurorams Daliai Styrienei, Giedriui Jasulaičiui, kaltinamajai G. Z., nukentėjusiajai A. M., jo atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei, pareiškėjai dėl laidavimo R. Z., nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z. (buvusi pavardė – M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. 2018 m. lapkričio 11 d., apie 02.49 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje - kokteilių bare ,,Shotas“, esančiame adresu Respublikos g. 28, Panevėžys, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: tyčia metė į A. M. stiklinę ir pataikė į veidą, tuo padarydama A. M. muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus nosies dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą abiejų akių vokuose ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą.

Kaltinamoji G. Z. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Aplinkui buvo daug žmonių. Nežino, ar jie dėl įvykio išėjo iš kokteilių baro. Tokiam elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Kuomet yra blaivi, konfliktų nebūna. A. M. sakė, kad tai jos telefonas, dėl to kilo konfliktas. Stiklinę į nukentėjusiąją metė tyčia. Stiklinė nesudužo, tačiau iš nukentėjusiosios dešinės akies voko bėgo kraujas. Aplinkinių reakcija buvo kraupi. Bandė taikytis su nukentėjusiąja, buvo susitikę. Atlygino 60 Eur dydžio turtinę žalą ir 100 Eur neturtinės žalos. Mano, kad reikėtų atlyginti dar 200 Eur neturtinės žalos. Šiuo metu nedirba, neturi pajamų, ieškosi darbo. Mažamečių vaikų neturi. Gailisi dėl savo poelgio. Sutinka, kad nukentėjusiajai reikės plastinės operacijos, sutinka, kad ji ateityje gali kainuoti 1500 Eur. Nori atsiprašyti A. M. už savo elgesį.

Nukentėjusioji A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsisako civilinio ieškinio dėl 60 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamoji šią sumą sumokėjo. Taip pat kaltinamoji sumokėjo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patyrė dvasinius išgyvenimus, mažametis vaikas nuolat klausinėja kas nutiko. Gavusi pinigus galėtų iš karto pasidaryti plastinę operaciją, tuomet pateiktų ieškinį turtinei žalai atlyginti. Dirba lažybų bendrovėje tarpininke, tenka bendrauti su klientais. Visi klientai iš karto pastebėjo sužalojimus, sakė, kad „iki vestuvių užgis“. Yra drausta, tačiau plastinės operacijos Panevėžyje neatliekamos. Dėl sužaloto veido turi kasdien dažytis, pirkti maskuojančias priemones. Taip pat bijo vaikščioti viena, nes įvykis labai sukrėtė. Jo metu buvo išgėrusi daugiau už kaltinamąją. Advokatei sumokėjo 600 Eur, prašo priteisti šią sumą iš kaltinamosios. Advokato pagalba buvo būtina, nes policijos įstaigoje kaltinamoji darė spaudimą taikytis, kėlė balsą, todėl po susitikimo su ja iškart nuėjo pas advokatę. Juto labai stiprų fizinį skausmą, daug ko neatsimena iš to įvykio, nes prarado sąmonę. Atsigavo ligoninėje, labai skaudėjo, negalėjo miegoti. Randą skauda iki dabar. Neaišku, ar po plastinės operacijos randas visiškai dings.

Pareiškėja dėl laidavimo R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamoji gyvena kartu, jų santykiai yra geri. Dukra paskambino iškart po įvykio ir pasakė kas atsitiko. Su ja apie tai kalbėjosi. Abi merginos buvo išgėrę, todėl taip įvyko. Anksčiau dukra nėra taip pasielgusi, ji gerai mokėsi, buvo įstojusi studijuoti, tačiau dėl finansinių priežasčių studijų tęsti negalėjo. Dukra jos klauso, pasipasakoja. Sutiktų mokėti 200 Eur dydžio užstatą, nors jos pajamos nėra didelės – per mėnesį gauna 390 Eur dydžio atlyginimą, paskutinį mėnesį gavo 500 Eur, nes dirbo naktimis. Turi sūnų, kuris mokosi 12-oje klasėje.

G. Z. visiškai pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamosios G. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta:

1. Nukentėjusiosios A. M. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2018 m. lapkričio 11 d., apie 02.30 val., buvo kokteilių bare „Shotas“, esančiame adresu Respublikos g. 28, Panevėžys. Sėdėjo prie staliuko kartu su drauge V. N., R., kurio pavardės nežino, bei iš matymo pažįstamomis dviem V. N. draugėmis, vartojo alkoholinius gėrimus. V. N. paėmė nuo stalelio telefoną ir paprašė palaikyti, nes bijojo jį pamesti. Rankose visą vakarą laikė šį telefoną galvodama, kad jis yra V. N.. Po 2 val. merginos, sėdėjusios prie stalelio, pradėjo triukšmauti, viena iš jų ieškojo telefono bei ėmė ją (nukentėjusiąją) kaltinti telefono vagyste. V. N. patikino, jog jos (nukentėjusiosios) rankoje laikomas telefonas priklauso jai. Minėtos merginos, kuri ieškojo telefono, draugė paskambino ir ėmė skambėti telefonas, kurį ji (nukentėjusioji) laikė rankoje. Telefono pasigedusi mergina įsiuto ir šį telefoną išplėšė iš rankų. Tuo metu suprato, kad įvyko nesusipratimas ir V. N. nuo stalelio paėmė ne savo telefoną. Mergina atsistojusi plūdosi necenzūriniais žodžiais, ėjo link jos (nukentėjusiosios), bet R. ją sulaikė. Tada ji (nukentėjusioji) atsistojo, o mergina, pačiupusi nuo stalo stiklinę, šią stiklinę matė jai į veidą. Stiklinė pataikė į dešinę veido pusę, konkrečiau - į akį, prakirto veidą tarp akies ir nosies. Kas vyko toliau – nepamena. Ligoninėje jai buvo 4 siūlėmis susiūtas veidas. Smūgio metu labai skaudėjo. Po įvykio ją sužalojusi mergina per „Facebook“ parašė žinutę ir agresyviai reikalavo taikytis, grasino parašyti pareiškimą dėl telefono vagystės. Iki 2018 m. lapkričio 19 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, minėtą dieną išimtos siūlės. Šiuo metu reikalinga plastinė veido rekonstrukcija, nes siūnant odą buvo žemyn nutemptas akies vokas (t. 1, b. l. 28-31, 32-35, 36-38).

2. Liudytojos V. N. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2018 m. lapkričio 11 d., apie 01.15 val., su drauge A. M. nuvyko į kokteilių barą „Shotas“, esantį adresu Respublikos g. 28, Panevėžys. Abi linksminosi, vartojo alkoholį. Prie jį stalelio prisėdo daugiau žmonių. Vienu metu ant stalelio pamatė savo telefoną, paprašė A. M. jį palaikyti, nes bijojo pamesti. A. M. visą vakarą laikė telefoną rankoje. Kažkuriuo metu prie stalelio sėdinti mergina pradėjo kažko ieškoti ir pasakė A. M. atiduoti telefoną. A. M. merginai pasakė, kad telefono neatiduos, tuomet ta mergina atsistojo, pradėjo šaukti, išplėšė A. M. iš rankų telefoną. Mergina pasakė, kad tai jos telefonas. Tuomet suprato, jog įvyko nesusipratimas. Mergina ėmė plūsti A. M. necenzūriniais žodžiais, tada paėmė nuo stalelio stiklinę ir metė ją A. M. į veidą, pataikydama į dešinę akį, nosį. A. M. buvo prakirstas veidas, ėmė stipriai bėgti kraujas. Ta mergina stovėjo ir juokėsi. Viską matė barmenė, kuri atėjo raminti konflikto. Šis įvykis labai šokiravo, ilgai negalėjo atsigauti, tos merginos elgesys labai supykdė ir sutrikdė. Dauguma baro lankytojų puolė padėti A. M., daug klientų išėjo iš baro. Apsaugos darbuotojai tą merginą sulaikė, o atvykę medikai A. M. išvežė į ligoninę. Dėl telefono įvyko nesusipratimas, kurį buvo galima išspręsti taikiai (t. 1, b. l. 100-103).

3. Liudytojos M. V. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dirba kokteilių baro „Shotas“, esančio adresu Respublikos g. 28, Panevėžys, vadove. 2018 m. lapkričio 11 d., apie 02.30 val., būdama salėje išgirdo triukšmą prie stalelio Nr. 6. Priėjusi pamatė, kad konfliktuoja dvi merginos, vadindamos viena kitą necenzūriniais žodžiais. Bandė merginas raminti, tačiau jos abi buvo neblaivios ir šaukė viena ant kitos. Pamatė, jog viena iš merginų paėmė nuo stalo stiklinę ir metė ją į kitą konfliktavusią merginą, pataikydama į veidą. Merginai ėmė labai stipriai bėgti kraujas. Apie tai pranešė apsaugos darbuotojui, iškvietė pagalbą. Baro veikla sutrikdyta nebuvo (t. 1, b. l. 106-109).

4. Liudytojos I. M. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2018 m. lapkričio 10 d., apie 23 val., su drauge G. M. nuėjo į kokteilių barą „Shotas“, esantį adresu Respublikos g. 28, Panevėžys. Prisėdo prie stalelio šalia pažįstamų asmenų, vartojo alkoholį, linksminosi. Jau po vidurnakčio, tikslaus laiko nepamena, tai galėjo būti apie 2 val. nakties, G. M. pasakė, kad neberanda telefono. Ieškojo šio telefono, tačiau niekur nerado. Pamatė prie stalelio prisėdusią nepažįstamą merginą, kurios rankoje pamatė telefoną. Pareikalavo grąžinti, ta nesutiko, sakė, kad tai jos telefonas. Tada iš savo telefono paskambino G. M. numeriu ir telefonas suskambo tos merginos rankoje. Mergina mygtukais užtildė garsą, nekreipė į skambutį dėmesio. Tada G. M. atsistojo ir ištraukė savo telefoną iš tos merginos rankos. Tarp merginų kilo žodinis konfliktas. G. M. merginą išvadino necenzūriniais žodžiais, o pastaroji grasino G. M., jog ji nevaikščios po Panevėžį. Jos abi buvo neblaivios. Vienu metu G. M. nuo stalelio pačiupo stiklinę ir metė į merginą, pataikydama į veidą. Ėmė bėgti kraujas. Atėjo apsaugos darbuotojas, kuris sulaikė G. M.. G. M. veiksmai ją sutrikdė, ji jautėsi sugluminta ir pasipiktinusi abiejų merginų veiksmais - tiek nesusipratimu dėl telefono, tiek G. M. agresyviu smurtiniu elgesiu tos merginos atžvilgiu (t. 1, b. l. 112-115).

5. Liudytojos G. V. apklausos protokolais, iš kurių matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2018 m. lapkričio 10 d., apie 24-24 val., kartu su savo vaikinu R. Ž. ir jo draugu nuėjo į kokteilių barą „Shotas“, esantį adresu Respublikos g. 28, Panevėžys. Ten visi sėdėjo prie stalelio, vartojo alkoholį, linksminosi. Po kurio laiko į barą atėjo jos draugės G. M. ir I. M., kurios prisėdo prie to paties stalelio. Vakaro eigoje prie stalelio prisėdo ir dvi jai nepažįstamos merginos. Viena iš merginų, kurios vardas yra Agnė, visą vakarą kabinėjosi, vadino ją (liudytoją) kaimiete, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Kažkuriuo metu G. M. pasakė, jog neranda savo telefono. Nuėjo į tualetą ieškoti šio telefono. Po kurio laiko pamatė, kad vyksta kažkoks sambrūzdis prie jų stalelio. Atėjusi pamatė apsaugos darbuotoją, merginą kruvinu veidu. Vėliau iš draugų sužinojo, jog G. M. rado savo telefoną A. rankoje ir jį paėmė. Tarp merginų kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. M. metė į Agnę stiklinę ir sužalojo veidą (t. 1, b. l. 118-121).

6. Vaizdo įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad šiame įraše užfiksuota kokteilių baro patalpa. Prie vieno iš stalelių matyti prie jo sėdintys asmenys. Ant stalelio matyti stiklinės ir alkoholiniai gėrimai. Prie stalelio sėdi tamsių plaukų mergina (pažymėta Nr. 1), vaikinas, šviesių plaukų mergina, tamsių ilgų mergina (pažymėta Nr. 2), tamsių ilgų plaukų mergina. Matyti, kaip asmenys kalbasi, vartoja alkoholinius gėrimus. Tamsių ilgų plaukų mergina kalbasi su mergina Nr. 2, skambina telefonu. Vėliau mergina Nr. 2 atsistoja ir pačiumpa iš sėdinčios merginos Nr. 1 rankų mobiliojo ryšio telefoną, kažką sako, aiškina, mosikuoja rankomis. Toliau matyti, kaip mergina Nr. 1 atsistoja, tiesia ranką į merginą Nr. 2, kažką sako. Vėliau mergina Nr. 2 atsistoja, agresyviai palinksta į merginos Nr. 1 pusę ir ją pastumia. Tuomet atsistoja vaikinas, kaire ranka prilaiko merginą Nr. 2, kuri agresyviai linksta į merginos Nr. 1 pusę, šaukia ant jos. Mergina Nr. 1 stovi už vaikino. Ateina baro darbuotoja, kuri atneša gėrimus. Vėliau matyti kaip mergina Nr. 2 pačiumpa merginos Nr. 1 ranką, mergina Nr. 1 ranką ištraukia. Tamsių ilgų plaukų mergina, sėdėjusi šalia merginos Nr. 2, irgi atsistoja, palinksta link merginos Nr. 1 ir kažką agresyviai sako, mosikuoja rankomis. Vėliau mergina Nr. 2 dešine ranka nuo stalo paimta stiklinę ir meta į merginos Nr. 1 galvą. Stiklinė atsitrenkia į merginos Nr. 1 dešinę galvos pusę. Baro darbuotoja dengiasi veidą ir išbėga. Mergina Nr. 1 nusisuka ir dengiasi veidą, matyti, kad iš veido prie dešinės akies ima bėgti kraujas. Vaikinas apsikabina merginą Nr. 1, mergina Nr. 2 toliau atsistojusi šaukia ant merginos Nr. 1. Abi tamsių plaukų merginos aprimsta ir atsisėda ant minkštasuolio. Vėliau matyti kaip ateina baro darbuotoja su apsaugos darbuotoju. Šis prieina prie merginos Nr. 2, ši atsistojusi jam kažką energingai aiškina. Šokių salėje esantys asmenys atsisukę žiūri, ateina daugiau žmonių, neša servetėles merginai Nr. 1, iš kurios veido smarkiai bėga kraujas (t. 1, b. l. 93-95).

7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. M. nustatyta muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai nosies dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva abiejų akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant stikline ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. A. M. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu A. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų A. M. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 50).

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. M. nustatyta muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai nosies dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva abiejų akių vokuose, dėl jų sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas nežymiu. Įvertinus papildomai pateiktus A. M. medicininius dokumentus, nosies kaulų lūžio diagnozė nepasitvirtina, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (t. 1, b. l. 55-56).

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad įvertinus apžiūros duomenis, tyrimui pateiktus medicininius dokumentus bei gydytojo radiologo išvadą, A. M. nustatytas randas dešinės akies vokų srityje. Nosies kaulų lūžio diagnozė nepatvirtinta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (t. 1, b. l. 183-184).

10. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra kokteilių bare ,,Shotas“, esančiame adresu Respublikos g. 28, Panevėžys (t. 1, b. l. 20-25).

11. Asmens blaivumo nustatymo testo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2018 m. lapkričio 11 d., 03.13 val., G. Z. nustatytas 1,47 promilės girtumas (t. 1, b. l. 141).

BK 284 straipsnyje yra numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiame straipsnyje aprašyta veika reiškiasi bent vienu iš jo dispozicijoje nurodytų būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme teismų praktikoje laikytini tie atvejai, kai prieš kitą asmenį panaudojamas fizinis smurtas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015).

Nagrinėjamu atveju, remdamasis teisminio nagrinėjimo metu surinktais bei ištirtais įrodymais, teismas laiko įrodyta, kad G. Z. (buvusi M.) kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje tyčia įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją A. M., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamoji tiek teismo posėdžio metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą visiškai prisipažino kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog įvykio metu sukonfliktavo su A. M. dėl mobiliojo ryšio telefono bei paėmusi nuo staliuko stiklinę ją metė į nukentėjusiąją, pataikydama į veidą. Šie G. Z. parodymais visiškai sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Iš nuoseklių bei esminėmis aplinkybėmis tarpusavyje sutampančių nukentėjusiosios A. M. ir liudytojų V. N., M. V., I. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog šie asmenys matė, kad tarp G. Z. ir A. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamoji į nukentėjusiąją metė stiklinę bei pataikė į veidą, po ko nukentėjusiajai iš žaizdos, padarytos veide, ėmė stipriai bėgti kraujas. Vaizdo įraše taip pat matyti konfliktuojančios nukentėjusioji ir kaltinamoji bei kaip G. Z. meta į A. M. stiklinę, pataikydama į veidą, po ko nukentėjusiajai iš padarytos žaizdos veide ima bėgti kraujas. Aptartus įrodymus neabejotinai patvirtina ir specialisto išvados, iš kurių matyti, jog A. M. nustatyta muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai nosies dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva abiejų akių vokuose, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant stikline ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje.

Vertindamas G. Z. veiksmų atitiktį BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, teismas pažymi, jog aukščiau aptarti kaltinamosios įžūlūs veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – kokteilių bare, kuriame nusikalstamos veikos darymo metu buvo žmonių. Dėl G. Z. veiksmų kilo padariniai, t. y. buvo realiai sutrikdyta įvykio vietoje buvusių asmenų rimtis ir viešoji tvarka, o taip pat A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Liudytojos V. N., I. M. ir nukentėjusioji A. M. patvirtino, jog dėl nusikalstamų G. Z. veiksmų jautėsi sutrikdytos, buvo papiktintos, kai kurie lankytojai išėjo iš kokteilių baro. Svarbu tai, kad fizinį smurtą kaltinamoji panaudojo nesant tam jokios rimtos priežasties, t. y. įvykus nesusipratimui dėl mobiliojo ryšio telefono, kas rodo kaltinamosios G. Z. veikos įžūlumą bei chuliganiškumą, kadangi smurtaudama prieš nukentėjusiąją be jokio aiškaus pagrindo G. Z. siekė priešpastatyti save aplinkiniams, parodyti savo išskirtinumą. Atkreiptinas dėmesys, jog mobiliojo ryšio telefoną kaltinamoji buvo atgavusi, tad mesdama stiklinę į nukentėjusiąją ji kerštavo, o ne siekė atgauti savo turtą. Atlikdama aukščiau aptartus veiksmus kaltinamoji neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bendrais bruožais numatė, kad dėl šių veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis, o nukentėjusiajai – sukeltas sveikatos sutrikdymas, bei to norėjo, taigi šio asmens padaryta veika visiškai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, G. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta neginčijamai.

Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė Kristina Rutkauskienė pateikė prašymą A. M. padarytus sužalojimus vertinti kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės) 50.1. punkte yra numatyta, jog dėl neryškių veido pažeidimų (kosmetinių randų, pigmentinių dėmių) yra netenkama 10 procentų pastovaus bendrojo darbingumo. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl A. M. patirtų sužalojimų yra pateiktos trys specialisto išvados. Šiuose dokumentuose nurodytos išvados dėl sužalojimo masto nesiskiria, t. y. nurodoma, jog A. M. sveikata sutrikdyta nežymiai. Pateikdamas išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), specialistas įvertino, jog A. M. nustatytas randas dešinės akies vokų srityje, tačiau, nepaisant to, sužalojimus kvalifikavo nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis išvadomis. Pažymėtina, jog Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punkte yra numatyta, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog nagrinėjamu atveju A. M. sveikata nebuvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taip pat dėl rando ant veido nukentėjusioji neprarado nei kiek bendrojo ar profesinio darbingumo, todėl nėra pagrindo A. M. padaryto sužalojimo kvalifikuoti kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Nagrinėjamu atveju yra gautas kaltinamosios motinos R. Z. prašymas dėl G. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kaltininkės perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą (t. 2, b. l. 43-44). Pareiškėja dėl laidavimo R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko prašymą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, patvirtino, jog galės daryti teigiamą įtaką G. Z. elgesiui, kadangi dukra persikėlė gyventi pas ją, su G. Z. palaiko glaudžius tarpusavio ryšius.

Kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamoji G. Z. praeityje nė sykio neteista, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (t. 1, b. l. 131). Tiek teismo posėdžio metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos (t. 2, b. l. 46, 50). Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieškosis darbo, sieks atlyginti teismo nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog G. Z. yra jauno amžiaus, darbinga, turi darbo patirties, taigi, yra pagrindas manyti, kad ji susiras darbą ir atlygins nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nė sykio nebausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 132), priklausomybių ligų kabinete nesilankė, psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra registruota (t. 1, b. l. 127), teismo posėdžio metu keletą sykių atsiprašė nukentėjusiosios, ypatingai kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką, teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog G. Z. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Kaip jau minėta, kaltinamosios motina R. Z. yra pateikusi prašymą būti G. Z. laiduotoja. Teismas, priimdamas sprendimą, ar šis asmuo gali daryti teigiamą įtaką kaltininkei, atsižvelgia į tai, kad R. Z. kritiškai vertina dukros elgesį bei jį smerkia. Bylos duomenys patvirtina ir tą, jog R. Z. yra neteista (t. 2, b. l. 45), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 55-56), yra dirbanti, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 47). Teismo posėdžio metu ji pažadėjo daryti teigiamą įtaką G. Z. elgesiui. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. Z. pagal savo asmenines savybes gali būti laiduotoja, ji turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant visoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms sąlygoms, G. Z. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos R. Z. atsakomybei, nustatant laidavimo terminą 2 metams, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai 100 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 16-19). Kaltinamoji nukentėjusiajai atlygino 60 Eur turtinę žalą už konsultaciją plastinės chirurgijos centre, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas ir dėl jo toliau nuosprendyje nepasisakoma (2 t., 60 b.l.).

Ieškinyje nukentėjusioji nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog patyrė neturtinę žalą, kadangi nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, todėl jaučiasi pažeminta, dėl sužalojimų buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat neigiami dvasiniai išgyvenimai. A. M. nurodė, kad ant jos veido liko aiškiai matomas 2,3 cm ilgio randas, kuris liečiant yra skausmingas, darko išvaizdą, ateityje bus reikalinga plastinė operacija. Šiuo metu nuolat patiria nepatogumus, nes mažametis vaikas, klientai ir aplinkiniai nuolat klausinėja kodėl ant jos veido yra randas.

Teismas pažymi, jog asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar įmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju specialisto išvados ir kiti byloje ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad A. M. nusikalstama veika padaryta muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai nosies dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva abiejų akių vokuose, kurie susiformavo į randą dešinės akies vokų srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų juto fizinį skausmą. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismui betarpiškai stebint nukentėjusiąją bylos teisminio nagrinėjimo metu, dešiniojoje A. M. veido pusėje matyti 2,3 cm ilgio randas, kuris, savaime suprantama, dėl savo lokalizacijos yra lengvai pastebimas, jo neįmanoma uždengti drabužiais ar aksesuarais. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog toks veido subjaurojimas yra nepataisomas, t. y. šis randas neišnyks ir nesumažės natūraliai, jį galima pašalinti tik plastinės operacijos pagalba, tačiau, kaip nurodė pati nukentėjusioji, konsultacijos metu jai buvo paaiškinta, jog garantijos dėl operacijos rezultato nėra. Dėl šio rando yra estetiškai pasikeitusi A. M. išvaizda, be to, nukentėjusioji buvo paveikta psichologiškai, jos mažametis vaikas ir klientai darbe klausinėjo apie rando atsiradimo priežastis, kas neabejotinai lemia psichologinį diskomfortą, prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims. Taigi, nukentėjusios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Visgi, spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio, teismas vertina tai, kad randas santykinai nėra didelis, jokios nukentėjusiosios fiziologinės funkcijos nesutriko, A. M. nebuvo suduoti daugybiniai smūgiai, nukentėjusioji ir toliau dirba, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl patirtų dvasinių traumų būtų besikreipusi pagalbos į psichologus ar psichiatrus. Svarbu ir tai, kad pačios A. M. elgesys įvykio metu buvo provokuojantis ir nederamas, t. y. liudytojų ir kaltinamosios parodymai bei vaizdo įrašas patvirtina, jog nukentėjusioji buvo aktyvi konflikto dalyvė, vartojo G. Z. atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, nesiekė nutraukti žodinio konflikto, buvo paėmusi kaltinamosios telefoną ir jo neatidavė, todėl kaltinamoji turėjo pagrindą manyti, jog nukentėjusioji pagrobė jos telefoną. Net kai kaltinamosios draugė I. M. paskambino kaltinamosios telefono, kurį savo rankose laikė nukentėjusioji, numeriu, pastaroji nesutiko su šiuo akivaizdžiu faktu, jog telefonas yra ne jos ir jo gražiuoju neatidavė, neatsiprašė dėl nesusipratimo. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad 1000 Eur neturtinės žalos priteisimas atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui. Kadangi kaltinamoji nukentėjusiajai atlygino 100 Eur padarytos neturtinės žalos (2 t. 60 b.l.), iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 900 Eur suma nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo 73,59 Eur sumai už A. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (t. 1, b. l. 73-81). Teismo posėdžio metu G. Z. pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, jog žala šiam civiliniam ieškovui yra atlyginta (t. 2, b. l. 46), todėl Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

A. M. teismo posėdžio metu prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimo išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro 600 Eur. Atstovavimo išlaidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitais, pridėtais prie baudžiamosios bylos medžiagos (t. 2, b. l. 20, 53-54). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, bylos apimtį ir sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovės darbo ir laiko sąnaudas bei suteiktų paslaugų apimtį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, laikytina, kad prašoma priteisti pinigų suma – 600 Eur nėra aiškiai per didelė, ji yra proporcinga advokatės įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusiąją, todėl ši suma priteisiama iš kaltinamosios G. Z. nukentėjusiosios A. M. naudai.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė 5,70 Eur už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą (t. 2, b. l. 3). Šios išlaidos priteistinos iš G. Z. valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 158-160), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kurį savanoriškai pateikė kokteilių baro „Shotas“ vadovas J. B., paliekamas saugoti kartu su baudžiamąja byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (t. 1, b. l. 92).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Z. (buvusią M.), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją laiduotojos R. Z. atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Iš dalies tenkinti A. M. civilinį ieškinį ir priteisti iš G. Z. 900 Eur (devynis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. Z. A. M. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybės naudai iš G. Z. 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

G. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

R. Z. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

G. Z. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.