- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- 2A-940-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- T. A., R. P., J. N.
- Ieškovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Raimondas Kivylius, Vita Litinskienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vitai Litinskienei, atsakovui T. A., atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovei R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. M. apeliacinį skundą ir atsakovų J. N.–A., T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-603-122/2009 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams J. N.–A., T. A., R. P., trečiajam asmeniui A. V. dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų negrąžintą 30 000 Lt avansą, 2 000 Lt sutartinę baudą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-02-20 su atsakovų A. įgaliotiniu A. V. pasirašė susitarimą dėl numatomo suformuoti žemės sklypo rezervavimo. Sutarė, jog baigus detaliojo plano rengimą bei jo patvirtinimą įstatymų nustatyta tvarka, su turto savininkais sudarys iki 2007-04-30 preliminariąją rezervuojamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o vėliau – pagrindinę. Ieškovas A. V. perdavė 30 000 Lt avansą, kuris tą pačią dieną pinigus perdavė kitai A. įgaliotinei R. P.. Detalusis planas nebuvo parengtas iki sutarto laiko, bet jis nenutraukė sutarties ir, atsakovų paprašytas palaukti, laukė, nes turėjo lūkesčių įsigyti žemę ir statyti savo šeimai namą. Ieškovas nurodė, kad preliminarioji ir pagrindinė žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes jie savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Kadangi atsakovai laiku neįformino dokumentų bei atsisakė gera valia sugrąžinti įmokėtą avansą, ieškovas prašė priteisti negrąžintą avansą bei sutartinę baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų 30 000 Lt negrąžinto avanso ieškovui, po 1 320 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei po 9,40 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad atsakovų veiksmai patvirtino, kad sutartai 2007-04-30 datai atsakovai nebuvo pasiruošę sudaryti preliminariąją ar pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog terminas sudaryti preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė, pasibaigė prievolė tokią sutartį pasirašyti, todėl atsakovai privalėjo grąžinti įmokėtą avansą. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad šalys, sudariusios žemės sklypo rezervavimo sutartį, siekdamos sudaryti preliminariąją ir pagrindinę sutartis, nepakankamai vieni su kitais bendradarbiavo, žodinėmis derybomis pasiekti rezultatai nebuvo užfiksuoti raštu, neaptartas atsiskaitymas, t. y. tinkamai neišreikšta abiejų sutarties šalių valia, todėl teismas konstatavo, kad bauda ir palūkanos nepriteistinos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-09 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 2 000 Lt baudos bei 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šiuos reikalavimus patenkinti. Nurodo, kad teismas, atmesdamas reikalavimą dėl baudos priteisimo, neteisingai taikė CK 6.73 str., t. y. nurodė, kad negalima kartu reikalauti tiek realiai įvykdyti prievolę, tiek sumokėti netesybas, kadangi reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą už žemės sklypą nėra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, o netesybos yra už tai, kad atsakovai nesilaikė sutartinės prievolės laiku parduoti žemės sklypą. Įstatymas nenumato galimybės išvis nepriteisti sutartinių netesybų, jos gali būti mažinamos, tačiau atsižvelgiant į sumokėto avanso dydį ir jo negrąžinimo laikotarpį, negalima teigti, kad netesybos yra aiškiai per didelės. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog ne tik atsakovai, bet ir jis buvo nepakankamai rūpestingas tinkamai sureguliuoti savo santykius, surašyti naujus susitarimus, kadangi pagrindinė sutartis buvo nepasirašyta ne dėl to, jog nepratęsti terminai ir nesurašyti susitarimai, o todėl, kad atsakovai susipyko tarpusavyje. A. atšaukė R. P. duotą įgaliojimą, bylinėjosi tarpusavyje, buvo areštuoti pažadėti parduoti žemės sklypai, todėl ne jo, o atsakovų kaltė dėl neįvykusio sandorio yra akivaizdi. Taip pat ieškovas pažymi, kad bauda nepadengia jo minimalių nuostolių, nes atsakovai jo pinigais naudojasi jau dvejus metus, o jis laukdamas pažadėto sklypo prarado ne vieną galimybę įsigyti kitą žemę. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 5 proc. dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, kadangi patenkinus pagrindinį reikalavimą priteisti negrąžintą avansą nelieka teisinio pagrindo nepriteisti palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Apeliantas pažymi, kad palūkanos vertintinos kaip skolininko atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais, taip pat kaip kompensacija už kreditoriaus praradimus.
Apeliaciniu skundu atsakovai T. A. ir J. N.–A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-09 sprendimą, priimti naują – jiems pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad apeliacinis teismas 2009-03-10 nutartimi konstatavo, kad A. V. perduoti pinigai nėra susiję su teismo pripažinta jungtine veikla, ir ši suma buvo mažinta R. P. gautų pajamų suma. Atsakovė R. P. nagrinėjant bylą dėl avanso grąžinimo nebuvo pateikusi pakvitavimo apie pinigų gavimą iš A. V., šis dokumentas buvo pateiktas tik šioje byloje, todėl atsakovai nurodo, kad teismas turėjo šį dokumentą vertinti kritiškai ir pasisakyti, kad šio dokumento turinys, jo surašymo aplinkybės neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad susitarimą dėl numatomo suformuoti žemės sklypo sudarė su atsakovų A. įgaliotiniu A. V., kad A. V. veikia atsakovų vardu, jokių abejonių nebuvo. A. V. gautus pinigus perdavė kitai A. įgaliotinei R. P., kuri buvo atsakinga už jų panaudojimą ir pateikė tai liudijantį dokumentą. Ieškovas nurodo, kad teismas teisingai įvertino sandorio, sudaryto tarp jo ir A. V. atsakovų vardu, galiojimą ir pasekmes atsakovams. Apeliacinis teismas 2009-03-10 nutartimi nustatė, kad tarp R. P. ir A. buvo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, jungtinės veiklos dalyviai – partneriai – turi teisę sudaryti sandorius visų partnerių vardu ir už visas prievoles atsako solidariai, todėl ieškinio reikalavimai atsakovams patenkinti pagrįstai. Dėl pinigų gavimo ieškovas nurodo, kad pateikė įrodymus, jog R. P. gavo pinigus, sumokėtus už ketinimą pirkti žemės sklypą, todėl nenuginčijamai vienam iš jungtinės veiklos dalyvių gavus pinigus, susijusius su bendra veikla, reikalavimas lieka visiems skolininkams solidariai.
Daugiau atsiliepimų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-02-20 ieškovas su atsakovais J. N.–A. ir T. A. sudarė susitarimą dėl numatomo suformuoti žemės sklypo rezervavimo. Pardavėjai A. baigti Detaliojo plano rengimą ir jį patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka įsipareigojo iki 2007-06-30. Šalys preliminariąją rezervuojamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2007-04-30. Atsakovų įgaliotas asmuo A. V. patvirtino, kad gavo iš ieškovo 30 000 Lt dydžio rezervacijos mokestį, kuris bus įskaičiuotas į rezervuojamo žemės sklypo kainą. Šalys susitarimu už įsipareigojimų nevykdymą numatė 2 000 Lt baudą. 2007-02-20 pakvitavimu už avansinį mokestį atsakovų A. įgaliotinė R. P. patvirtino, jog A. V. perdavė 30 000 Lt, gautus kaip avansą už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio preliminarus pirkėjas E. M.. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dėl atsakovų kaltės nebuvo sudaryta, todėl prašė priteisti sumokėtą avansą, netesybas bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių susitartas terminas sudaryti preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė, pasibaigė prievolė tokią sutartį pasirašyti, todėl atsakovai privalo grąžinti ieškovo sumokėtą 30 000 Lt avansą. Atsakovai A., nesutikdami su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad jiems pareikštas reikalavimas turėjo būti atmestas, negrąžintą avansą priteisiant iš atsakovės R. P., kadangi jie sutarties su ieškovu nei patys, nei per atstovą nesudarė, ir pinigų iš atsakovės R. P., kaip iš jų atstovės, negavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008-07-09 sprendimu atsakovų faktinius tarpusavio santykius kvalifikavo iš jungtinės veiklos sutarties, apeliacinis teismas 2009-03-10 nutartimi konstatavo, kad atsakovų teisiniai santykiai pagrįstai kildinami iš jungtinės veiklos sutarties. Minima nutartimi buvo konstatuota, kad susitarimą dėl numatomo suformuoti žemės sklypo rezervavimo pasirašė ne jungtinės veiklos dalyviai, o kitas asmuo – A. V. ir kad byloje nėra įrodymų, kad 30 000 Lt avansinė įmoka būtų perduota jungtinės veiklos dalyviams. Tačiau nagrinėjant bylą dėl 30 000 Lt negrąžinto avanso priteisimo ieškovas pateikė pakvitavimą už avansinį mokestį, kuriuo atsakovų A. įgaliotinė R. P. patvirtino, kad iš A. V. gavo avansą už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). R. P. veikė kaip jungtinės veiklos dalyvė iš kito įgaliotinio paimdama pinigus ir patvirtino sandorio buvimą, todėl apeliantų motyvai, kad sutarties su ieškovu jie nesudarė, atmestini. Apeliantai nurodo, kad pakvitavimas turi būti vertintinas kritiškai, kad tai yra R. P. ir A. V. siekis išvengti asmeninės finansinės atsakomybės. Kolegija nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais, kadangi byloje pateiktas pakvitavimas nebuvo nuginčytas, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai pagal šį pakvitavimą nebuvo perduoti jungtinės veiklos dalyviui (CPK 178 str., 185 str.). Teismui pripažinus, kad atsakovų teisiniai santykiai kildinami iš jungtinės veiklos sutarties, ir vienam iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių gavus pinigus, konstatuotina, kad atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.975 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 30 000 Lt negrąžinto avanso.
Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad terminas sudaryti preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė, pasibaigė prievolė tokią sutartį pasirašyti, priteisė iš atsakovų solidariai ieškovui 30 000 Lt negrąžinto avanso, tačiau nepriteisė sutartas netesybas - 2 000 Lt baudą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas neteikė reikalavimo įvykdyti prievolę, t. y. sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas prašė priteisti jam negrąžintą avansą, o toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, todėl kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvais, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas negali kartu reikalauti tiek realiai įvykdyti prievolę, tiek sumokėti netesybas. Iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo nustatytų aplinkybių, jog ieškovas būtų atsisakęs pirkti žemės sklypą, o tai, kad tarp šalių vykusios žodinės derybos dėl termino pratęsimo sandoriui įvykdyti nebuvo įformintos raštu, negali būti vertinama kaip ieškovo nepakankamas rūpestingumas tinkamai sureguliuoti santykius. Priešingai, tokie ieškovo veiksmai rodo, kad ieškovas rodė iniciatyvą, kad sandoris įvyktų, tikėjosi, jog bus pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl netesybų priteisimo. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali mažinti netesybas, t. y. teismas gali sumažinti netesybas tiek savo iniciatyva, tiek skolininko prašymu. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Nagrinėjamu atveju sutartimi buvo nustatyta konkreti netesybų suma – 2 000 Lt bauda. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ieškovo pinigais naudojasi ilgą laiką ir kad ši bauda nepadengia minimalių ieškovo nuostolių, nėra pagrindo mažinti sutartinių netesybų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą, pripažino ieškinio pagrįstumą, todėl kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvu, jog nėra jokio teisinio pagrindo nepriteisti palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl netesybų ir palūkanų priteisimo, todėl šio sprendimo dalis keistina, priteisiant iš atsakovų solidariai ieškovui 2 000 Lt baudą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovų priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – po 20 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir po 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų (CPK 93 str., 98 str.). Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš atsakovų priteistina po 480 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl netesybų ir palūkanų priteisimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:
priteisti solidariai iš atsakovų J. N.–A., T. A. ir R. P. 2 000 Lt baudos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008-09-22 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui E. M..
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. M. iš atsakovų J. N.-A., T. A. ir R. P. po 20 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir po 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovų J. N.-A. ir T. A. po 480 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.