Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-81/2012

Teisėja D. Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00927-2011-9

2012 m. birželio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose K. V. g. 3-28, Kaune, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir be teismo leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas padaręs LR BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą, nes pagal 2007-05-24 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos mokėti sūnaus L. K., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 300 Lt, nuo 2007-03-09, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją iki L. K. pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą 600 Lt, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant jo motiną L. Z., laikotarpyje nuo 2007-05-24 iki 2007-09-28 ir nuo 2007-11-28 iki 2011-11-14 alimentų nemokėjo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą, nes buvo darbingas, tačiau darbo biržoje registruotas nebuvo, pats savarankiškai darbo neieškojo, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko iki 2011-11-14 susidarė įsiskolinimas 14857,60 Lt.

Skunde nurodoma, jog teismas neteisingai paskyrė A. K. bausmę. A. K. alimentų nemokėjo nuo 2007-05-24. Tai yra A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pradžia ir tuo metu teistumas už ankstesnę nusikalstamą veiką, t.y. LR BK 286 str. 1d. numatytą nusikaltimą, už kurį A. K. buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2004-09-07 nuosprendžiu, nebuvo išnykęs, nes A. K. paleistas atlikęs bausmę 2005-02-28. Vadovaujantis LR BK 97 str. 3 d. 3p., asmenys padarę nesunkius tyčinius nusikaltimus teistais laikomi bausmės atlikimo metu ir tris metus po to, kai atliko bausmę. Teismui padarius klaidingą išvadą, kad A. K. neteistas, neteisingai parinkta bausmės rūšis. Įvertinus tai, kad A. K. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, jam taikytina LR BK 56 str. 1d. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju, teismas, manydamas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal teismo konstatuotas aplinkybes dėl kaltinamojo asmenybės, lengvinančią kaltininko atsakomybę aplinkybę, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, prokurorės teigimu yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: prokurorės, prašiusios skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.

Prokurorė neginčija nuteistojo veikos kvalifikavimo, todėl vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Visais atvejais teismas skirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas dydį pirmiausia vadovaujasi LR BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, nes bausmė turi būti pakankama pasiekti šiame straipsnyje numatytus bausmės tikslus, t.y. : 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę turi būti laikomasi visų šių reikalavimų nei vienam nesuteikiant išskirtinės prioritetinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, parinkdamas A. K. bausmės rūšį, netinkamai taikė LR BK 97 str. 3 d. 3p. nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog A. K. neteistas, todėl netinkamai įvertino LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, jų visumą skiriant bausmę ir nepagrįstai skyrė nuteistajam laisvės apribojimo bausmę.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltę pripažįsta, teistumas išnykęs, nusikalto ne pirmą kartą, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, jo teismas nepagrįstai konstatavo, jog teistumas išnykęs, ir tai lėmė netinkamą LR BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių visumos vertinimą parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį. Tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė įstatymą bei paskyrė neteisingą bausmę, todėl A. K. skirtina nauja bausmė.

Kaip matyti iš bylos duomenų, paskutinį kartą A. K. buvo teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2004-09-07 nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str. laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirta neatlikta bausme ir A. K. skirta galutinė subendrinta bausmė -laisvės atėmimas 3 mėnesiams 5 dienoms. A. K. iš Alytaus pataisos namų paleistas 2005-02-28 atlikęs bausmę. LR BK 97 str. 3d. 3 p. nurodyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę apskirtą bausmę-bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kadangi BK 286 str. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, teistumas už šią nusikalstamą veiką būtų išnykęs tik 2008-02-28. Tuo tarpu A. K. alimentų nemokėjo nuo 2007-05-24, todėl nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. teistumas nebuvo išnykęs. LR BK 97 str. 8 d. numatyta, kad, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Tokiu būdu A. K. padarius naują nusikalstamą veiką, ankstesnis teistumas nebuvo išnykęs ir nebuvo panaikintas, todėl laikytina, jog A. K. nusikalto neišnykus teistumui. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien šios aplinkybės pakeitimas pats savaime neturėtų esminės reikšmės skiriant bausmę, tačiau įstatymas įpareigoja vertinti aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą, todėl šiuo atveju, įvertinus kitas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, darytina išvada, jog teismas A. K. skyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Nuteistasis nors ir jauno amžiaus, tačiau anksčiau teistas 4 kartus, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo. Be to, būdamas anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus ir nepanaikinus teistumo padarė naują tyčinį nusikaltimą. Baudžiamasis įstatymas (BK 56 str.) numato, jog šiais atvejais nors ir neprivalo būti skiriama, tačiau paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos manymu įvertinus tai, kad A. K. asmenybė charakterizuojama neigiamai, nes jis anksčiau teistas keturis kartus, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikins ankstesnio teistumo, baustas administracine tvarka, nusikaltimas, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, truko ilgą laiką, yra tyčinis, darytina išvada, jog laisvės apribojimo bausmė yra aiškiai per švelni, akivaizdžiai neproporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui, todėl įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, jog bausmės tikslams užtikrinti A. K. turi būti skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas.

LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

A. K. padarytas nusikaltimas, nors ir tyčinis, tačiau priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šią veiką A. K. padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę pripažino, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes kartu su atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslams užtikrinti A. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Nusikalstama veika, už kurią A. K. nuteistas, priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Duomenų, kad A. K. būtų po šios nusikalstamos veikos padaręs kitų nusikalstamų veikų, nėra, todėl įvertinus nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistasis kaltę pripažino, konstatuojama, jog yra pagrindas manyti, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas A. K. atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BK 97 str. 3d. 3p., 54 str. 2 d.) ir todėl neteisingai paskirtos bausmės. (BPK 328 str. 1p., 2p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą tenkinti;

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. už LR BK 164 straipsnyje numatytos veikos padarymą skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose K. V. g. 3-28, Kaune, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir be teismo leidimo nekeisti gyvenamosios vietos;

A. K. už LR BK 164 str. numatytos veikos padarymą skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be teismo sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.