Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui B. O. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad M. S. po jos motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos motina J. K. po tėvo mirties 1981 m. visada gyveno su ja ir jos šeima (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė J. K., po kurios mirties liko jos asmeniniai daiktai ir asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas: 1.8200 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini).

Kadangi iki motinos mirties gyveno kartu, todėl po motinos mirties paėmė jai priklaususius asmeninius daiktus, t. y. senovinę komodą, porcelianinį arbatos servizą, auksinę grandinėlę, auskarus, auksinį žiedą. Kitus mažai vertingus motinos daiktus išdalino kaimynams ir vargingai gyvenusioms šeimoms.

Nuosavybė į motinai priklausantį žemės sklypą buvo atkurta tik po jos mirties praėjus 3 metams ir penkiems mėnesiams, t. y. 2003-01-27 Apskrities viršininko sprendimu.

Kaip tuo metu buvo numatyta įstatyme, mirus motinai, kreipėsi per šešių mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kur jai buvo paaiškinta, kad išduoti paveldėjimo liudijimo nėra galimybės, nes motinos vardu nėra įregistruota jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, o prašymas atkurti nuosavybę į turėtą nekilnojamąjį turtą nėra dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. 1999 m. spalio mėnesį kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių dėl sužinojimo apie nuosavybės teisių atkūrimą motinai, kur jai buvo paaiškinta, kad pareiškimas yra priimtas ir išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo turėtą žemę yra persiųsta (duomenys neskelbtini) dėl tolimesnio projekto rengimo.

2002-10-17 Pivašiūnų seniūnijoje pateikė prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn 1.45 ha dydžio žemės sklypą pagal J. K. turėtą išvadą. Taip pat tuo pačiu metu projekto autorius atliko preliminarius šio žemės sklypo matavimus bei paaiškino, kad bus rengiamas detalus sklypo planas, kuris bus derinamas. Jis nurodė laukti Alytaus apskrities viršininko sprendimo, apie kurį ji bus informuota. 1.8200 ha žemės sklypu motina jau naudojosi nuo 1979 metų, kuris jai ir visai jos šeimai buvo suteiktas ir kuris nuo 1991 m. buvo laikomas jos asmeninio žemės ūkio sklypu. 1996 metų pavasarį, labai pablogėjus motinos sveikatai ir negalint tinkamai rūpintis žemės sklypu bei jo apdirbimu, šio žemės sklypo priežiūrą patikėjo jai (pareiškėjai). Nuo to laiko ji rūpinosi 1.8200 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., sėjo pasėlius, sodino daržoves, tręšė žemę, vėliau dalį žemės pavertė kultūrine pieva, kurią prižiūrėjo ir šienavo.

2016 m. birželio mėnesio viduryje, gretimo sklypo kaimynas, tikslindamas savo žemės sklypo ploto ribas, ją (pareiškėją) informavo, kad jai reikės dalyvauti kaimyninio žemės sklypo ribų tikslinime ir tuo pačiu pasirašyti ant kaimyninio žemės sklypo ribų tikslinimo akto. Bet po atliktų matavimų, matininkas, neleido jai pasirašyti ant akto, nurodydamas, kad besiribojančio sklypo savininkė pagal jo turimus dokumentus yra J. K.. 2016-06-18 kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, siekdama išsiaiškinti, kada buvo atkurta nuosavybės teisė J. K. ir kodėl nebuvo pranešta apie priimtą Alytaus apskrities viršininko sprendimą apie atkurtą nuosavybę į turėtą žemę:1.82 ha žemės sklypą. Buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisė J. K., Alytaus apskrities viršininko sprendimu buvo atkurta 2003 m. turintiems žemės savininkų įgaliojimus arba asmenims pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimus, o apie tai pranešimo galėjo negauti dėl techninės ar žmoniškos klaidos. Todėl 2016-06-30 kreipėsi į Alytaus rajono 1 notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Bet notarų biure, jai buvo išduotas tik liudijimas, kad paveldėjimo byla nėra užvesta ir nurodė kreiptis į teismą, kad būtų priimtas teismo sprendimas, patvirtinantis nuosavybės valdymo faktą, kurio pagrindu bus galima priimti paikimą.

Suinteresuotas asmuo B. O. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, tarp jos ir pareiškėjos ginčo nėra, prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos J. K. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (1999-08-02 mirties liudijimas Nr. 028347). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja M. S.

(M. K. gimimo liudijimas Nr. 059755, santuokos liudijimas Nr. 373067), kuri yra mirusiosios dukra, ir suinteresuotas asmuo B. O. Z., kuri yra tai pat mirusiosios dukra (gimimo liudijimas Nr. 567168, santuokos liudijimas Nr. 256069) ir kuri nepretenduoja į mirusiosios J. K. palikimą (2016-09-20 atsiliepimas į pareiškimą). Paveldėjimo byla po J. K. mirties nėra užvesta (2016-06-30 liudijimas). Po J. K. mirties atsirado palikimas – mirusiosios asmeniniai daiktai ir asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas: 1.8200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav., kuriame pareiškėja gyveno kartu su motina J. K. (2016-06-23 pažyma Nr. (2016-77-PD)-75; 2016-06-23 pažyma Nr. (2016-77-PD)-76). Pareiškėja, jos nurodymu, jau nuo 1996 metų ir vėliau mirus J. K. nuo 1999 m. 1.8200 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., rūpinosi, jį prižiūrėjo, sodino javus ir daržoves, tręšė žemę, investavo savo lėšas į žemės įdirbimą ir priežiūrą.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl J. K. nuosavybės teisių į 1.8200 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) r. sav., atkūrimą 2003 m. patvirtina byloje pateikti duomenys: 2003-01-27 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, 2016-06-26 Registrų centro raštas, 2016-06-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2002-10-17 M. S. prašymas, 2002-10-28 Alytaus apskrities viršininko įsakymas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo, žemės sklypo abrisas, 1999-08-30 Alytaus apskrities išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

Liudytojas D. R., kuris yra pareiškėjos žento brolis, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad pareiškėja nuo 1995 metų tvarkė 1.8200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., kurią jis pareiškėjai padėdavo ir iki šiol padeda apdirbti. Liudytoja L. R., kuri yra pareiškėjos dukra, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nurodydama, kad ji ir pareiškėja gyvena kartu, o anksčiau su jais gyveno ir senelė J. K., kad pareiškėja 1.8200 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., naudojosi iki senelės mirties ir iki šiol prižiūri bei jame dirba.

Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys turėtų pretenzijų į mirusiosios J. K. palikimą. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėja M. S. priėmė palikimą po savo motinos J. K. mirties (2016-09-20 atsiliepimas į pareiškimą). Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po J. K. mirties jos turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, paveldėjo mirusiosios J. K. dukra M. S..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po J. K. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors M. S. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo motinos J. K. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja D. K.