- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- II-45-549/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01245-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. S. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. K. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šilutės raj., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 30-ANR N-10633-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu G. S. K. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį padarymą paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 1 d., 13 val. 48 min., Rimkų g. Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę automobilį „BMW 7 er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas daugiau nei 0,4 prom., bet ne daugiau nei 1,5 promilių girtumas. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. K. skundu prašo panaikinti Klaipėdos AVPK 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, pakeisti Klaipėdos AVPK 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, taip pat išdėstyti nutarimu skirtos 800 Eur baudos sumokėjimą dalimis (12 dalių) ir įpareigojant ją sumokėti dalimis kiekvieną mėnesį (iki paskutinės mėnesio dienos) po 66 Eur (paskutinė įmoka – 74 Eur) arba nustatyti, kad šiuo nutarimu skirta 800 Eur turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 15 d.
Skunde nurodoma, kad neginčija, jog pareiškėjas padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau, mano, kad net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pažymi, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė Klaipėdos mieste. Ši aplinkybė reikšminga tuo aspektu, kad transporto priemonė vairuota gyvenvietėje, t. y. ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Be to, nebuvo užfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo. Ši aplinkybė turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminimas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas – 13 vai. 48 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Remdamasis teismų praktika, pareiškėjas mano, jog yra pagrindas teigti, kad nors padaryta veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją pareiškėjas realizavo gana formaliai – net Klaipėdos AVPK protokole ar skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad jis būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan. Nors nustatytas neblaivumo laipsnis gana nemažas, tačiau kiekvienu atveju žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš užfiksuoto promilių kiekio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas nekontroliavo transporto priemonės.
Skunde pažymima, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, nes pareiškėjas nesijautė neblaivus. Alkoholį jis buvo vartojęs, tačiau nedidelį kiekį ir prieš gana ilgą laiką, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs – administracinis nusižengimas padarytas, alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsiskaidęs. Be to, manoma, jog pareiškėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės taip pat teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjui gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta poveikio priemonė. Pareiškėjas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Jis 2015 metais Šilutės žemės ūkio mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą, o 2016 metais – automobilių mechaniko kvalifikaciją. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki skundžiamo nutarimo priėmimo dirbo UAB „P. E. E.“, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Pažymi, kad padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis pareiškėjo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, nes iki aptariamo administracinio nusižengimo pareiškėjas nėra padaręs nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo. O tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, jam nebūdingas poelgis. Nors pareiškėjui yra užfiksuoti keli teisės pažeidimai, jie yra gana smulkūs, baudos už juos sumokėtos. Todėl mano, kad yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti pareiškėją.
Skunde pažymima, kad pareiškėjas teisę vairuoti transporto priemones turi jau gana ilgą laiką – daugiau nei 7 metus, todėl mano, jog vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Daroma išvada, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Taip pat pažymima, jog pareiškėjo darbo sutartis su darbdaviu UAB „P. E. E.“ ir buvo nutraukta, kadangi jo darbo pareigos šioje darbovietėje buvo tolimųjų reisų vairuotojas, o skundžiamu nutarimu atėmus teisę vairuoti transporto priemones, Apeliantas neteko objektyvios galimybės dirbti tokį darbą. Todėl šiuo metu pareiškėjas yra bedarbis ir naujo darbo susiradimas yra apsunkintas dėl teisės vairuoti transporto priemones praradimo. Be to, pareiškėjas turi sveikatos problemų, susijusių su kojos kelio sąnariu, kuris buvo operuotas, todėl iš esmės negali dirbti fizinio darbo, darbas vairuotoju jam labai tiko. Dėl šios priežasties kitokio darbo susiradimas pareiškėjo atveju yra apsunkintas dėl jo sveikatos būklės ir iš esmės tol, kol jis neturės teisės vairuoti transporto priemonių, tol jis ir bus bedarbis. Mano, kad tai nėra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, kadangi teisės vairuoti neturėjimas tolygus pajamų šaltinio neturėjimui. Tai lemia didelius finansinius sunkumus, dėl kurių pareiškėjas net negali sumokėti paskirtos baudos, kuri jam yra labai didelė. Dėl to teismo šiuo skundu taip pat prašo išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui arba nustatyti, kad ji turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos. Skunde taip pat pažymima, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats pareiškėjas nesusižalojęs ir pan.). Pažymima, kad pareiškėjas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, nes jį auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Be to, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės užbaigti papildomus vairuotojų mokymus ir dėl to patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Pažymi, kad vien baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Be to, pareiškėjas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Apibendrinant, pareiškėjas mano, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad G. S. K. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Neabejotinai nustatyta, kad G. S. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. G. S. K. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbui, jau buvo žinomos prieš padarant nusižengimą. Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir G. S. K. skyrė minimalią baudą, minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl keisti nutarimo nėra jokio pagrindo.
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S. K. ir institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis, 639 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S. K. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. G. S. K. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.
Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – G. S. K. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba sutrumpinti jos terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis). Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar paskirtos šios poveikio priemonės termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Tačiau nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.
Vis tik, šiuo atveju jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuobaudą mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta ir pareiškėjas jų nenurodo – nors G. S. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės gali nulemti mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, bet nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą G. S. K. pripažino, kad alkoholį vartojo iki 2 val., ir nemiegojo, taigi važiavo nepailsėjęs. G. S. K. nustatytas gana didelis girtumo laipsnis (1,07 prom.), kuris daugiau nei du karto viršija 0,4 prom. ribą, todėl jis galėjo suvokti, kad yra neblaivus ir negali vairuoti, tačiau sąmoningai pasirinko daryti pažeidimą. Jo padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kėlė didelį bei realų pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis vairavo dienos metu, lapkričio 1 d., kai dėl tą dieną lankomų kapinių, eismas būna ypatingai intensyvus, todėl jis pasielgė itin neatsakingai ir pavojingai. Tai, kad padarytu nusižengimu nebuvo sukelta jokių padarinių taip pat nešalina pareiškėjo atsakomybės, nes to neįvyko tik atsitiktinumo dėka, laiku užkardžius nusižengimą ir nėra paties pažeidėjo nuopelnas. Be to, nors anksčiau G. S. K. už analogiškus ar kitus itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, tačiau turi galiojančią administracinę nuobaudą už leidžiamo greičio viršijimą, taigi, jo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Išskirtinai teigiamai pažeidėją charakterizuojančių duomenų taip pat nepateikta, jokių aplinkybių, jog padarytas pažeidimas buvo mažai pavojingas, ar kad už tokią veiką jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga, taip pat nėra. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra profesionalus vairuotojas ir žinojo, jog tokio elgesio pasekmės jam gali būti itin reikšmingos – gali netekti darbo ir galimybės rasti analogišką darbą.
Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, todėl G. S. K. neskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – ar trumpinti jos terminą, nėra pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – darbo praradimas ir negalėjimas įsidarbinti bei dėl to kilę finansiniai nuostoliai, nepatogumai buityje – nes šios aplinkybės nėra išskirtinės, nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, o ir pažeidėjui jos buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą. Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Be to, kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalis numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Taigi, vien G. S. K. kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkama sankcija, nesuteikia pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą, nes skiriama nuobauda ir turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl žinodamas apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkęs daryti pažeidimus, pažeidėjas prisiima ir galimas pasekmes.
Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad G. S. K. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam nusižengimui, už ką yra atsakingas jis pats, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti už padarytą administracinį nusižengimą privalomos skirti administracinio poveikio priemonės. G. S. K. skundžiamu nutarimu skirta administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl G. S. K. skundas netenkinama.
Taip pat G. S. K. išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, t. y., kad pradėjus nutarimo vykdymą, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikdamas įrodymus apie sunkią savo finansinę būklę ir prašydamas išdėstyti baudos mokėjimą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. K. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10633-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.