Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiu A. K. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 (dvejus) metus uždrausta naudotis (įgyti) teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos Klaipėdos skyriaus ieškinys tenkintas ir iš A. K. priteisti 2424,59 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt keturi Eur 59 ct). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2020-09-26, apie 04 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, esant blogoms eismo sąlygoms (tamsiu paros metu) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to kelio vingyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pakelės griovį. Eismo įvykio metu automobilio keleiviui O. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po eismo įvykio A. K. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ir panaikinti jo dalį, kuria nuteistajam A. K. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai taikė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Prokuroro manymu, nuteistojo asmenybės charakteristika ir jos pavojingumas bei nuteistojo elgesys po eismo įvykio rodo, jog bausmės tikslai nebus pasiekti tuo atveju, jei bausmės vykdymas A. K. bus atidėtas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek skiriant bausmę, tiek ir priimant sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo būtina vadovautis bausmės paskirtimi. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų minėtame baudžiamajame įstatyme (BK 41 straipsnio 2 dalis) įtvirtintą bausmės paskirtį. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiamas prioritetas. Minėtoje BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-388/2016).

8. Pažymėtina ir tai, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-388/2016).

9. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, netinkamai įvertino ankstesnį A. K. elgesį, jo teistumus, praeityje padarytus administracinius nusižengimus, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kitų aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgė į tai, kad A. K. dirba, yra jauno amžiaus ir atsiprašė nukentėjusiojo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nepagrindžia išvados, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kad A. K.padarė vieną neatsargų apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nors nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių, tačiau ir lengvinančių aplinkybių, kadangi nuteistasis A. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis praeityje teistas (b. l.119–128), naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į jo baustumus administracine tvarka (b. l. 102–115), jie aiškiai rodo, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir visuotinai priimtų bendro elgesio nurodymų, o tai iš esmės jo asmenybę charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, jog nuteistajam A. K. teismas jau buvo ne kartą suteikęs galimybę įrodyti savo tinkamu elgesiu, jog jis yra vertas pasitikėjimo, tačiau nuteistasis tokių lūkesčių nepateisino ir vėl prasižengė, todėl akivaizdu, jog A. K. anksčiau taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo ir arešto – nebuvo pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kadangi ir toliau daro nusikalstamas veikas.

11. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo A. K. padarytos veikos pobūdžiu, asmenybe, byloje nėra nenustatyta. Atvirkščiai, naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymas rodo asmens akivaizdų nenorą taisytis, abejingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška.

11. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

12. Nagrinėjamu atveju, esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas tik formuotų A. K. nepagarbą įstatymui, prieštarautų teisingumo principui, todėl BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo keistinas dėl netinkamai pritaikytų BK 75 straipsnio nuostatų (BPK 328 straipsnio 1 punktas), paskiriant A. K. realiai atlikti apylinkės teismo paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

13. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu A. K. paskirtas įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atsižvelgiant į prokurorės skundo reikalavimą (BPK 320 straipsnis), taip pat panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 22d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.