Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-7-879/2011

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-11-07
Bylos Nr.: 2-7-879/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01846-2009-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Vaidachavičienė
Ieškovas: D. J.
Atsakovas: O. J.
Trečiasis asmuo: AB DnB Nord banko
Advokatai: Regina Šaltinienė, Aleksandras Sizovas

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-7-879/2011(Proceso Nr. 2-49-3-01846-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 76.5.; 99.7.; 116.4. (S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 7 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė,sekretoriaujant Alvyrai Džiugienei,dalyvaujant ieškovui D. J., jo atstovui advokatui Aleksandrui Sizovui,atsakovei O. J., jos atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Petuškienei,

Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

trečiojo asmens AB DnB Nord banko atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atsakovei O. J., išvadą teikiančioms institucijoms Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui AB DnB Nord Bankui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo bei O. J. priešieškinį D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. J., patikslintu ieškiniu teismo prašo:

1) Santuoką, sudarytą 1992-05-16 tarp atsakovės O. J. ir D. J., kurios sudarymas įregistruotas Kauno m. civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1181, nutraukti dėl atsakovės O. J. kaltės.

2) Nutraukus santuoką ieškovas pasilieka pavardę J., o atsakovei šiuo klausimu palieka teisę nuspręsti pačiai.

3) Sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu D. J..

4) Priteisti iš atsakovės O. J. sūnaus D. J. po 400 Lt išlaikymui, mokamo periodinėmis išmokomis nuo pirminio ieškinio pateikimo teismui dienos (2009-04-20) iki sūnaus pilnametystės.

5) Priteisti iš atsakovės O. J. sūnaus K. J., po 400 Lt išlaikymui, mokamo periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2009-07-13) iki sūnaus pilnametystės.

6) Nustatyti tokią atsakovės O. J. bendravimo su sūnumis D.ir K. tvarką:

a) kas antrą (pirmą ir trečią) kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 11 val. iki to savaitgalio sekmadienio 17 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą;

b) kiekvienų metų antrą ir trečią Kalėdų dienas nuo antros Kalėdų dienos 11 val. iki trečios Kalėdų dienos 17 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.

7) Padalinti santuokos metu įgytą turtą:

ieškovui D. J., paskirti natūra

0,2315 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2009-07-03 -95900 Lt);

gyvenamą namą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2009-07-03 - 30000 Lt); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2009-07-03 sudarė 3140 Lt; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2009-07-03 sudarė 1900 Lt bei kitus statinius, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2009-07-03 sudarė 335,00 Lt), esančius (duomenys neskelbtini). su kreditiniais įsipareigojimais DnB NORD bankui pagal 2006-02-10 kreditavimo sutartį Nr. 81, kurios likutis 2009-07-03 sudarė 90872,34 Lt ir DnB NORD bankui pagal 2006-01-31 kreditavimo sutartį Nr. 55, kurios likutis 2009-07-03 sudarė 6132,12 Lt;

atsakovei O. J. priteisti iš ieškovo D. J., 8567, 64 Lt (aštuonių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių litų 64 centų) dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta 1992- 05-16 Kauno m. civilinės metrikacijos biure. Santuokos, kurią ieškovas prašo nutraukti dėl atsakovės kaltės, iširimo priežastys ir motyvai yra nurodyti ieškovo ieškinyje ir jis juos palaiko visiškai. Ieškinyje atsakovas nurodė, kad atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, ji tapo irzli, priekabi, nebejautė ieškovui meilės ir pagarbos, nebeatliko šeimyninių pareigų, keldavo nepagrįstus konfliktus, dėl ko namuose kildavo įtampa. Išgėrusi atsakovė tapdavo itin agresyvi, žemindavo ieškovą, išvadindavo jį necenzūriniais žodžiais net ir vaikams girdint. Atsakovė didelę dalį pajamų naudodavo alkoholiniams gėrimams, todėl nepakankamai prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Atsakovės atsiliepime nurodyti teiginiai, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nebematydamas perspektyvų toliau išsaugoti šeimą, nuo 2008 m. vasario 17 d. išvyko iš šeimos turimo būsto ir nuo tada gyvena pas įvairius ieškovui pažįstamus žmones ir savo gyvenamąją vietą dėl objektyvių aplinkybių priverstas dažnai keisti. Ieškovas taip pat nurodė, kad niekada neturėjo jokio tikslo žlugdyti atsakovės, niekada jokia forma jai negrasino. Ieškovui buvo ir yra sunku susitaikyti su padėtimi, kai atsakovė, nevengdama alkoholio vartojimo, pati sau nenori pripažinti tai esant rimta problema ne tik sutuoktinių tarpusavio santykiams, bet ir daro didelę neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams. Jokių dokumentų bei pinigų išvykdamas iš namų jis nepasiėmė, priešingai, viskas liko pas atsakovę, o ieškovas, ruošdamas dokumentus teismui iš visų įstaigų pasiėmė dokumentų dublikatus. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodoma visiška netiesa apie 2006-08-30- 2009-09-01 įvykius, nes 2009 m. rugpjūčio 30 ir 31 dienomis ieškovas dirbo, apie tai pažymėta ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos jis pateikia teismui, 2006-09-01 ieškovas buvo su vaikais ir šventė su jais, nes sūnui K. tai buvo pirmieji mokslo metai mokykloje. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, numatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti, jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų priešinimo. Ieškovas nurodė, kad lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Ieškovas nurodė, kad atsakovės elgesys pagrįstai vertinamas kaip nesuderinamas su tinkamu išvardintų sutuoktinio pareigų vykdymu. Ieškovas nurodė, kad atsakovė atsiliepime visiškai be pagrindo kaltina ieškovą nesirūpinus šeima. Nuo gyvenimo skyrium pradžios su vaikais ieškovas bendrauja nuolat, prisideda juos išlaikant, perka jiems reikalingus daiktus bei paslaugas, vienas moka įnašus dengiant būsto kreditą bei vartojamąją paskolą. Ieškovas nurodė, kad ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą prašyti santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nes ieškovo pastangos išsaugoti šeimą buvo be rezultatų Nutraukus santuoką ieškovas pasilieka savo pavardę J., o atsakovei šiuo klausimu palieka teisę nuspręsti pačiai. Byloje nereiškiamas reikalavimas dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo. Ieškovas nurodė, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pozicijas, ir išsiaiškinti vaiko norus. Santuokoje su atsakove turi du vaikus: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. J., (duomenys neskelbtini)gimė sūnus K. J.. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo, kad abiejų sūnų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. S. D. pozicija šiuo klausimu yra nuosekli, kategoriška ir nekinta, ypač po to, kai jau esant šiai bylai teisme buvo paprasčiausiai atsakovės tėvų „išvytas" ir persikėlė gyventi su ieškovu. Savo poziciją jis nurodė ir bendravimo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais metu, kuriems patvirtino, jog pageidauja gyventi su ieškovu. S. K. yra kiek jaunesnis, nei D., jam gana sunku priimti sprendimą, nors daugelį šeimoje vykusių ir vykstančių dalykų jis jau puikiai suvokia. Ieškovas mano, kad abiems vaikams būtų geriau gyventi kartu, todėl ir prašo jų abiejų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Ieškovo su vaikais santykiai yra geri, o atsakovė visiškai be reikalo ir nenorėdama suprasti neigiamų savo elgesio pasekmių, sūnus bando supriešinti, pvz. K. teigdama, jog D. išvykus gyventi su ieškovu, bus tenkinami visi jo pageidavimai. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris sudaro 800 Lt. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Esant tokiai situacijai ieškovas mano, kad jo prašoma 400 Lt suma kiekvienam vaikui, kuri sudaro pusę šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos, nėra didelė ar neprotinga suma, kuria vaikų motina-atsakovė- privalėtų prisidėti prie jų išlaikymo. Atsakovės pajamos tokio išlaikymo teikimui, ieškovo manymu, taip pat yra pakankamos. Siekiant išvengti įvairaus pobūdžio ir kilmės nesusipratimų bei užtikrinti kiekvieno teises ir pareigas, ieškovas siūlo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką: 1) kas antrą (pirmą ir trečią) kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 11 val. iki to savaitgalio sekmadienio 17 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą; 2) kiekvienų metų antrą ir trečią Kalėdų dienas nuo antros Kalėdų dienos 11 val. iki trečios Kalėdų dienos 17 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo, teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo ir, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus arba kitas svarbias aplinkybes, priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Dėl pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamąją vietą ieškovas prašo nustatyti su juo. Ieškovas patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad nepaisant įstatyme įtvirtintos tėvų teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams tęstinumo ir lygybės, praktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį. Ieškovas pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti tokias kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto dalis, kad tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokos metu buvo įgytas šis turtas: 0,2315 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2009-07-03 sudarė 95900 Lt); gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2009-07-03 sudarė 30000 Lt); ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)vertė 2009-07-03 sudarė 3140 Lt); ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2009 07 03 sudarė 1900 Lt) bei kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2009-07-03 sudarė 335 Lt), esantys (duomenys neskelbtini)., t.y. iš viso turto už 131275 Lt. Ieškovas prašo jam paskirti ¾ dalis turto (pinigine išraiška tai sudarytų 98456,25 Lt), o atsakovei- ¼ dalį (pinigine išraiška tai sudarytų 32818,75 Lt). Natūra prašo visą turimą bendrosios nuosavybės teise turimą turtą paskirti ieškovui. Šio turto vertė, 2009-07-03 sudaro 131275 Lt. Kreditinių įsipareigojimų bendras likutis sudaro 97004, 46 Lt. Tokiu būdu, iš turto vertės minusavus turimus kreditinius įsipareigojimus, dalintino turto reali vertė sudaro 34270,54 Lt, iš kurių ¼ dalis sudaro 8567,64 Lt. Kadangi visą turtą natūra bei visus kreditinius įsipareigojimus ieškovas prašo paskirti jam, tai atsakovei ieškovas sutinka kompensuoti jai tenkančio turto dalį. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jo siūlomas turto padalinimo variantas nepažeis atsakovės teisių, ji nepraras būsto, nes, kaip matyti iš jos pateiktų dokumentų, ji asmeninės nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nurodė, kad visiškai be jokio pagrindo atsakovė atsiliepime teigia kad ieškovas pardavė automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) nes iš tiesų šis automobilis išregistruotas pasibaigus jo eksploatacijos terminui. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad AB DnB NORD bankui turi santuokos metu prisiimtus kreditinius įsipareigojimus: būsto paskolą pagal 2006-02-10 kreditavimo sutartį Nr. 81, kurios likutis 2009-07-03 sudaro 90872,34 Lt; vartojamąją paskolą pagal 2006-01-51 kreditavimo sutartį Nr. 55, kurios likutis 2009-07-03 sudaro 6132,12 Lt, t.y. iš viso kreditinių įsipareigojimų sutuoktiniai turi 97004,46 Lt. Susipažinus su kreditoriaus prašymu, ieškovas keičia savo reikalavimą dalyje dėl kreditinių įsipareigojimų paskirstymo ir, atsižvelgiant į jo siūlomą įkeisto turto padalinimo variantą, sutinka prisiimti vykdyti visus šiuos kreditinius įsipareigojimus. Kitų įsipareigojimų ieškovas neturi, apie atsakovės turimus kitus kreditinius įsipareigojimus ieškovui nėra žinoma. Įsipareigojimai pagal 2008-03-05 išperkamosios nuomos sutartį Nr.UBK8030523PA yra baigti vykdyti.

Atsiliepimas

Atsakovė O. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo motyvų nesutinka su ieškovo nurodytais motyvais ieškinyje, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nurodė, kad kaip matyti iš paties ieškovo gyvenamosios vietos akivaizdu, kad šeimą ir nepilnamečius vaikus paliko ieškovas, išvykdamas gyventi į kitą gyvenamąją vietą. Sutuoktiniai, paėmę iš DnB NORD banko paskolą pagal 2006-02-10 kreditavimo sutartį Nr. 81 ir 2006-01-31 kreditavimo sutartį Nr. 55, pradėjo gyvenamojo namo statybas. Sutuoktiniai persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą 2007 m. rudenį, tuo metu namas buvo įrengtas iš dalies. Kaip matyti, dar 2006 m. sausio ir vasario mėn. atsakovė su ieškovu planavo gyventi santuokoje ir net nebuvo jokių minčių apie skyrybas, nei charakterių nesutapimo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nenurodo nuo kada, atsakovė tapo alkoholike, irzlia, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nebeatliko šeimyninių pareigų. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad visada palaikė ieškovo poziciją sutikdavo net su tuo, kad ieškovas disponuodavo atsakovės atlyginimu. Sutuoktinių santykiai buvo geri, jie net planavo, kad pas juos naujame name gyvens tiek atsakovės, tiek ieškovo tėvai, nes sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo geri. Nors ieškovas pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovės alkoholio vartojimą, tačiau faktiškai šeimos iširimo priežastis yra kita moteris. 2006 m. sutuoktiniai pradėjo rekonstruoti seną gyvenamąjį namą, nugriovė senus ūkinius pastatus., kuriuos ieškovas ieškinyje pageidauja dalintis, pradėjo tvarkyti aplinką. Ieškovas D. J. dirbo ir atsiliepimo pateikimo teismui metu dirba pasieniečiu Vilniaus rinktinėje VSAT prie LR VRM. Jo darbo vieta yra Medininkų pasienio užkardoje. Ieškovas važinėdavo automobiliu į darbą ir grįždavo į namus. 2006 m. rugpjūčio 30 d. sutuoktiniai buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini)ir šeima ruošėsi rugsėjo 1-osios šventei, tačiau ieškovas šią dieną grįžęs iš darbo pranešė, kad nori pailsėti. Jis po kiek laiko paprašė, kad jam atsakovė leistų važiuoti į Vilnių, nes gimdo jo bendradarbė. Atsakovei tai sukėlė įtarimą, nes šeimos šventė ieškovui jau buvo nesvarbi. Nuo to laiko ieškovas vis mažiau būdavo namuose, dažniau išvykdavo į tarnybines rikiuotes. Ieškovas mažai rūpinosi vaikais, tapo piktas, priekabus, ne kartą buvo pakėlęs ranką prieš atsakovę. Atsakovė stengėsi ne tik patikti, bet ir kaip nors įtikti ieškovui. Nuo 2007 m. pradžios atsakovė su ieškovu šeimyninio gyvenimo nebegyvena. 2008 m. sausio 2 d. ieškovas atsakovei pasakė, kad turi kitą moterį, nori laisvės, neverta gyventi dėl vaikų, nebenori gyventi kartu su atsakove, nori gyventi atskirai nuo šeimos. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovui buvo blogai su sveikata, jos iniciatyva iš atsakovės tėvų skolintais pinigais, priprašė ieškovą važiuoti į sanatoriją pailsėti ir pasigydyti. 2008 m. vasario 16 d. ieškovas parašė atsakovei raštelį, paliko gyvenamojo namo raktus ir visam laikui išvyko gyventi į Vilnių. Savo rašte ieškovas nurodė, kad jis mokės paskolą, teiks vaikams išlaikymą, namą (duomenys neskelbtini)palieka vaikams. Nurodė faktą, kad namus prižiūrės ir juos toliau įrenginės, atsakovė ir jis jokių pretenzijų į namą neturi. Atsakovė su šiuo raštu sutiko ir pageidauja, kad savo pažadą ieškovas įgyvendintų ir paliktų šį namą atsakovei, kad ji galėtų jį pabaigti įrengti vaikams. Nors rašte ieškovas nurodė, kad teiks išlaikymą vaikams, tačiau faktiškai jokio išlaikymo atsakovė negavo. Atsakovės nurodytos aplinkybės ir lėmė, kad ieškovo iniciatyva šeima iširo, o ieškovo įsipareigojimai vaikams neatstos šeimos ir abiejų tėvų. Nuo 2008 m. vasario 16 d. ieškovas nuolat gyvena Vilniaus mieste, keičia gyvenamąją vietą. Ieškovas išvyko gyventi į Vilnių ,šeimą palikęs be pinigų, dokumentų, kuriuos vėliau iš jo atsakovė iš dalies atgavo. Net gi atsakovei ieškovo paprašius materialinės pagalbos vaikų išlaikymui, gaudavo atsakymą, kad ji yra stipri moteris ir susitvarkys pati. Iš pradžių ieškovas mažai bendravo su vaikais, o laikui bėgant paimdavo juos retkarčiais į Vilnių. Vaikai grįžę pasakodavo atsakovei apie kažkokį tai butą ir moterį, su kuria ieškovas gyvena. Tuomet atsakovė suprato, kad šeima galutinai iširo. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovė pageidautų, kad abu vaikai gyventų kartu Atsakovė norėtų, kad abu vaikai gyventų kartu su ja. Dėl vaikų išlaikymo mano, kad išlaikymas turi būti priteistinas, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Išlaikymo dydis po 400 litų periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis būtų pakankamas bent jau šiuo metu. Su vaikais, nežiūrint kur bus nustatyta jų gyvenamoji vieta, bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiais tėvais nustatyti neprašo, nes tai dar labiau sukels vaikams stresą. Atsakovė mano, kad su ieškovu susitars dėl bendravimo tvarkos, tuo labiau ir pastaraisiais metais vaikai su tėvu bendravo be grafiko. Jokių prašymų, pageidavimų ar reikalavimo dėl atsakovės ir ieškovo tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo atsakovė pageidautų, kad ieškovas vykdytų 2008-02-16 savo pažadą ir gyvenamąjį namą paliktų vaikams lygiomis dalimis. Ieškovui išvykus gyventi atskirai atsakovė įdėjo daug lėšų, darbo gyvenamojo namo įrengimui, tvarkymui, vaikų buities gerinimui, vaikams supirko baldus, sutvarkė vonią ir tualetą, įvedė vandentiekį, bet pilnai namas neįrengtas. Ieškovas ieškinyje nurodo dalinamą turtą ūkinius pastatus, kurių faktiškai nėra, nes jie nugriauti. Santuokos nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu nepavyko tik dėl to, kad ieškovas pageidauja dalintis turtą, kurio faktiškai nėra, atsakovė su tokiu ieškovu siūlomu variantu nesutinka. Būtina atlikti kadastrinius matavimus, iš kurių būtų aiškiai matyti koks gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai ir tik po to spręsti apie turto pasidalinimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pateikė ieškinio reikalavimus dalyje dėl turto pasidalinimo nekonkrečius ir faktiškai nerealius. Atsakovė nurodė, kas ieškovas, gyvendamas atskirai, pardavė automobilį "GOLF" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be jos sutikimo ir žinios.

2009-11-24 Ukmergės rajono apylinkės teismui atsakovė O. J. teismui pateikė patikslintą priešieškinį ir nurodė, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, jame išdėstytos aplinkybės neatitinka faktų, todėl kreipiasi į teismą su patikslintu priešieškiniu, kuriame prašo :

1) Paskirti nepilnamečiams vaikams D. J., gim. (duomenys neskelbtini). ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), stacionarinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę;

2) Nutraukti atsakovės O. J. ir ieškovo D. J. santuoką, sudarytą 1992 m. gegužės 16 d., įregistruotą 1992 m. gegužės 16 d. Kauno miesto CMB, dėl ieškovo kaltės;

3) Po santuokos nutraukimo O. J. palikti pavardę J., o ieškovui pagal jo pasirinkimą.

4)Nustatyti nepilnamečių vaikų D. J. ir K. J. gyvenamąją vietą su atsakove O. J., kur vaikams bus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

5) Nustatyti atskirai gyvenančio tėvo D. J. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais D. J. ir K. J.: kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 18 val., paimant iš jų gyvenamosios vietos iki sekmadienio 18 val., pristatant į jų gyvenamąją vietą, antrą Velykų, Kalėdų ir Naujųjų metų dienomis nuo 10 val., paimant iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant 18 val. į gyvenamąją vietą.

6) Priteisti iš ieškovo D. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir K. J. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, kurį uzufrukto teise naudos atsakovė O. J. nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui.

7) Priteisti iš ieškovo D. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir K. J. už praeitą laikotarpį nuo 2008 m. vasario 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 litų kiekvienam vaikui, tai sudaro 14 400 litų (18mėn. x 2 x 400).

8) Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą gyvenamąjį namą 1A1 m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž ir žemės sklypą 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 190000 litų lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam, atsakovei O. J. priteisti ½ dalį gyvenamojo namo lAl/m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž ir žemės sklypo 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)ir ieškovui D. J. priteisti ½ dalį gyvenamojo namo lAl/m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž ir žemės sklypo 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).

9) Visus sutartinius įsipareigojimus: kreditą palūkanas ir visus kitus įsipareigojimus, kylančius iš 2006-01-31 Kreditavimo sutarties Nr. 55, sudarytos su kreditoriumi AB DnB NORD banku ir iš 2006-02-10 Kreditavimo sutarties Nr. 81, sudarytos su kreditoriumi AB DnB NORD banku po santuokos nutraukimo padalinti atsakovei O. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį, tęsiant visus sutartinius įsipareigojimus AB DnB NORD banku solidariai pagal minėtas sutartis ir sutartomis sąlygomis, o visus kitus skolinius įsipareigojimus priteisti ieškovui D. J..

10) Tarpusavio išlaikymo nereikalauja, yra darbingi, kiekvienas turi savarankiškas pajamas.

11) Priteisti iš ieškovo D. J. atsakovės O. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad pateikia patikslintą priešieškinį, pakeisdama kai kuriuos motyvus ir nuomonę, atsižvelgiant į ieškovo D. J. elgesį pastaruoju metu nuo 2009-07-13 ir ypač po 2009-09-01. Toks ieškovo elgesys man kelia didelį nerimą atsakovei, ieškovo elgsena nestabili ir tai, atsakovės nuomone, akivaizdžiai kenkia vaikams. Ieškovas D. J. dirbo ir patikslinto priešieškinio pateikimo metu dirba pasieniečiu (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje. Jis važinėdavo automobiliu į darbą ir grįždavo į namus. Atsakovė visada būdavo namuose Ukmergės mieste su vaikais, prižiūrėjo ir rūpinosi vaikais. Santuoka su ieškovu iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas paliko šeimą, vaikus ir išvyko atskirai gyventi į Vilnių. Atsakovė nurodė, kad kaip matyti iš paties ieškovo gyvenamosios vietos šiuo metu, akivaizdu, kad šeimą ir nepilnamečius vaikus paliko ieškovas, išvykdamas gyventi į kitą gyvenamąją vietą nuo 2008 m. vasario 16 d., tuo pažeidė sutuoktinio pareigas ir bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovas, neturėdamas jokių pagrįstų motyvų dėl atsakovės kaltės, griebėsi motyvo, kad atsakovė girtaujanti ir jos neigiamą įprotį gali ateityje perimti vaikai. Atsakovė nurodė, kad tai visiška netiesa. (Atsakovė nurodė ieškovo D. J. išėjimo iš namų aplinkybes, kurios sutampa su atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, todėl jos iš naujo nebeaprašomos). 2008 m. vasario 16 d. ieškovas parašė atsakovei raštą, paliko gyvenamojo namo raktus ir visam laikui išvyko gyventi į Vilnių, palikęs nepilnamečius vaikus. Tame rašte ieškovas nurodė, kad jis mokės paskolą, teiks vaikams išlaikymą, o gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)palieka vaikams. Rašte taip pat nurodė, kad namus prižiūrės ir juos toliau įrenginės atsakovė, o ieškovas jokių pretenzijų į namą neturi ir ateityje neturės. Atsakovė, turėdama tokį ieškovo raštą viena, be ieškovo pagalbos, toliau įrenginėjo gyvenamąjį namą pagal išgales ir tuo pačiu viena išlaikė nepilnamečius vaikus. Nors ieškovas 2008-02-16 rašte nurodė, kad teiks išlaikymą vaikams, kiekvienam po 20 litų vienai dienai, tačiau jokio išlaikymo neteikdavo ir neteikė iki 2009 m. liepos 13 d, kai ieškovas savavališkai pasiėmė nepilnamečius vaikus. Nuo 2008 m. vasario 16 d. ieškovas nuolat gyvena Vilniaus mieste. Ieškovas išvyko gyventi į Vilnių šeimą palikęs be pinigų, dokumentų. Atsakovė nurodė, kad netgi ieškovo paprašius materialinės pagalbos vaikų išlaikymui, gaudavo atsakymą kad ji yra stipri moteris ir susitvarkys pati. Atsakovė iš ieškovo sulaukė tik grasinimų, kad jis atsakovę sužlugdys, tačiau materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams negaudavo. Išėjus ieškovui iš namų, jis mažai bendravo su vaikais, o laikui bėgant paimdavo juos retkarčiais į Vilnių. Vaikai, grįžę pasakodavo atsakovei apie butą ir moterį, su kuria ieškovas gyvena. Atsakovė tuomet suprato, kad jų šeima galutinai iširo. Tai, kad ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi atskirai vaikams buvo labai didelis stresas, juos teko vesti pas psichologą ir kitus gydytojus, nes sūnus D blogai jautėsi ir nekentė tuo metu tėčio. Atsakovė vaikams aiškino, kad tėtis nėra blogas, tik taip susiklostė gyvenimas. Taip po truputį atsakovė vaikus įtikino, kad negalima tėčio nekęsti dėl tokio jo elgesio ir atsakovei pavyko atstatyti tėvo ir vaikų gerus santykius. Atsakovės manymu vaikų ir tėvų santykiai privalo būti geri ir draugiški, nes priešingu atveju vaikai būtų patyrę dar didesnį stresą, būtų daroma didelė žala vaikams ateityje. Tačiau ieškovas elgėsi priešingai. Jis nepilnamečius vaikus nuo 2009 m. liepos 13 d. nuteikė prieš atsakovę, vaikams įdiegdamas klaidingą nuomonę apie atsakovę, ją šmeiždamas ir įžeidinėdamas. Po santuokos nutraukimo atsakovė pageidauja nepilnamečių vaikų D. J. ir K. J. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Tokį reikalavimą teikia atsižvelgdama į ieškovo daromą neigiamą įtaką vaikų atžvilgiu. Atsakovė, susipažinusi su vaikų gyvenimo sąlygomis vietoje, kur šiuo metu gyvena vaikai, suprato, kad vaikams gyvenimo sąlygos nėra pakankamai užtikrintos. Atsakovė nurodė, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai išvadoje nurodo, kad vaikų gyvenimo sąlygos bute (duomenys neskelbtini) yra tinkamos, tačiau faktiškai nėra nurodyti visi šiame bute gyvenantys asmenys. Akte nurodoma, kad bute gyvena ieškovas ir nepilnamečiai vaikai, tačiau nenurodyta, kad šiame dviejų kambarių bute gyvena ir šio buto nuomotoja, kaip nurodo pats ieškovas ieškinyje su mažamečiu 3 metų amžiaus vaiku. Šios aplinkybės Vaiko buities tyrimo akte visiškai nėra nurodytos. Atsakovė mano , kad šią aplinkybę taip pat būtina vertinti, sprendžiant dėl sutuoktinių vaikų gyvenamosios vietos. Atsakovė nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismui 2009-08-12 nutartimi nustačius nepilnamečio K. J. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, ieškovas ignoravo teismo nutartį, jos piktybiškai nevykdė. Ieškovas nevykdė ir kitos Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-09-11 nutarties, kuri įpareigojo ieškovą perduoti sūnų K. atsakovei. Kadangi atsakovės su ieškovu ypač blogi santykiai, nes jis neleidžia matytis su vaikais, tikėdamasis tokiu būdu įgyti vaikų palankumą. Atsakovė pažymėjo, kad ji turi tas pačias, lygias teises matytis su vaikais, juos prižiūrėti ir juos auklėti. Jos motinos teisės niekada nebuvo apribotos. Dėl vaikų išlaikymo atsakovė mano, kad ieškovas privalo teikti išlaikymą vaikams periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 litų iki jų pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos. Atskirai gyvenantis ieškovas galės matytis ir bendrauti su vaikais, atsakovė to nedraudė ir nedraus, priešingai, negu ieškovas dabar elgiasi atsakovės atžvilgiu. Tam, kad nebūtų daugiau tokių atvejų, kad ieškovas jėga negrąžina atsakovei vaikų, pageidauja, kad jis bendrautų su vaikais jų gyvenamoje vietoje. Nesutinka, kad ieškovas vežtųsi vaikus į butą (duomenys neskelbtini), kur gyvena kita moteris su mažamečiu vaiku. Be to atsakovė pageidauja, kad apie susitikimus su vaikais tėvas informuotų iš anksto prieš 2-3 dienas, kad atsakovė galėtų planuoti savo ir vaikų laiką bei sudaryti galimybę bendrauti ir tėvui priklausančio gyvenamojo namo dalyje. Nepilnamečiams vaikams nuo 2009-08-13 dienos neleidžiama bendrauti su atsakove. Nepilnamečiui sūnui K. net nesudaromos sąlygos pasimatyti su atsakove niekam netrukdomiems ir be pašalinių asmenų, ne svetimoje aplinkoje. Atsakovė nurodė, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai. Ieškovas neturi daugiau teisių, negu atsakovė auklėti, prižiūrėti vaikus. Tai, kad ieškovas daro visas kliūtis atsakovei pasimatyti su vaikais yra pažeidžiamos atsakovės teisės. Atsakovė mano, kad ieškovo motyvas, kad yra išreikšti vaikų norai gyventi kartu su ieškovu, nėra pakankami. Vien vadovautis vaiko norais galima, jei vaiko noras neprieštarauja jo interesams. Atsakovei kyla abejonės ar vaikai tokį norą yra išreiškę gera valia, neįtakojami ieškovo. Atsakovės nuomone turi būti vertinamos kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikams teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Sutuoktiniai turi nuosavą gyvenamąjį namą su mansarda (duomenys neskelbtini). Kiekvienam vaikui paskirta po kambarį, kur jie turi būtinus baldus ir įprastą aplinką. Ieškovas iš esmės pakeitė vaikams gyvenimo, buities, mokslo sąlygas, nesuderindamas su atsakove, varžydamas ir blogindamas vaikams gyvenimo ir buities sąlygas. Vaikai dėl ieškovo aklo užsispyrimo, priversti glaustis svetimame bute su kitais svetimais asmenimis. Turi būti įvertintos ir aplinkybės dėl buto nuomotojos intereso šioje byloje, nes nuvykus su antstole vykdyti teismo nutarties paimti sūnaus K. iš ieškovo, ši nuomotoja aktyviai dalyvavo pokalbyje ir veiksmuose. Ji net drįso atsakovės sūnų nusivesti į kitą kambarį ir neleisti jam išeiti ir bendrauti su atsakove. Atsakovė pati turi visas sąlygas vaikus auginti, prižiūrėti ir slaugyti ir tam svetimų asmenų pagalbos jai nereikia. Ieškovas, atsakovės manymu, piktnaudžiauja tėvo valdžia, nevykdo teismo nutarčių, neleidžia jai bendrauti su sūnumi K., su kuriuo atsakovė nesimatė nuo 2009-07-13. Ieškovas išskiria vaikus, nes sūnui D. leidžia aplankyti draugus, giminaičius, senelius, o sūnaus K. net neleidžia matytis ne tik su atsakove, bet ir giminaičiais. Ieškovas neleidžia naudotis sūnui K. telefonu, kad negalėtų sūnus bent pasiskambinti draugams, seneliams ir atsakovei. Apsilankius bute pas ieškovą atsakovei buvo labai skaudu, kad bute visur matyti mažamečio vaiko žaislai ir daiktai, o atsakovės vaikų daiktų, žaislų nebuvo. Ieškovas taip suvaržė atsakovės vaikų teises, nes vaikai neturi net ugdymui papildomų priemonių. Vaikai namuose pas atsakovę turėjo kompiuterį, internetinį ryšį, įvairių priemonių. Šiuo metu vaikai to nebeturi. Ieškovas dirba pamainomis ir naktimis, vaikai vieni lieka namuose be priežiūros tuo metu. Atsakovė nurodė, kad ši aplinkybė taip pat turi būti vertintina sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą. Atsakovės gyvenimo sąlygos užtikrina vaikams sveiką intelektualią aplinką. Atsakovė turi bibliotekininkės specialybę. Šiuo metu neakivaizdiniu būdu studijuoja (duomenys neskelbtini). Dirba Ukmergės (duomenys neskelbtini)ir turi galimybę vaikus užimti įvairia veikla. Teismas turi įvertinti, kaip tėvas užtikrina vaikui teisę laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę visais su juo susijusiais klausimais Kai antstoliai 2009-09-22 atvyko vykdyti teismo nutarties, ieškovas fiziškai sūnaus K. nepaleido, laikė jį apglėbęs, neleido vaikui laisvai išreikšti savo nuomonės. Vaikas negalėjo laisvai reikšti nuomonės ir fiziškai laikomas, o vėliau buto nuomotojos buvo nuvestas į atskirą kambarį. Tėvas neleido bendrauti su sūnumi K. jo mokytojai N. L. Z., kuri sūnų mokė nuo pirmos klasės. Ieškovas nesudarė sąlygų sūnui bendrauti su psichologe J. V. Ieškovas neleido sūnui K paimti atsakovės atvežtų dovanų ir vaiko daiktų iš namų. Išreikšta ieškovo ir buto nuomotojos nuomonė, kad butas yra privati teritorija ir jame atsakovei būti negalima, įrodo, kad nėra tinkama aplinka šiame bute ir atsakovės vaikams. Atsakovės nuomone šiuo metu nėra užtikrinta vaiko sveikatos būklė. Atsakovė vaiką gydo nuo gimimo dienos Ukmergės PSPC gydytoja R, kuri vaiką pažįsta nuo gimimo, su vaiku lengvai bendrauja ir žino jo visas problemas, gydytoja pamačiusi K. buvo net šokiruota ir sukrėsta sūnaus pasikeitusiu elgesiu. Atsakovė nurodė, kad sūnų K. ir D. elgesys labai pasikeitė, vaikai elgiasi priešiškai aplinkiniams, tapo isteriški, aiškiai yra nusistatę prieš atsakovę. Kai tėvai jau turi kitus sugyventinius, teismas turi išsiaiškinti tų asmenų požiūrį į vaikus ir surinkti duomenis apie jų asmenines, dorovines savybes. Atsakovė, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, prašo teismo paskirti abiems nepilnamečiams vaikams D. J. ir K. J. psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą ir už praeitą laikotarpį nuo 2008 m. vasario 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 litų kiekvienam vaikui, tai sudaro 14 400 litų (18 mėn. x 2 x 400). Nes atsakovė viena vaikus išlaikė nuo 2008 m. vasario 16 d., kai ieškovas paliko šeimą. Ieškovas neteikė vaikams išlaikymo 18 mėn. Atsakovė nurodė, kad santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą gyvenamąjį namą lAl/m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž su priklausiniais ir žemės sklypą 0,2315 ha unikalus Nr(duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 190 000 litų pageidauja pasidalinti lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį. Gyvenamasis namas lAl/m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir žemės žemės sklypas 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini)buvo įkeisti AB DnB NORD bankui kredito grąžinimo užtikrinimui, hipoteka įregistruota 2006-02-14 Nr. 15120060000101 Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje. Pagal ieškovo pateiktą ieškinį dalintinas turtas nurodomas gyvenamasis namas lAl/m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir žemės sklypas 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pageidauja dalinti ūkinius pastatus unikalus Nr(duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2006 m. yra nugriauti gyvenant kartu su ieškovu ir jų nėra. Gyvenamojo namo ir priestatų kadastrinius matavimus atsakovė atliko 2009-08-24 tam, kad būtų galimybė pakeisti įkeičiamą turtą bankui DnB NORD skolinio įsipareigojimo užtikrinimui. Patikslinto priešieškinio pateikimo metu buvo gyvenamasis namas lAl/m unikalus Nr(duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž ir žemės sklypas 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 190 000 litų. Atsakovė nurodė, kad tokia nekilnojamojo turto vertė nustatyta turto vertės nustatymo pažymoje. Atsakovė nurodė, kad skoliniai įsipareigojimai yra paskola DnB NORD bankui pagal 2006-02-10 kreditavimo sutartį Nr. 81 ir 2006-01-31 suteiktas kreditas 96 000 litų gyvenamojo namo, priklausinių ir žemės sklypo pirkimui. Paskolos grąžinimo terminas iki 2036-01-26. Negrąžinta paskolos dalis pagal šią sutartį yra 91 442,08 Lt. Pagal kreditavimo sutartį 2006-01-31 Nr. 55 paimta paskola 20100 litų, kurios grąžinimo terminas iki 2010-12-24, o šios paskolos likutis yra 6 813,48 Lt. Atsakovė sutinka su trečiojo asmens nuomone dėl paskolų bankui grąžinimo solidariai. Su ieškovu pageidauja pasidalinti skolas lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį.

Ieškovas D. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, patikslintą ieškinį palaiko visa apimtimi bei prašo jį patenkinti. Taip pat pažymėjo, kad visiškai akivaizdu, kad nepilnamečiai vaikai nori gyventi su tėvu, prašo teismą apklausti vaikus, kurie patvirtins, kad nori gyventi su tėvu.

Šalies argumentai

Ieškovas D. J. teismo posėdžių metu palaikė patikslintą ieškinį ir paaiškino, kad su atsakove susituokė 1992 m. gegužės 16 d., santuokoje gimė du vaikai D. ir K.. 2008 m. vasario mėn. 16 d. jis išėjo iš namų 2009 m. balandžio mėn. ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis buvo ta, kad atsakovė vartojo alkoholį. Neblaivi atsakovė būdavo agresyvi tiek ieškovo tiek vaikų atžvilgiu. Ji nesigydė, įskaitoje dėl alkoholio vartojimo įrašyta nebuvo. Tai, kad atsakovė vartojo alkoholinius gėrimus ieškovas įrodo savo paaiškinimu, kitų įrodymų neturi. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad namuose balso nekeldavo, tačiau labai pergyveno dėl to, kad atsakovė vartojo alkoholinius gėrimus, nepilnamečiai vaikai matydavo ieškovo veido išraišką ir nuotaiką. Ieškovas patvirtino, kad Ukmergės mieste sutuoktiniai turi gyvenamąjį namą su mansarda ir žemės sklypą, kuriame ieškovas nebegyvena nuo 2008 m. vasario mėn. Kai jis išvyko name nebuvo durų, nebuvo vonios. Dalinant nekilnojamąjį turtą ieškovas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, pažymėjo, kad palaiko patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Šeimoje yra keturi asmenys, todėl nekilnojamasis turtas turi būti dalinamas į keturias dalis, su ieškovu gyvena nepilnamečiai, todėl jis sau prašo didesnės dalies, t.y. 3/4. Tačiau prašo priteisti ieškovui visą namą, o atsakovei O. J. sutinka sumokėti ¼ turto vertės. Dabartinė nekilnojamojo turto vertė 185000,00 Lt. Transporto priemonių ieškovas neturi, kilnojamojo turto dalinti neprašo. Bendrai turimų paskolų prašo ieškovui priteisi ¾ paskolos dalis , atsakovei ¼ paskolos dalį. Šiuo metu nepilnamečiai sutuoktinių vaikai gyvena pas ieškovą, su atsakove jie dabar bendrauti nenori, todėl ieškovas prašo nustatyti jų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Nepilnamečiams vaikams prašo priteisti išlaikymą iš atsakovės po 400 lt mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas paaiškino, kad sūnaus D. išlaikymui per mėnesį reikia 1500,00 Lt Jis lanko karate treniruotes, kurių 1 mėn mokestis- 90,00 Lt ,važiuoja į varžybas, išlaidų vidurkis 200 Lt per mėnesį, dienpinigiai per savaitę sudaro 50,00 Lt, maistui per 1 mėn. reikia 600,00 Lt, vitaminams, drabužiams, avalynei per mėnesį reikia apie 100,00 Lt, visuomeninis transportas- 20,00 Lt mėnesiui. Sūnus K. šiuo metu yra šeštoje klasėje, jo išlaikymui per mėnesį reikia 1200,00 Lt , jis irgi lanko karate treniruotes, reikalingos visuomeninio transporto paslaugos, dienpinigiai savaitei sudaro 30,00 Lt, rūbams, avalynei, vitaminams- 100 Lt per mėnesį, maistui irgi reikia apie 600,00 Lt. Vaikai sveiki specialiųjų poreikių neturi. Ieškovo pajamos yra 2500,00 Lt, jis dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)Nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakove nustatyti neprašo, ieškovas nedarys jokių apribojimų dėl bendravimo, vaikai spręs patys. Atsakovė O. J. ne visą laiką teikė laikiną išlaikymą, todėl yra įsiskolinimas. Kai ieškovas kreipėsi į teismą, abu vaikai gyveno su atsakove. Ieškovas pirkdavo rūbus nepilnamečiams vaikams ir duodavo pinigų, tuo metu vaikus išlaikė abu tiek ieškovas tiek atsakovė. Su motina O. J. nepilnamečiai vaikai K ir D gyveno nuo 2008 m. vasario 16 d. iki 2009 m. liepos 12 d. Todėl ieškovas prašo priteisti vaikams išlaikymą nuo 2009 m. liepos 12 d. Laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. po 300 Lt per mėnesį, ieškovui pasikreipus pas antstolį, atsakovė tvarkingai kas mėnesį moka laikiną išlaikymą. Ieškovas pareiškė, kad gyvena bute, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta. Į bendradarbės gimdymą, kai teigia atsakovė, išvykęs nebuvo, dukros D. neturi.

Ieškovas D. J. ir jo atstovas adv. A. Sizovas baigiamosiose kalbose pakeitė patikslinto ieškinio reikalavimus dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą 14400 Lt už laikotarpį, kai vaikai buvo pas ieškovą, o atsakovė išlaikymo jiems nemokėjo, t.y. iki laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaikų išlaikymo taikymo. Taip pat prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis D. J. po 800,00 Lt iki jo pilnametystės, K. J. po 400,00 Lt iki jo pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsakovė O. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesantaika šeimoje prasidėjo 2006 m. Atsakovė pastoviai rūpinosi vaikais ir namais. Ieškovas vis dažniau pradėjo negrįžti namo, atsakovei sakydavo, kad jam patikrinimai. Ieškovas pradėjo ieškoti priekabių, kai vaikų nebuvo namuose, prasidėdavo barniai. 2007 m. liepos 27 d ieškovas pardavė savo butą ir šeima pradėjo gyventi ne iki galo įrengtame name. 2007 m. ieškovas pradėjo grįžti namo retai, atsakovė žinojo, kad jis turi kitą moterį. 2008 m. sausio 2 d. ieškovas grįžo namo ir pareiškė, kad turi kitą moterį ir išeina gyventi pas ją, o atsakovė tuomet prašė jų nepalikti, pagalvoti apie vaikus, neskubėti. 2008 m. vasario mėn. ieškovas pareiškė, kad apsisprendė ir išeina gyventi kitur. Atsakovei reikėjo vykti į sesiją mokytis, todėl ieškovo paprašė, kad tuo metu pabūtų su vaikais, jai grįžus, ieškovas 2008 m. vasario 16 d. išėjo iš namų. Atsakovė liko su nepilnamečiais vaikais. Atsakovė tvirtina, kad šeima iširo dėl ieškovo neištikimybės. Nekilnojamąjį turtą atsakovė prašo padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, turimas bendras paskolas-taip pat per pusę. Jei ieškovas D. J. sutinka atsakovė norėtų nupirkti iš jo jam priklausančią dalį namo ir jį sutvarkyti, nes auga du vaikai. Atsakovė pareiškė naują reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)pagal pridedamą projektą (3 tomas, b.l.104-110). Atsakovė prašo priteisti jai visą pirmą aukštą, kur yra patalpos, pažymėtos Nr. 1-1, iki 1-7 ir garažą, pažymėtą Nr. 61, ieškovui D. J. prašo priteisti patalpas, pažymėtas Nr. nuo 1-8 iki 1-13 ir garažą, pažymėtą Nr. 62. Atskiro įėjimo į antrą aukštą šiuo metu nėra, galima įėjimą įsirengti per terasą, antrame aukšte taip pat yra trys kambariai, galimą įsirengti virtuvę. Atsakovė teisme paaiškino, kad labai norėtų, kad sūnus K. gyventų su ja. Prašo jo gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir tokiu atveju išlaikymo priteisti neprašytų. Kai nepilnamečiai vaikai gyveno su ieškovu, atsakovė siuntė jiems drabužius, mokyklines priemones, tačiau siuntinių niekas nepriimdavo ir jie grįždavo atsakovei atgal. Atsakovė O. J. patvirtino, kad nuo laikinojo išlaikymo priteisimo ji pastoviai moka laikinąjį išlaikymą vaikams po 300,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad jos pajamos yra 900,00 Lt darbo užmokestis ir 636,00 Lt neįgalumo pašalpa. Atsakovė turi 70 proc. neįgalimą dėl regėjimo, todėl jai reikalingi vaistai, o jie nėra kompensuojami. Atsakovė paskolą dengia solidariai, namą išlaiko viena. Atsakovė paskaičiavusi, kas šildymo sezonas jai kainuoja apie 1500,00 Lt , komunalinių mokesčių ji sumoka po 300,00 Lt per mėnesį. Sau atsakovė išlaikymo priteisti iš ieškovo neprašo. Nutraukus santuoką prašo palikti jai pavardę J. Turimą nekilnojamąjį turtą vertina 185 000 Lt suma. Atsakovė nuo 2008 m. vasario gyvendama gyvenamajame name jį toliau įrenginėjo ir tam išleido 44000,00 Lt, kuriuos jai davė jos tėvai. Atsakovė patvirtino, kad jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas- sodyba, tačiau joje gyvena atsakovės tėvai ir ten nėra vietos atsakovei gyventi. Atsakovė taip pat paaiškino, kad už jos mokslo sesijas pinigus moka jos tėvai. Atsakovė nepilnamečius vaikus sutinka išlaikyti pagal savo galimybes. Mano, kad už 300 Lt per mėnesį kukliai paaugliui pragyventi įmanoma. Sutinka mokėti išlaikymo po 250,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam sūnui. Atsakovė patvirtino, kad ji nėra registruota jokioje priklausomybės įskaitoje.

Atsakovė O. J. ir jos atstovė advokatė R. Šaltinienė baigiamosiose kalbose patikslino priešieškinio reikalavimus dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir prašo nustatyti nepilnamečių vaikų D. ir K. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu D. J., nurodė, kad sutinka skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui bei prašo nustatyti atsakovės bendravimo tokią tvarką su nepilnamečiais vaikais: pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pirmuoju penktadieniu, kas antrą mėnesio penktadienį atsakovė O. J. pasiima sūnus D. ir K. iš tėvo D. J. namų nuo 17 val. iki 19 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; šventinėmis dienomis atsakovė O. J. bendrauja su sūnumis Do.ir K. tokia tvarka: vasario 16 d. sūnūs D. ir K. lieka su tėvu D. J. namuose; kovo 11 d., gegužės 01d. ir Motinos dieną atsakovė O. J. pasiima sūnus D. ir K. šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža į namus pas tėvą; birželio 24 d. sūnūs D. ir K. lieka su tėvu D. J., liepos 06d. atsakovė O. J. pasiima sūnus D. ir K. šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val., parveža į namus pas tėvą, rugpjūčio 15 d. sūnūs D. ir K. lieka su tėvu D. J.; per šv. Kalėdas neporiniais metais sūnūs D.ir K. švenčia su tėvu D. J., poriniais metais sūnūs D.ir K. švenčia su motina O. J., kuri paima sūnus gruodžio 24 d. nuo 17 val. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; per Naujuosius metus motina O. J. paima sūnus D. ir K. porinių metų gruodžio 31 d. nuo 14 val. iki 16 val. Ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža į namus pas tėvą D. J.; jei sūnūs D.ir K. šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai šv. Velykas švenčia su motina ir atvirkščiai; prasidedant vasaros atostogoms, motina O. J. su sūnumis D. ir K. bendrauja dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę D. J. įspėdama prieš mėnesį. Dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime tikslu atsakovė prašo įpareigoti ieškovą pranešti atsakovei apie gyvenamosios vietos ir telefonų numerių pasikeitimus.

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ( tomas 3, b.l.79), kurioje nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo pavedimu civilinėje byloje pagal D. J. ieškinį O. J. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų lankytasi ieškovo ir nepilnamečių vaikų K. J. ir D. J. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad nepilnamečiai 3 kambarių bute turi atskirą kambarį, jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos (buities tyrimo aktas pridedamas). Bute gyvenantys asmenys sugyvena gerai, moralinė aplinka gera. N. K. ir D. teigė, kad gyvena gerai, mokykloje ir kieme turi draugų, norėtų, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pažymėjo, kad vaiko teisė ir teisėtas interesas yra turėti nuolatinę gyvenamąją vietą. Kadangi vaiko teisių apsauga yra įtvirtinta teisės aktuose, sprendžiant ginčą tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti atsižvelgiama ne į tėvų, kurių teisės pagal įstatymą yra lygios, bet į vaiko interesus, būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti, į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas įgyvendinti teisės normose įtvirtintas vaiko teises, šeimos aplinkos sąlygas, tame tarpe ir tėvo bei motinos asmeninius bruožus, realias jų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų ir kitų giminaičių. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiams K. ir D. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, į tai, kad abu vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, aiškiai motyvavo ir pagrindė savo nuomonę, ir Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų brandumo ir sugebėjimo išreikšti savo nuomonę abejonių nekyla, prieštarauti jų pasirinkimui nėra pagrindo. Duomenų, kad vaikų pasirinkimas prieštarautų jų interesams, nėra. Vadovaudamiesi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (LR CPK 7 str.), atsižvelgdami į aiškiai ir ne vieną kartą išsakytą nepilnamečių nuomonę, mano, kad skirti vaikams psichologinę ekspertizę netikslinga. Vadovaujantis LR CK 3.164, 3.177 str., nagrinėjant ginčą dėl vaikų, teismas gali išklausyti vaikus tiesiogiai, teismo posėdyje, ir išsiaiškinti jų norus.

Išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ( tomas 3, b.l.84), kurioje nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius yra susipažinęs su ieškovo D. J. ieškiniu atsakovei O. J., atsakovės priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kitais pridėtais rašytiniais įrodymais, teismų nutartimis ir pažymi, jog skyrius vadovaudamasis LR CPK 111, 113, 142 straipsniais ir vykdydamas LR CK 3.178 str. įpareigojimus bei laikydamasis LR CPK 49 str. 2 d. reikalavimų yra pateikęs Ukmergės rajono apylinkės teismui pirminę išvadą 2009-05-05 Nr. (8.2)-V2-82, bei vėlesnę išvadą 2009-12-17 Nr. (8.2)-V2-258 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams priteisimo bei kt. reikalavimais. Pažymėjo, kad skyrius, vykdydamas Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį civ. b. Nr. 2-47-879/2010, 2010 m. lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje ir įvertimo tuo metu buvusias buities ir gyvenimo sąlygas. Lankantis atsakovės O. J. gyvenamojoje vietoje buvo nustatyta, jog moteris gyvena 5 kambarių ir virtuvės nuosavame name. Namas 2 aukštų, apkūrenamas kietuoju kuru. O. J. yra sutvarkiusi pirmo aukšto gyvenamąsias erdves, įruošusi vonios ir tualeto patalpas, todėl yra visos galimybės laikytis higienos ir tvarkos. Kambariuose tvarkinga, švaru yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, baldai. Vaikams priklausančiuose kambariuose yra stalai, kėdės, spintos rūbams ir mokyklinėms reikmėms laikyti. Vaikai turėtų galimybę turėti savo atskirus kambarius, kurių plotas pakankamas nepilnamečių pamokų ruošai, poilsiui ir kitiems poreikiams patenkinti. Antrojo aukšto kambariai yra išdažyti, trūksta įstatyti duris. Remiantis išdėstytu, skyrius konstatavo, jog atsakovės buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi ir ugdytis. Skyriaus nuomone daroma išvada, kad nepilnamečių vaikų: D. J. ir K. J. amžius leidžia jiems patiems išsakyti savo nuomonę teisme dėl ginčo esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad abu tėvai turi tinkamas sąlygas ir abu gali auginti vaikus. Nepilnamečiai D. ir K. nori gyventi su tėvu, savo nuomonę jie išsakė tiek savo gyvenamojoje vietoje tiek skyriuje, prieštarauti vaikų pasirinkimui nėra jokio pagrindo. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą skyrius prašo nustatyti su ieškovu D. J., atsižvelgiant į pačių nepilnamečių vaikų nuomonę. Išlaikymą vaikams prašo priteisti, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Motina yra neįgali, jos gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl tėvas turėtų teikti didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį. Jei vaikai lanko brangius būrelius, už juos turėtų mokėti ieškovas. Motinos kaltės vaikų atžvilgiu nėra, todėl mano, kad vaikai natūraliai grįš pas motiną. Dalinant turtą skyriaus nuomone nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Nepilnamečiai vaikai turi savo gyvenamąją vietą, jie gyvena su tėvu. Ieškovas D. J. negyvena dalinamame name, todėl mano, kad atsakovės pasiūlytas namo padalinimo variantas yra geras.

Teismo posėdžių metu Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad skyrius sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu D. J.. Dėl išlaikymo priteisimo skyriaus atstovė prašo išimtinai atsižvelgti į nepilnamečių vaikų poreikius, pažymėjo, kad turi būti nustatyta, nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su motina, nes bylos eiga ir medžiaga rodo, kad jai trukdoma bendrauti su vaikais, kitus klausimus palieka spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo – AB DnB NORD banko atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teisme gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Tretysis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir į priešieškinį, kuriuose nurodė, kad tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų D. J., ir O. J. yra sudaryta 2006-02-10 Kreditavimo sutartis Nr. 81, pagal kurią kredito gavėjams kaip solidariesiems skolininkams suteiktas 96 000,00 Lt kreditas gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu ir priklausiniais, esančiu (duomenys neskelbtini), pirkti, terminui iki 2036-01-26. Negrąžintos ilgalaikės paskolos pagal sutartį Nr. 81 likutis 2009-08-05 yra 90 587,47 Lt. Taip pat, tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų D. J. ir O. J. iš kitos pusės, yra sudaryta 2006-01-31 Kreditavimo sutartis Nr. 55, pagal kurią kredito gavėjams kaip solidariesiems skolininkams suteiktas 20100,00 Lt kreditas vartojimo reikmėms terminui iki 2010-12-24. Vartojimo paskolos pagal sutartį Nr. 55 likutis 2009-08-05 yra 5 791,44 Lt. Bankas pažymėjo, kad už kredito pagal aukščiau minėtas sutartis Nr. 81 ir Nr. 55 grąžinimą bankui D. J. ir O. J. atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.6 str., sutarties Nr. 81 specialiosios dalies 2.1-2.2 p. ir bendrosios dalies 48.3 p., sutarties Nr. 55 specialiosios dalies 2.1-2.2 p. ir bendrosios dalies 32.3 p.). Prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp banko iš vienos pusės ir solidariųjų skolininkų D. J. ir O. J. iš kitos pusės. Prievolė reiškia kreditoriaus ir skolininkų ryšį. Vadovaujantis CK 6.59 str., draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta - raštišku šalių susitarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Taigi, D. J. ir O. J. už kredito grąžinimą bankui atsako solidariai ir tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimas netrukdo buvusiems sutuoktiniams įvykdyti turtinę prievolę bendrai. Bankas neprieštarauja, kad sutuoktiniai D. J. ir O. J. nusistatytų dalis solidarioje prievolėje, t.y. kiekvienam po ½ dalį. Tokiu atveju, vienas iš sutuoktinių, įvykdęs didesnę negu jam tenka prievolės dalį, įgis atgręžtinio reikalavimo teisę. Bankas neprieštarauja dėl bankui hipotekos lakštu įkeisto turto - gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp sutuoktinių. 2011-04-04 tretysis asmuo AB DnB Nord bankas pateikė prašymą teismui (tomas 3, b.l. 158-159), kuriame nurodė, kad sutuoktiniai pilnai įvykdė savo prievoles bankui pagal 2006-01-31 kreditavimo sutartį Nr. 55 ir bankas jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų pagal šią kreditavimo sutartį sutuoktiniams neturi. Negrąžinto kredito pagal 2006-02-10 kreditavimo sutartį Nr. 81 likutis 2011-03-30 yra 84890,07 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos medžiaga, šalių parodymais nustatyta, jog šalys susituokė 1992 m. gegužės 16 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (tomas 1, b.l.9). Santuokoje (duomenys neskelbtini). gimė sūnus D. J. (tomas 1, b.l.10), (duomenys neskelbtini)gimė sūnus K. J. (tomas 1, b.l.9a). Santuokoje sutuoktiniai įsigijo nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą 1A1 m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatais 3al/ž ir 4al/ž ir žemės sklypą 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 190 000,00 litų (tomas 3, b.l.177-184, ) , sutuoktiniai yra solidariai skolingi bankui AB DnB NORD, (tomas 1, b.l.44-72). Iki 2008 metų vasario 16 dienos sutuoktiniai gyveno kartu jiems nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2008-02-16 sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo, tai įrodo ir ieškovo D. J. raštiškas įsipareigojimas (tomas 1, b.l.81). Ieškovas išėjo gyventi kitur, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)., liko gyventi atsakovė O. J. su nepilnamečiais vaikais. Nepilnametis sūnus D. J. su atsakove gyveno iki 2009 m. birželio 1 dienos, nepilnametis sūnus K. J. su atsakove gyveno iki 2009 m. liepos 12 dienos. Nuo 2009 m. birželio 1 dienos D. J., o nuo 2009 m. liepos 12 dienos K. J. gyvena su ieškovu D. J. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, ieškovas su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Bylą nagrinėjant teisme atsakovė pateikė priešieškinį.

LR CPK 376 str. 3 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas sprendimą, remiasi šiais motyvais:

Dėl santuokos nutraukimo

Kaip nustatyta, sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2008 metų vasario mėnesio, neveda bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Abu sutuoktiniai nurodė, jog jų santuoka nutrūkusi, tačiau ieškovas D. J., prašydamas nutraukti santuoką, teigė, jog jų šeima iširo tik dėl atsakovės kaltės, kuri nuo 2002 metų piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tam skyrė didelę dalį savo uždirbamų lėšų, išgėrusi būdavo agresyvi jo ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu, ir kad tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko ieškovas nusprendė gyventi su sutuoktine atskirai. Atsakovė O. J. nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas D. J. nurodė, tai jis pats jai pasakė, kad turi kitą moterį ir dėl tos priežasties nebenori su ja gyventi, taip pat nurodė, kad sutuoktinių gyvenimo jie nebegyveno nuo 2006 metų, tačiau atsakovė ne vieną kartą prašė ieškovo nedaryti skubotų sprendimų, nepalikti jų, nes sutuoktiniai augina du nepilnamečius vaikus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, to nepatvirtino ir iškviesti liudytojai, kurie teismui paaiškino tik apie tai, kad sutuoktinius jie pažinojo ir vertino juos kaip idealią, gražiai gyvenančią, tvarkingą sutuoktinių porą, patys buvo nustebinti, kai sužinojo, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, tokius pačius parodymus teisme davė ir atsakovės brolis A. G.. Iš Ukmergės kultūros centro rašto matyti, kad O. J. charakterizuojama kaip pareiginga, atsakinga ir perspektyvi darbuotoja. Atsakovė studijuoja režisūros specialybę Klaipėdos universiteto menų fakulteto neakivaizdiniame skyriuje (tomas 2, b.l.119). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26- 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta sutuoktiniai konfliktavo, barėsi, naudojo psichologinį spaudimą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, santuokos iširimo priežastimi laiko skirtingus šalių požiūrius į bendrą gyvenimą, jo vertybes, atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šių požiūrių derinti tarpusavyje, nemokėjimą ir nenorėjimą spręsti konfliktų. Teismas konstatuoja, jog abi šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos ir tai bendrą jų gyvenimą padarė negalimu. Sutuoktiniai nenorėjo susitarti, geranoriškai spręsti ginčų, į tarpusavio ginčus įtraukė ir nepilnamečius vaikus, teismas pažymi, kad nenustatyta vienpusė atsakovės ar ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo. Todėl šioje dalyje ieškovo patikslintas ieškinys atmetamas atsakovės patikslintas priešieškinys atmetamas ir šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors viename iš posėdžių ieškovo atstovas prašė teismo palikti atsakovei ikisantuokinę – G. pavardę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai turi bendrų vaikų ir į atsakovės prašymą šiuo klausimu, bei į LR CK 3.69 str. 2 d. po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė J., ieškovui paliekama J. pavardė.

Dėl turto padalinimo

Nustatyta, jog sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, įsigijo nekilnojamojo turto už 190000,00 Lt.

Sutuoktiniai santuokoje įsigijo šį nekilnojamąjį turtą:

gyvenamąjį namą 1A1 m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 167,44 kv.m. su priestatais 3al/ž ir 4al/ž ir žemės sklypą 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 190 000,00 litų (tomas 3, b.l.177-184).

Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo 0,2315 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ir gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., paliekant ieškovui kreditinius įsipareigojimus DnB NORD bankui pagal 2006-02-10 kreditavimo sutartį Nr. 81, kurios likutis 2009-07-03 sudarė 90872,34 Lt ir DnB NORD bankui pagal 2006-01-31 kreditavimo sutartį Nr. 55, kurios likutis 2009-07-03 sudarė 6132,12 Lt pripažinti ieškovo D. J. asmenine nuosavybe, atsakovei O. J. priteisti iš ieškovo D. J., 8567, 64 Lt (aštuonių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių litų 64 centų) dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą gyvenamąjį namą 1A1 m unikalus Nr(duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž ir žemės sklypą 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 190000 litų padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam, atsakovei O. J. priteisti ½ dalį gyvenamojo namo lAl/m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž ir žemės sklypo 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini)ir ieškovui D. J. priteisti ½ dalį gyvenamojo namo lAl/m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž ir žemės sklypo 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pareiškė ir reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) pagal pridedamą projektą (3 tomas, b.l.104-110). Atsakovė prašo priteisti jai visą pirmą aukštą, kur yra patalpos, pažymėtos Nr. 1-1, iki 1-7 ir garažą, pažymėtą Nr. G-1, ieškovui D. J. prašo priteisti patalpas, pažymėtas Nr. nuo 1-8 iki 1-13 ir garažą, pažymėtą Nr. G-2. Atsakovė taip pat nurodė, kad atskiro įėjimo į antrą aukštą šiuo metu nėra, galima įėjimą įsirengti per terasą, antrame aukšte taip pat yra trys kambariai, galimą įsirengti virtuvę.

Ieškovo motyvai dėl nekilnojamojo turto dalinimo į keturias lygias dalis atmetami kaip nepagrįsti ir ieškovo patikslintas ieškinys dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir paskolų padalijimo atmetamas. Atsakovės patikslintas priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

LR CK 3.123 straipsnio 1dalis numato, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Kaip nustatyta sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrai įsigijo ir sukūrė 190000,00 Lt vertės nekilnojamojo turto. Teismas, atsižvelgdamas ieškovo ir atsakovės argumentus, į tai, kad ieškovas D. J. su nepilnamečiais vaikais gyvena ne šiame gyvenamajame name, o bute, Vilniuje, taip pat atsižvelgiama į tai, kad atsakovė atliko gyvenamojo namo pagerinimo darbus, kaip ji pati nurodė už 44000,00 Lt, tačiau dauguma jų ir atlikta gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Teismas pažymi, kad bankas neprieštarauja dėl bankui hipotekos lakštu įkeisto turto - gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp sutuoktinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus mano, jog santuokoje įsigytas turtas turi būti padalintas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, t.y. po ½ dalį nekilnojamojo turto ieškovui ir atsakovei, priteisiant ieškovui ir atsakovei po ½ dalį žemės sklypo, ieškovui priteisiant patalpas, pažymėtas VĮ „Registrų centras“ antro aukšto plane, Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, ir garažą, pažymėtą VĮ „Registrų centras“ pirmo aukšto plane Nr. G-2, atsakovei pritiesiant patalpas, pažymėtas VĮ „Registrų centras“ pirmo aukšto plane, Nr. 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, ir garažą, pažymėtą Nr. G-1. Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principais nustatoma, kad patalpos, pažymėtos VĮ „Registrų centras“ pirmo aukšto plane Nr. 1-1(koridorius), ir Nr. 1-7 (katilinė)yra bendro naudojimo.

Nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais , žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti priklausiniai (tomas 3, b.l.185-190) yra asmeninė O. J. nuosavybė, todėl nėra dalinami.

Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro išrašo matyti, kad ieškovo D. J. ir atsakovės O. J. vardu nėra registruotų transporto priemonių (tomas 3, b.l.175,176). Automobilis VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) išregistruotas pasibaigus jo eksploatacijos terminui (tomas 1, b.l.22).

Dėl paskolų bankui

Teismo nustatyta, kad šalys buvo gavę dvi paskolas:

1) 2006-02-10 tarp banko ir sutuoktinių sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 81, pagal kurią kredito gavėjams kaip solidariesiems skolininkams suteiktas 96 000,00 Lt kreditas gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu ir priklausiniais, esančiu (duomenys neskelbtini), pirkti, terminui iki 2036-01-26. Negrąžintos ilgalaikės paskolos pagal sutartį Nr. 81 likutis 2009-08-05 yra 90 587,47 Lt. (tomas 1, b.l.58-72)

2) tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų D. J. ir O. J. iš kitos pusės, yra sudaryta 2006-01-31 Kreditavimo sutartis Nr. 55, pagal kurią kredito gavėjams kaip solidariesiems skolininkams suteiktas 20100,00 Lt kreditas vartojimo reikmėms terminui iki 2010-12-24. Vartojimo paskolos pagal sutartį Nr. 55 likutis 2009-08-05 yra 5 791,44 Lt. (tomas 1, b.l. 49-57) Bankas ne kartą pažymėjo, kad už kredito pagal sutartis Nr. 81 ir Nr. 55 grąžinimą bankui D. J. ir O. J. atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 6.6 str., sutarties Nr. 81 specialiosios dalies 2.1-2.2 p. ir bendrosios dalies 48.3 p., sutarties Nr. 55 specialiosios dalies 2.1-2.2 p. ir bendrosios dalies 32.3 p.). Prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp banko iš vienos pusės ir solidariųjų skolininkų D. J. ir O. J. iš kitos pusės. Prievolė reiškia kreditoriaus ir skolininkų ryšį. Vadovaujantis CK 6.59 str., draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta - raštišku šalių susitarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Taigi, D. J. ir O. J. už kredito grąžinimą bankui atsako solidariai ir tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimas netrukdo buvusiems sutuoktiniams įvykdyti turtinę prievolę bendrai. Bankas neprieštarauja, kad sutuoktiniai D. J. ir O. J. nusistatytų dalis solidarioje prievolėje, t.y. kiekvienam po ½ dalį. Tokiu atveju, vienas iš sutuoktinių, įvykdęs didesnę negu jam tenka prievolės dalį, įgis atgręžtinio reikalavimo teisę. Bankas neprieštarauja dėl bankui hipotekos lakštu įkeisto turto - gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini)padalinimo tarp sutuoktinių.

2011-04-04 tretysis asmuo AB DnB Nord bankas pateikė prašymą teismui (tomas 3, b.l. 158-159), kuriame nurodė, kad sutuoktiniai pilnai įvykdė savo prievoles bankui pagal 2006-01-31 kreditavimo sutartį Nr. 55 ir bankas jokių pretenzijų dėl įsipareigojimų pagal šią kreditavimo sutartį sutuoktiniams neturi. Negrąžinto kredito pagal 2006-02-10 kreditavimo sutartį Nr. 81 likutis 2011-03-30 yra 84890,07 Lt.

LR CK 3.109 str.1 d. 6 p. nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės. LR CK 3.109 str. 2 d. nustato, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas.

Teismas pripažįsta, kad pagal 2006-02-10 tarp banko ir sutuoktinių sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 81, gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkti, ir pagal tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų D. J. ir O. J. iš kitos pusės, ieškovo D. J. ir atsakovės O. J. prievolė grąžinti paskolą yra solidari, atsižvelgiant į tai, jog santuoka nutraukiama sutuoktiniai ir toliau prieš trečiuosius asmenis atsako kaip solidarieji skolininkai, todėl likusios dalies paskolos pagal kredito sutartį 2006-02-10 pagal kreditavimo sutartį Nr. 81; grąžinimas turi būti vykdomas solidariai, bankui neprieštaraujant ir atsakovei patikslintame priešieškinyje prašant ieškovui D. J. ir atsakovei O J. nustatomos lygios dalys likusioje solidarioje prievolėje, t.y. kiekvienam po ½ dalį.

Dėl psichologinės ekspertizės nepilnamečiams vaikams paskyrimo

Teismas pažymi, kad atsakovės patikslinto priešieškinio prašymas dėl psichologinės ekspertizės paskyrimo nepilnamečiams vaikams buvo sprendžiamas 2010-12-15 parengiamajame teismo posėdyje, kur buvo nutarta tame bylos etape, ekspertizės neskirti, o ekspertizės skyrimo būtinumo klausimą spęsti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (tomas 3, b.l.98-99). Daugiau psichologinės ekspertizės klausimas nebuvo sprendžiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2008-02-16 sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovas išėjo gyventi kitur. Gyvenamajame (duomenys neskelbtini)., liko gyventi atsakovė O. J. su nepilnamečiais vaikais. Nepilnametis sūnus D. J. su atsakove gyveno iki 2009 m. birželio 1 dienos, nepilnametis sūnus K. J. su atsakove gyveno iki 2009 m. liepos 12 dienos. Nuo 2009 m. birželio 1 dienos D. J., o nuo 2009 m. liepos 12 dienos K. J. gyvena su ieškovu D. J. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini)m.. Teismas pažymi, kad 2009 metais rugsėjo 11 d. Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo priimtos laikinosios apsaugos priemonės 2009 m. rugsėjo 22 d. perduoti nepilnametį sūnų K. J., esantį pas ieškovą D. J. į Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d nutartimi nustatytą laikinėją gyvenamąją vietą pas atsakovę O. J., gyv. (duomenys neskelbtini). (tomas 1, b.l.208-210). Iš antstolės V. M. protokolo dėl vaiko perdavimo matyti, kad K. J. nebuvo perduotas O. J.. (tomas 1, b.l.237-238). Teismas pažymi, kad siekiant tarp šalių kuo taikiau išspęsti ginčą, atsižvelgiama į baigiamose kalbose atsakovės duotą sutikimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu ir prašymą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais. Ginčo tarp tėvų dėl nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos nebėra, atsakovė sutinka, kad sūnūs D.ir K. gyventų su tėvu. Nepilnamečių sūnų D. ir K. gyvenamoji vieta nustatoma su jų tėvu, ieškovu D. J.. Šioje dalyje patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl bendravimo su vaikais

Ieškovas, patikslinęs savo reikalavimus neprašo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakove, o atsakovė teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose, baimindamasi, kad ieškovas ir toliau trukdys jai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, prašo teismo nustatyti jos bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.

LR CPK 3.170 str. nustatyta skyrium gyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vadovaujantis LR CPK 3.170 str. 5d. tėvas, gyvenantis su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Teismas, konstatuoja, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu buvo trukdoma matytis su vaikais, su jais betarpiškai bendrauti, iš bylos duomenų ir ieškovo paaiškinimų matyti, kad nepilnamečiai vaikai nenoriai bendrauja su atsakove. Motinos kaltės vaikų atžvilgiu nėra, tai pažymėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu. Ir nors ieškovas pažadėjo netrukdyti atsakovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais, siekiant kuo taikiau išspęsti ginčą tarp šalių nustatoma atsakovės baigiamose kalbose prašoma bendravimo tvarka su jos nepilnamečiais vaikais: pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pirmuoju penktadieniu, kas antrą mėnesio penktadienį atsakovė O. J. pasiima sūnus D. ir K. iš tėvo D. J. namų nuo 17 val. iki 19 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; šventinėmis dienomis atsakovė O. J. bendrauja su sūnumis D. ir K. tokia tvarka: vasario 16 d. sūnūs D. ir K. lieka su tėvu D. J. namuose; kovo 11 d., gegužės 01d. ir Motinos dieną atsakovė O. J. pasiima sūnus D. ir K. šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža į namus pas tėvą; birželio 24 d. sūnūs D. ir K. lieka su tėvu D. J., liepos 06d. atsakovė O. J. pasiima sūnus D. ir K. šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val., parveža į namus pas tėvą, rugpjūčio 15 d. sūnūs D. ir K. lieka su tėvu D. J.; per šv. Kalėdas neporiniais metais sūnūs D.ir K. švenčia su tėvu D. J., poriniais metais sūnūs D. ir K. švenčia su motina O. J., kuri paima sūnus gruodžio 24 d. nuo 17 val. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; per Naujuosius metus motina O. J. paima sūnus D. ir K. porinių metų gruodžio 31 d. nuo 14 val. iki 16 val. Ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža į namus pas tėvą D. J.; jei sūnūs D. ir K. šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai šv. Velykas švenčia su motina ir atvirkščiai; prasidedant vasaros atostogoms, motina O. J. su sūnumis D. ir K. bendrauja dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę D. J. įspėdama prieš mėnesį. Dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime tikslu įpareigoti ieškovą pranešti atsakovei apie gyvenamosios vietos ir nepilnamečių vaikų D. ir K. telefonų numerių pasikeitimus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Byloje nustatyta, kad šalys turi du vaikus: (duomenys neskelbtini)gimė sūnus D. J. (tomas 1, b.l.10), (duomenys neskelbtini). gimė sūnus K. J. (tomas 1, b.l.9a).

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t.y. 2009 m. balandžio 20 d., baigiamosiose kalbose ieškovas patikslino išlaikymo priteisimo reikalavimus ir prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą 14400 Lt už laikotarpį, kai vaikai buvo pas ieškovą, o atsakovė išlaikymo jiems nemokėjo, t.y. iki laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaikų išlaikymo taikymo. Taip pat prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis D. J. po 800,00 Lt iki jo pilnametystės, K. J. po 400,00 Lt iki jo pilnametystės. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė ir nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikius: D.išlaikymui per mėnesį reikia 1500,00 Lt. Jis lanko karate treniruotes, kurių 1 mėn. mokestis- 90,00 Lt ,važiuoja į varžybas, išlaidų vidurkis 200 Lt per mėnesį, dienpinigiai per savaitę sudaro 50,00 Lt, maistui per 1 mėn. reikia 600,00 Lt, vitaminams, drabužiams, avalynei per mėnesį reikia apie 100,00 Lt, visuomeninis transportas- 20,00 Lt mėnesiui. S. K. šiuo metu yra šeštoje klasėje, jo išlaikymui per mėnesį reikia 1200,00 Lt , jis irgi lanko karate treniruotes, reikalingos visuomeninio transporto paslaugos, dienpinigiai savaitei sudaro 30,00 Lt, rūbams, avalynei, vitaminams- 100 Lt per mėnesį, maistui irgi reikia apie 600,00 Lt. Vaikai sveiki specialiųjų poreikių neturi.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo D. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir K. J. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, kurį uzufrukto teise naudos atsakovė O. J. nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Bei priteisti iš ieškovo D. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir K. J. už praeitą laikotarpį nuo 2008 m. vasario 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 litų kiekvienam vaikui, tai sudaro 14 400 litų (18mėn. x 2 x 400).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad atsakovei baigiamose kalbose sutikus, kad nepilnamečių vaikų D. ir K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, patikslintas priešieškinys, dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, kurį uzufrukto teise naudos atsakovė O. J. nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui atmetamas.

LR CK 3.192str. 2d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, reikia nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė vidutinių mėnesinių vaikų poreikių išlaidų paskaičiavimą, kurios yra D. išlaikymui - 1500,00 Lt, K. išlaikymui -1200,00 Lt. Nurodytos išlaidos yra tos, kurias ieškovas turėtų skirti vaikams pirkdamas visavertį maistą, drabužius ir avalynę, vitaminus, mokslo reikmenis, skirti pinigų kultūriniams renginiams, vaikų pomėgiams, treniruotėms. Šias išlaidas vidutiniškai sudaro 2700,00 Lt per mėnesį abiems vaikams. Nustatant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas vertina byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus. Byloje esanti pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ( tomas 3, b.l. 213) patvirtina, kad atsakovės O. J. gaunamas darbo užmokesčio vidurkis 2011 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, buvo 944,22 Lt., atsakovei yra nustatytas (duomenys neskelbtini). darbingumas (tomas 1, b.l. 88, tomas 2 b.l.75)), iš pažymos apie priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas matyti, kad atsakovė O. J. gauna netekto darbingumo pensiją 636,87 Lt (tomas 3, b.l. 174), iš viso atsakovės mėnesio pajamos yra 1581,09 Lt, atsakovė pateikė teismui patirtų būtiniausių išlaidų čekius 2011 gegužės-birželio mėn. akių gydymui, pažymima, kad netektas darbingumas yra susijęs su regėjimu, kurios yra 427,92 Lt (tomas 3 b.l.212),. Pati atsakovė teismo posėdžio metu sutiko mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis. Vertinamas ir tas faktas, kad ieškovo gaunamos mėn. pajamos (duomenys neskelbtini)už 2011 rugsėjo mėn. yra 699,70 Lt (tomas 3, b.l.215), ieškovo gaunamos pajamos (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio-rugsėjo mėn. vidurkis 1304,72 Lt (tomas 3 b.l. 214) , iš viso per mėnesį ieškovo pajamos yra: 2004,42 Lt , įvertinus ieškovo būtiniausių poreikių tenkinimą, paskolų dengimą, teismas konstatuoja, kad net ir gaudamas iš atsakovės laikinąjį išlaikymą vaikams, atsakovas negali skirti jiems 2700,00 Lt sumos.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurio realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, teismas į šią aplinkybę atsižvelgia priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Teismas, atsižvelgdamas į bendrą ekonominį lygį šalyje, į tai, kad vaikai auga, įvertinęs vaiko poreikius, teikdamas pirmumą vaiko teisių ir interesų apsaugai, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgia, užtikrina jų apsaugą ir visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str. 1 d.) mano, kad ieškovo prašoma suma nepilnamečiui sūnui D. 800,00 Lt, nepilnamečiui sūnui K. 400,00 Lt yra per didelė, todėl priteisiama suma vaikų išlaikymui yra po 300,00 Lt. periodinėmis išmokomis. Pabrėžiama, kad 800 Lt. suma per mėnesį yra minimaliai reikalinga vaiko išlaikymui, įskaitant būsto išlaikymą, maistą, vaiko sveikatos higienos priežiūros, kitų būtiniausių prekių išlaidas, vaiko mokymo ir lavinimo išlaidas. Akivaizdu ir tai, kad tėvas arba motina, su kuriuo vaikai nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, o kai kurių iš jų neįmanoma iš anksto numatyti. Teismas, priteisdamas tokį išlaikymo dydį atsižvelgia ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, kad motina yra neįgali, jos gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl tėvas turėtų teikti didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį. Jei vaikai lanko brangius būrelius, už juos turėtų mokėti ieškovas. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., 3.201 str., ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki D. ir K. pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2011 m. lapkričio 7 d.. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Ieškovas, būdamas nepilnamečių D.ir K. tėvu, paskiriamas tvarkyti nepilnamečiams sūnums išlaikyti skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise (LR CK 3.185 str.1d.).

Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo D. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir K. J. už praeitą laikotarpį nuo 2008 m. vasario 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 litų kiekvienam vaikui, tai sudaro 14 400 litų (18mėn. x 2 x 400).

Ieškovas prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą 14400 Lt už laikotarpį, kai vaikai buvo pas ieškovą, o atsakovė išlaikymo jiems nemokėjo, t.y. iki laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaikų išlaikymo taikymo.

Nustatyta, kad nuo 2008-02-16 sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovas išėjo gyventi kitur, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)., liko gyventi atsakovė O. J. su nepilnamečiais vaikais. Nepilnametis sūnus D. J. su atsakove gyveno iki 2009 m. birželio 1 dienos, nepilnametis sūnus K. J. su atsakove gyveno iki 2009 m. liepos 12 dienos. Nuo 2009 m. birželio 1 dienos D. J., o nuo 2009 m. liepos 12 dienos K. J. gyvena su ieškovu D. J. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Teismas konstatuoja, kad nepilnamečiai vaikai su atsakove O. J. gyveno 17 mėnesių, atsakovė teisme paaiškino, kad ieškovas tuo metu nepadėjo jai išlaikyti nepilnamečių vaikų, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis padėjo atsakovei išlaikyti vaikus, kai šie gyveno su atsakove. Su ieškovu D. J. vaikai (laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. po 300 Lt per mėnesį, ieškovui pasikreipus pas antstolį, atsakovė tvarkingai kas mėnesį moka laikiną išlaikymą) iki laikinojo išlaikymo priteisimo gyveno beveik 14 mėnesių, todėl vadovaujantis protingumo, proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, kaip pati ne kartą nurodė, kad lėšas išlaikymui naudoja taupiai už trijų mėnesių susidariusį skirtumą priteisiama po 300 Lt išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui, iš viso 1800,00 Lt atsakovės naudai. Todėl šioje dalyje ieškovo patikslintas ieškinys atmetamas, atsakovės patikslintas priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nepareiškė prašymų priteisti tarpusavio išlaikymą, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Ukmergės rajono apylinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės:

2009-08-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis iki bus priimtas teismo sprendimas byloje K. J. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove O. J., 2009-09-11 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl K. J. perdavimo 2009-09-22 į nustatytą laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove O. J. 2010-02-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra panaikintos.

Ukmergės rajono apylinkės teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės:

2009-08-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl D. J. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovą D. J. (tomas 1, b.l. 184-185), 2010-02-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl K. J. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovą D. J. (tomas 3, b.l.31-33), 2010-07-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakove su O. J. (tomas 3, b.l.48-49), 2010-09-08 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl D. J. ir K. J. laikino išlaikymo po 300,00 Lt periodinėmis išmokomis iš atsakovės O. J. ieškovo D. J. naudai, kuriuos ieškovas naudos uzufrukto teise, panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinys patenkinamas iš dalies. Atsakovės priešieškinys patenkinamas iš dalies.

Ieškovas D. J., pateikdamas ieškinį teismui sumokėjo 613,00 Lt (tomas 1, b.l.8) žyminio mokesčio. Iš ieškovo D. J. priteisiama 2109,00 Lt žyminio mokesčio, dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo, 54 Lt žyminio mokesčio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai, iš viso iš ieškovo D. J. papildomai priteisiama 2163,00 Lt žyminio mokesčio pagal patenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į ieškovo D. J. pajamas, turimus įsipareigojimus, vadovaujantis LR CPK 271 str. 1 d., teismas išdėsto jam žyminio mokesčio mokėjimą 12 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 180,25 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų 25 centus) žyminio mokesčio valstybei lygiomis dalimis. Atsakovė, O. J., pateikdama priešieškinį sumokėjo 613,00 Lt žyminio mokesčio (tomas 2, b.l.184), nuo kitos dalies žyminio mokesčio atsakovė buvo atleista, atsakovei, pagal patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį grąžinama 269,00 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio. Pašto išlaidos valstybei priteisiamos pagal patenkintų reikalavimų dalį iš ieškovo D. J. 54,04 Lt pašto išlaidų, iš atsakovės O. J.-54,04 Lt pašto išlaidų. (CPK 80 str., 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 271, 284, 381-385 str., teismas

nusprendė:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, tarp atsakovės O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., ir ieškovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). įregistruotą 1992 m. gegužės 16 d., Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 1181, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovui ir atsakovei po santuokos nutraukimo palikti jų santuokines pavardes –J. ir J.

Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą :

ieškovui D. J. priteisti:

½ dalį žemės sklypo 0,2315 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini)½ dalį gyvenamojo namo 1A1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui patalpas, pažymėtas VĮ „Registrų centras“ antro aukšto plane, Nr. 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, ir garažą, pažymėtą VĮ „Registrų centras“ pirmo aukšto plane Nr. G-2.

atsakovei O. J. priteisti

½ dalį žemės sklypo 0,2315 ha unikalus Nr(duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini)½ dalį gyvenamojo namo 1A1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei patalpas, pažymėtas VĮ „Registrų centras“ pirmo aukšto plane, Nr. 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, ir garažą, pažymėtą Nr. G-1.

Pripažinti, kad gyvenamojo namo 1A1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu 3al/ž ir 4al/ž patalpos, pažymėtos VĮ „Registrų centras“ pirmo aukšto plane Nr. 1-1 (koridorius), ir Nr. 1-7 (katilinė) yra ieškovo D. J. ir atsakovės O. J. bendro naudojimo patalpos.

Pripažinti, kad žemės sklypas su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini)., yra asmeninė O. J. nuosavybė.

Nustatyti, kad likusios dalies paskolos pagal kredito sutartį: 2006-02-10 tarp banko ir sutuoktinių sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 81, gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkti, ieškovo D. J. ir atsakovės O. J. prievolė grąžinti paskolą yra solidari, atsižvelgiant į tai, jog santuoka nutraukiama sutuoktiniai ir toliau prieš trečiuosius asmenis atsako kaip solidarieji skolininkai, todėl likusios dalies paskolos pagal kredito sutartį 2006-02-10 pagal kreditavimo sutartį Nr. 81, grąžinimas turi būti vykdomas solidariai, ieškovui D. J. ir atsakovei O J. nustatomos lygios dalys likusioje solidarioje prievolėje, t.y. kiekvienam po ½ dalį.

Priteisti iš atsakovės O. J. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. J., gim(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2011-11-07, iki sūnų pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą D. J. , a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 1800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) įsiskolinimą nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui atsakovės O. J. a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nustatyti nepilnamečių: sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu D. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su jos nepilnamečiais vaikais D. J., gim. (duomenys neskelbtini), K. J., gim. (duomenys neskelbtini), : pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pirmuoju penktadieniu, kas antrą mėnesio penktadienį atsakovė O. J. pasiima sūnus D. ir K. iš tėvo D. J. namų nuo 17 val. iki 19 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; šventinėmis dienomis atsakovė O. J. bendrauja su sūnumis D. ir K. tokia tvarka: vasario 16 d. sūnūs D. ir K. lieka su tėvu D. J. namuose; kovo 11 d., gegužės 01d. ir Motinos dieną atsakovė O. J. pasiima sūnus D. ir K. šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža į namus pas tėvą; birželio 24 d. sūnūs D. ir K. lieka su tėvu D. J., liepos 06d. atsakovė O. J. pasiima sūnus D. ir K. šventės išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val., parveža į namus pas tėvą, rugpjūčio 15 d. sūnūs D. ir K. lieka su tėvu D. J.; per šv. Kalėdas neporiniais metais sūnūs D. ir K. švenčia su tėvu D. J., poriniais metais sūnūs D. ir K. švenčia su motina O. J., kuri paima sūnus gruodžio 24 d. nuo 17 val. iki 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo; per Naujuosius metus motina O. J. paima sūnus D.ir K. porinių metų gruodžio 31 d. nuo 14 val. iki 16 val. Ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža į namus pas tėvą D. J.; jei sūnūs D. ir K. šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai šv. Velykas švenčia su motina ir atvirkščiai; prasidedant vasaros atostogoms, motina O. J. su sūnumis D. ir K. bendrauja dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę D. J. įspėdama prieš mėnesį.

Dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime tikslu įpareigoti ieškovą D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), pranešti atsakovei O. J. apie nepilnamečių vaikų D. ir K. gyvenamosios vietos ir nepilnamečių vaikų D. ir K. telefonų numerių pasikeitimus.

Priteisti iš ieškovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 2163,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio, bei 54,04 Lt (penkiasdešimt keturis litus 4 centus) pašto išlaidų valstybei. Išdėstyti 2163,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, mokant po 180,25 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų 25 centus) žyminio mokesčio valstybei lygiomis dalimis

Priteisti iš atsakovės O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., 54,04 Lt (penkiasdešimt keturis litus 4 centus) pašto išlaidų valstybei.

Informuoti šalis, jog pašto išlaidos, žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus prašome informuoti teismą.

Grąžinti atsakovei O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dalį, t.y. 269,00 (du šimtus šešiasdešimt devynis litus) jos sumokėto žyminio mokesčio ( 2009-11-23 mokėjimo kvitas, bankas Swedbank, AB). Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Ukmergės rajono apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones: 2009-08-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl D. J. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovą D. J., 2010-02-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl K. J. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovą D. J., 2010-07-27 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakove O. J., 2010-09-08 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl D. J. ir K. J. laikino išlaikymo po 300,00 Lt periodinėmis išmokomis iš atsakovės O. J. ieškovo D. J. naudai, kuriuos ieškovas naudos uzufrukto teise, panaikinamos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daina Vaidachavičienė