Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2025-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-301-1082/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-10
Bylos Nr.
eII-301-1082/2025
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00232-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Pažeidėjas
R. J.
Advokatai
Saulius Kučys
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. eII-301-1082/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00232-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Donatai Švelpaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovo advokato Sauliaus Kučio skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Institucijos nutarimu R. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2025 rugpjūčio 29 d. 13.43 val. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai pirmu tikrinimu 13.43 val. nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, o antru 13.58 val. – 0,43 promilių neblaivumas, tuo R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad R. J. buvo išgėręs bokalą alaus ir nuo pat pradžių su administraciniu nusižengimu ir tikrinimo rezultatais nesutiko, bei policijos pareigūnams nurodė, jog vyks į ligoninę medicininei apžiūrai dėl neblaivumo nustatymo. Skunde taip pat nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas privalėjo ištirti visas įvykio aplinkybes, o ne tik formaliai konstatuoti alkoholio matuoklio rodmenis, R. J. visiškai nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje nustatė, jog jo kraujyje yra tik 0,22 promilės etilo alkoholio, todėl R. J. nubaustas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo atstovo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Atkreipiamas dėmesys, kad R. J. gydymo įstaigoje kraujas paimtas 2025 m. rugpjūčio 29 d. 15.18 val., tai yra praėjus daugiau nei valandai nuo momento, kai jį antrą kartą testavo policijos pareigūnai (13.58 val.) ir kraujyje, kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), dar nustatyta mažiausia koncentracija 0,22 promilės etilo alkoholio. Taigi minėta specialisto išvada nepaneigė, o patvirtino byloje nustatytą aplinkybę, kad R. J. transporto priemonės vairavimo metu buvo lengvo girtumo laipsnio.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Taip pat posėdyje nedalyvavo pareiškėjo atstovas, jam apie posėdį pranešta tinkamai, prašymas iš jo dėl atidėjimo negautas, taip pat negauti jokie jo neatvykimą į teismą pateisinantys duomenys.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą, prašė tenkinti skundą.

Skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, skundu nesutinkama su R. J. nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ginčijamas pastarojo apsvaigimo būklės buvimas administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuojant automobilį, byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas R. J. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tačiau teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad Institucija (pareigūnas) byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei pareiškėjas (ar jo atstovas), kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė Institucija.

Nagrinėjamoje byloje R. J. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kuris įtvirtina atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo

Iš administracinio kaltinimo seka, kad R. J. nubaustas už tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai pirmu tikrinimu 13.43 val. jam nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 13.58 val. – 0,43 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas R. J. grindžiamas administracinio nusižengimo protokolu, kur užfiksuotas paties R. J. pripažinimas, jog jis vairavo išgėręs vieną alaus, policijos pareigūno D. D. tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu.

Nors Pareiškėjas ginčija buvus jo apsvaigimą, nesutinka su jo nubaudimu bei kartu su skundu pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, jog R. J. 2025-08-29 15.18 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentraciją 0,22 promilės etilo alkoholio, pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus bei patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog R. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas ir patikimumas abejonių nekelia ir skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju apsvaigimas yra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymis ir jis nustatomas bei įrodinėjamas tokiais pačiais įrodymais kaip ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Nustatant aplinkybę, buvo asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar ne, vertinama byloje surinktų duomenų, galinčių patvirtinti apsvaigimo faktą, visuma ir nei vienas įrodymas neturi viršesnės galios prieš kitą įrodymą.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025-08-29 13.43 val. alkotesterio, kurio patikros sertifikatas yra galiojantis, pagalba pareiškėjui R. J. buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, o 13.58 val. – 0,43 promilės neblaivumas. Šios aplinkybės dėl R. J. neblaivumo užfiksavimo alkotesteriu bei jo rodmenų nurodytos ir policijos pareigūno D. D. tarnybiniame pranešime. Šiuos įrodymus, liudijančius apie R. J. automobilio vairavimą esant neblaiviam, laikyti nepatikimais ar neteisingais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, tokio pagrindo nesuteikia ir jų patikimumo nepaneigia, jų kritiško vertinimo nesąlygoja bei pareiškėjo kaltės nepaneigia ir kartu su skundu pateiktoji specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, jog R. J. 2025-08-29 15.18 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentraciją 0,22 promilės etilo alkoholio.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sutinkamai su teismų praktika, pagrindinis neblaivumo nustatymo metodas yra alkotesteris, o medicininė apžiūra – tik pagalbinis metodas, dėl to jo pateiktajai specialisto išvadai nėra suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė lyginant su alkotesterių rodmenimis. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-1073/2025). Nors šioje byloje policijos pareigūno tikrinimo alkotesteriu ir pareiškėjo iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, ši aplinkybė aptariamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vien tai, kad po 1 val. 35 min. nuo pirmo pūtimo atlikus kraujo tyrimą R. J. kraujyje nustatyta mažiausia 0,22 promilės etilo alkoholio koncentracija, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų nesant duomenų, kad buvo pažeista neblaivumo tikrinimo tvarka. Gi jokių duomenų apie neblaivumo tikrinimo tvarkos pažeidimus teismas šioje byloje nenustatė. Tokių duomenų nenurodė ir pareiškėjas (ar jo atstovas), kuris ir neneigė, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholį (išgėrė vieną alaus).

Taigi, įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų ir ištirtų duomenų pakanka pagrįstai tvirtinti, jog R. J. administraciniame kaltinime nurodytu metu vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas mažiausias 0,43 promilių neblaivumas, ir tuo pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones apsvaigusiems asmenims, reikalavimus. Tokie R. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nutraukti teiseną jo atžvilgiu dėl šio nusižengimo nėra jokio pagrindo.

Skundžiamu nutarimu teisingai nustačiusi, kad R. J. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, Institucija atsižvelgusi į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes R. J., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – baudą bei privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui. Tokią R. J. paskirtą administracinę sankciją laikyti per griežta ar neteisinga nėra pagrindo. Skirti švelnesnę nuobaudą, administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, teismas pagrindo nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti R. J. atstovo skundą ir pareiškėjo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. J. atstovo advokato Sauliaus Kučio skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dirkė