Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-372-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
1S-372-1020/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
S. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-372-1020/2018
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. R. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį – 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą S. R. paskirta laisvės atėmimo bausme ir jam nustatyta galutinė 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia 2003 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga - 2021 m. vasario 8 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 2 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos.

2. Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2018 m. spalio 3 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismo įsitikinimu, akivaizdu, kad S. R. teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, nenorą laikytis įstatymų ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų būnant laisvėje. Atlikdamas bausmę nuteistasis net 46 kartus pažeidė rėžimo reikalavimus ir šiuo metu galioja 2 nuobaudos už padarytus pažeidimus. Nutartyje pabrėžta, jog finansiniai sunkumai nurodomi, kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių, kas rodo, kad S. R. adaptuotis visuomenėje buvo gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo abejoti, ar jis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais. Dėl to išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus siekiant pragyventi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis nevisiškai įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jog jo nusikalstamo elgesio rizika, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, nepakito, į jo elgesį bausmės atlikimo metu, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimą, kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį S. R. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, jis yra pasiruošęs gyventi visavertį gyvenimą, daugiau nenusikalsti, yra atlikęs nemažą dalį bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. R. skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos negalima įžvelgti.

5. Aukštesnysis teismas pažymi, jog S. R. socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos 1 t., b. 1. 125-129) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 59 balais. Visgi pažymėtina, jog didesnę dalį, t. y. 32 balų, pakartotinio S. R. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys S. R. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti žema tolerancija frustracijai, manipuliatyvumas, savikritiškumo ir įžvalgos apie problemas stoka. Išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamai elgsenai įtakos turinčius veiksnius, jam kyla sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis. Nors jis palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau jam dar sunku šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis (asmens bylos 1 t., b. 1. 127). Nuteistojo mąstymas apibūdinamas kaip aplinkybiškas, neišlaikantis kryptingumo, esmės, stokojantis nuoseklumo, integralumo – jis turi didelių sunkų identifikuoti kylančias problemas, neigia savo nusikalstamą elgesį, sumenkina jo problematiką, siekdamas jį pamiršti ar perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms. Nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, jam kyla ir savitvardos, emocinės kontrolės sunkumų, kuriuos išveikia prieštaraujančiu elgesiu nustatytoms įstaigos taisyklėms – šios bausmės atlikimo metu fiksuotos daugybinės drausminės nuobaudos ir įspėjimai už rėžimo pažeidimus. Nuteistas išsako tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, siejamus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, tačiau stokojo konkretumo, efektyvaus jų įgyvendinimo supratimo, todėl tikėtina, kad jų pasiekti vienam, be kitų pagalbos, bus sunku (asmens bylos 1 t., b. 1. 126-127).

6. Jau aptartos socialinio tyrimo išvados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš duomenų matyti, kad nuteistasis, kuris praeityje teistas už du itin pavojingus nusikaltimus – iš kurių vienu asmeniui atimta gyvybė, dar ir dabar yra linkęs pateisinti savo nusikalstamus veiksmus tam tikromis aplinkybėmis, neigti galimą alkoholio įtaką jo veikimui ir pan. Apygardos teismo įsitikinimu, būtent S. R. motyvacija, pastebimi sunkumai kontroliuojant savo elgesį, tinkamas atsakomybės neprisiėmimas, teismo neįtikina jo galimybėmis veikti teisėtu būdu laisvėje.

7. Pažymėtina, jog S. R. turi realias galimybes žymiai sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o pastaruoju metu nepastebima jokia reali ir žymi pažanga tai darant - priešingai jo nusikalstamo elgesio rizikos balas išliko toks pats, kaip paskutinio vertinimo metu. Taigi apygardos teismas neįžvelgia nuoseklių ir orientuotų nuteistojo pastangų mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką ir ypatingai – keisti savo nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad kaip asmuo, siekiantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, S. R. elgiasi neracionaliai ir pats mažina galimybes juo patikėti. Tokią išvadą lemia tai, kad S. R. po paskutinio svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo, padarė 2 naujus rėžimo pažeidimus (apskritai per bausmės atlikimo laiką fiksuoti 46 rėžimo pažeidimai), kai siekiančio įgyti teismo pasitikėjimą asmens elgesys privalo būti pavyzdingas ir toks, kuris įtikintų, kad asmuo teisėtai veiks ir būdamas laisvėje, kur taip pat taikomi įvairūs ribojimai ir draudimai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nepaisant to, jog S. R. padarė veiką būdamas neblaivus, jis neracionaliai vertina jo įtaką veikų padarymui, siekia šią įtaką sumenkinti. Taigi nepaisant to, kad nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, jog jo atžvilgiu turi būti ir toliau taikomos stacionarios priemonės siekiant jam reintegruotis į visuomenę.

8. Tokių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuteistajam, kuris yra teistas už du itin pavojingus smurtinio pobūdžio nusikaltimus, turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Šioje nutartyje minėtos aplinkybės bei socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys apie S. R. mąstymą, elgesį ir kriminogeninius veiksnius, apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog jis ne visuomet geba racionaliai vertinti savo veiksmus ir prisiimti už juos atsakomybę, jam būtina išmokti valdyti savo emocijas bei stresą, nes būtent savikontrolės įgūdžių ir racionalaus situacijų vertinimo stoka ir lėmė jo neteisėtą veikimą praeityje. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis