Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovas 2008-11-19 patikslintą ieškinį palaikė, išskyrus reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nes šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, su priešieškiniu nesutiko. Teigė, kad šeima iširo dėl abiejų kaltės, faktiškai šeima iširo metai iki ieškovo sulaikymo ir nuteisimo už tyčinį nusikaltimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdė sutuoktinės pareigų, netinkamai auklėjo vaikus, jo manymu vaikams neskyrė pakankamai dėmesio. Dėl šių priežasčių prašė nutraukti šalių santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovas taip pat palaikė reikalavimą dėl prašomo jam priteisti turto, nurodė, kad teismui laiku nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jo turtas turtas mažėjo, nyko, mažėjo jo vertė, dalies turto nebėra nes priešieškinyje atsakovė nebenurodo daiktų, tokių kaip hanteliai, svarmenys, svarmenų virbas. Ieškovas reiškė reikalavimą prašomus daiktus priteisti natūra, jei daiktų nebėra, priteisti kompensaciją. Sulaikymo metu namuose turėjo 60000 Lt asmeninių lėšų ir 40000 Lt santuokinių lėšų. Iš tų 60000 Lt – apie 45000 Lt buvo gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą- iki santuokos turėtą ir parduotą butą -19000Lt, likusi dalis gauta iš tėvo už parduotus grūdus. Piniginių lėšų buvimą įrodo VMI teiktos deklaracijos. Ieškovas dirbo ir gaudavo atlyginimą, padėjo tėvui žemės ūkyje, bei realizuoti grūdus, už tai tėvas jam atiduodavo dalį gautų pinigų, apie 15000 Lt- 20000 Lt per metus. Dalį tų pinigų tėvas siuntė banko pavedimu, dalį davė grynais. Dalį pinigų paskolino ieškovo motina, pinigai turėjo būti skirti nekilnojamojo turto įsigijimui. Lėšas deklaravo kaip santaupas, nes pats žemės neturi, negalėjo nurodyti, kad lėšos gautos iš žemės ūkio. Visas lėšas sukaupė vienas, nors deklaracijoje ir nurodė, kad 40000 Lt yra atsakovės turimos lėšos, kurios laikytinos bendra santuokine nuosavybe. Atsakovė negalėjo kaupti lėšų, augino vaikus, nedirbo. Be to, atsakovė buvo netaupi, pinigų vis reikalaudavo, jų negavusi prašydavo savo tėvų pagalbos. Visus pinigus – ir bendrus, ir asmeninius- laikė bute, kuriame gyveno su atsakove, jų turėjimą patvirtina ne tik deklaracijos, bet ir tai, kad atsakovė pati pildė ir pasirašė tas deklaracijas, kai ieškovas jau buvo suimtas, nes deklaracijos pateiktos 2005-04-28. Pinigus laikė namie, nes planavo įsigyti nekilnojamojo turto, manė, kad tokios didelės sumos išgryninimas gali užtrukti. Ėmė paskolas bei pirko daiktus lizingu, nes nenorėjo liesti santaupų. Gaudavo apie 2500 Lt atlyginimą, dalį pinigų skirdavo atsakovei sumokėti mokesčiams ir pragyvenimui, apie susidariusias skolas ir nesumokėtus mokesčius jam nebuvo žinoma. Paskolas ėmė todėl, kad atsakovė dirbo banke, galėdavo gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis. Po sulaikymo atsakovė nuo ieškovo banko kortelių nuėmė 3520 Lt. Kadangi vaikai gyvena su atsakove, mano, kad galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovei priteisti didesnę tų bendrų santaupų dalį. Vaikams sutinka skirti po 200 Lt per mėnesį, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negauna pajamų. Mano, kad atsakovės pateikta išlaikymo vaikams išklotinė neatitinka tikrovės, vaikai nelanko jokių papildomų užsiėmimų. Ieškovą sulaikius, jo tėvai yra perdavę vaikams rūbų ir dovanų. Santuokos metu atsakovė savo vardu įsigijo UAB „Sodbeta“ akcijų, vėliau jas pardavė, iš gautos sumos už parduotas akcijas ieškovas prašė jam priteisti 1600 Lt, nes tos akcijos buvo bendras sutuoktinių turtas. Taip pat iekovas prašė priteisti 3520 Lt, kuriuos atsakovė nuėmė iš jo asmeninės sąskaitos tuoj po sulaikymo. Ieškovas nurodė, kad jam yra negrąžinti asmeniniai daiktai: fotoaparatas, nauji neišpakuoti marškiniai, sportinis kostiumas, šortai, chalatas, ausinės, stiprintuvas, CD grotuvas, auksinis žiedas, termosas, naujas odinis portfelis, odinis kamuolys, mobilaus ryšio telefonas, rankinis laikrodis, paveikslas, kėdės, šaukšteliai, kurių įsigijimo dokumentų neturi. Dalį prašomų priteisti daiktų įsigijo už asmeninius pinigus, striukę pirko už tėvų ir sesers dovanotus pinigus, laikrodį dovanojo sūnėnas. Dėl šių daiktų verčių įrodymų nėra, ieškinyje nurodyta jų tuometinė rinkos vertė. Ieškovas nurodė, kad jam yra perduoti daiktai- grotuvas, vienas dviratis, albumas. Ieškovas prašė atsakovei palikti šaldytuvą, kurį įsigijo gyvendami santuokoje, jam įsigyti didžiąją pinigų dalį, gal 1000 Lt dovanojo atsakovės mama, kitą dalį- apie 700-800 Lt pridėjo šeimos lėšų. Kompiuterį dovanojo atsakovės mama šeimai. Sugedus dovanotam spausdintuvui, naują spausdintuvą pirko ieškovas. 2005 m. kovo mėnesį atsakovės iniciatyva paėmė 25000 Lt paskolą, nes atsakovė norėjo įsigyti automobilį, taip pat buvo planuota dalį paskolos panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui. Atsakovė dirbo banke, galėjo gauti paskolą su mažomis palūkanomis. Kreditas nebuvo iki galo panaudotas, pinigai buvo grąžinti. Seną miegamojo komplektą šeimai dovanojo atsakovės tėvas. Skola už „TELE-2“ paslaugas sumokėta. Skolą UAB „Bitė Lietuva“ 363,93 Lt prašė priteisti iš atsakovės, nes skola atsirado dėl jos kaltės. Ji paėmė telefoną pagal pakvitavimą, juo naudojosi, ieškovas tuo metu jau buvo sulaikytas.

Savo tėvo įmonės akcijas pardavė, jos buvo atsakovės vardu, gautus pinigus panaudojo šeimai. Nei iki santuokos, nei santuokos metu jokių santaupų neturėjo, jų nėra mačiusi. Ieškovas santaupas, jei tokių turėjo, galėjo laikyti darbe seife, nes butas pirmame aukšte, būtų nesaugu laikyti didelę sumą. Ieškovas buvo paėmęs 35000 Lt kreditą AB „Swedbank“ bei turėjo apie 30000 Lt skolų fiziniam asmeniui. Jei ką ir gaudavo iš žemės ūkio, tai panaudodavo paskoloms dengti. Sulaikymo metu šalių sūnui buvo 3 metai, dukrai 5 metai. Pragyveno iš pašalpų už vaikus, pradėjusi dirbti gaudavo 900-1200 Lt atlyginimą, pritrūkus pinigų ieškovas liepdavo eiti jų prašyti pas mamą. Visus ieškovo daiktus atidavė jo artimiesiems, Žiedą su monograma ieškovas turėjo, tačiau buvo pametęs gal trys metai iki sulaikymo, kito žiedo ieškovas neturėjo. Antstolis neėmė daiktų, kurių nebuvo sąraše, todėl tuos daiktus pati atidavė ieškovo tėvams. Atsimena, kad termosas buvo perduotas, žiedo su akute neprisimena. Taures pati atsakovė dovanojo ieškovui. Sąraše išvardinti ne visi daiktai, kuriuos perdavė, ne visus juos surašė ir skaičiavo. Butas kuriame gyvena, yra atsakovės asmeninė nuosavybė, o santuokoje įgyti daiktai, baldai yra naudojami vaikų poreikiams, ieškovas neprisideda prie vaikų išlaikymo jau 5 metai, visi daiktai šeimai reikalingi kasdieniam naudojimui. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti prašo todėl, kad byla užsitęsė, nuolat jaučia įtampą, nervinasi. Laiko, kad ieškovas sugriovė gyvenimą jai ir vaikams, jai net gėda pasakyti savo pavardę, patyrė dvasinę, moralinę traumą. Eiti pas psichologus, rūpintis savimi nebuvo nei laiko, nei lėšų, nes dirbo, mokėsi, reikėjo išlaikyti vaikus. Dėl išlaikymo dydžio mano, kad 450 Lt yra minimali vaiko išlaikymui priteistina iš atsakovo suma, vaikai auga, didėja jų poreikiai, viskas brangsta. Dėl telefono Nokia paaiškino, kad vakarėlio pas A. B. metu šis telefonas buvo mestas į sieną, subyrėjo, ieškovas detales susirinko ir parsinešė namo. Šis telefonas ieškovui nieko nekainavo, nebuvo jokių dovanojimo sutarčių, po ieškovo sulaikymo nenutraukė sutarties su UAB „Bitė“ kurį laiką, nes ieškovo artimieji skambino jai tuo numeriu. Kadangi šis telefonas buvo surinktas iš detalių, vaikas jį trinktelėjo ir šis subyrėjo.

Atsakovės atstovas advokatas Andrius Kazakevičius prašė ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę- N., ieškovo kaltę įrodo jo padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį. Ieškovas neįrodė, kad turėjo 60000 Lt asmeninių santaupų. Pagal sutartis, pagal kurias 1995 m. A. G., gyvenantis K., pardavinėjo grūdus, matyti, kad tai darė ieškovo tėvas, tai buvo jo gyvenamosios vietos adresas, vardas ir pavardė tokie patys, todėl nesant asmens kodo, nėra pagrindo teigti, kad šias sutartis sudarė būtent ieškovas. Byloje nėra dokumentų, parvirtinančių, kad pinigai už grūdus buvo pervesti ieškovui, nei kad ieškovas I. G. pardavė butą. Lėšų buvimo neįrodo turto deklaracijos, nes deklaracija nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Pateikta daug įrodymų, kad šalys turėjo skolų, kreditų, lizingo sutarčių, abiejų šalių- ieškovo ir atsakovės tėvai- nurodė, kad rėmė jų šeimą. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovas valdė 60000 Lt, o abu bendrai valdė dar 40000 Lt. Ieškovas nurodo, kad atsakovė naudojosi jo asmenine sąskaita, tačiau santuokoje įgytos lėšos yra bendros. Dalį lėšų iš paskolos nuėmė atsakovė, dalį bendrų santuokinių lėšų paėmė ieškovo mama. Neįrodyta, kad atsakovė turi tuos 40000 Lt. Liudytojai nurodė skirtingas sumas, skirtingą pinigų laikymo vietą. Niekas nepatvirtino, kad tos lėšos realiai buvo. Neįrodyta, kad A. G. pardavė dalį buto ir gavo pinigus, nes patvirtindamas sutartį, notaras pinigų perdavimo fakto nemato, tik patvirtina liudijimą. Abiejų ieškovo vaikų išlaikymui priteistina po 450 Lt, nes vaikai turi teisę į normalias gyvenimo sąlygas. Jei ieškovas šiuo metu neturi galimybių teikti išlaikymą, tai gali daryti jo tėvai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika numato, kad jei daiktai parduoti ir už juos gauti pinigai skirti vaikų išlaikymui, tie pinigai nepriteisiami. Atsakovė turėjo ieškoti būdų kaip išlaikyti vaikus, jei ji ir pardavė kolonėles, tai padarė iš būtino reikalingumo. Neįrodyta, kad kolonėlės kainavo 15000 Lt, be to ieškovas prašo už jas priteisti 1800 Lt, neįrodyta, kad buvusios kolonėlės daug vertingesnės už tas, kurias atsakovė turi dabar. Atsakovės mama patvirtino, kad atsakovės tėvas dovanojo miegamojo komplektą, ji pati dovanojo atsakovei šaldytuvą, kompiuterinę įrangą, ji betarpiškai dalyvavo įsigyjant šiuos daiktus. Akcijos buvo parduotos iki ieškovo sulaikymo, jei jis nesutiko, galėjo ginčyti pardavimo sandorį, nėra įrodyta, kad gauti pinigai panaudoti ne šeimos reikmėms. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė pasiėmė 18000 Lt jo lėšų, tačiau ji nuėmė 3000 Lt šeimos poreikiams, o 14000 Lt grąžinti bankui. Antstolė V.Šimkienė užfiksavo 30 daiktų, kurie buvo bute, tai objektyvus dokumentas. 2008 metais antstolio padėjėjas E. V. nurodė gerokai daugiau daiktų, vėliau teisme nepaaiškino šio akto surašymo aplinkybių, todėl prašė E. V. aktu nesivadovauti. Prašė tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas E. V. teismui paaiškino, kad 2008-07-08, kai surašė aktą dėl daiktų patikrinimo pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, dirbo antstolio padėjėju. Prisiminė, kad buvo nuvykęs į namus pas V. G., kokį veiksmą atliko, neatsimena, tik atsimena, kad buvo nuėję į rūsį, pažiūrėti padangų. Surašant aktą, dalyvavo V. G., ar buvo dar kas nors, neatsimena. Kodėl 2006-12-13 antstolės V. Šimkienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 30 daiktų, o akte 72 daiktai, paaiškinti negalėjo, aplinkybių neprisiminė.

Liudytojas V. V. teismui paaiškino, kad pagerino A. G. turėtą garso aparatūrą, jos vertė galėjo tuomet būti apie 3000-4000 Lt. Tikslios datos neprisiminė, dar atsimena, kad A. G. turėjo mobilų telefoną Nokia, kuris tuomet rinkoje galėjo kainuoti 700-800 Lt, kiek aparatūra ir telefonas kainuotų dabar, negali pasakyti.

Liudytojas A. K. G. teismui paaiškino, kad jis yra A. G. tėvas. Dėl sūnaus turėtų daiktų paaiškino, kad buvo davęs sūnui A. G. naudotis savo rašomąja mašinėle, kuri negrąžinta. Buvo davęs sūnui panešioti auksinę grandinėlę ant rankos ir auksinį segtuką, nei grandinėlė, nei segtukas jam negrąžinti. Sūnaus buto balkone matė du kalnų dviračius, kuriuos sūnus įsigijo 2004 metais, dviračiai buvo patobulinti, sūnus dviračių neatgavo. Iki santuokos sūnus turėjo butą, kurį pardavė, po sulaikymo pinigai liko jo žmonos bute. Sūnus ieškojo pirkti žemės sklypą, kad investuoti tuos pinigus todėl namie laikė dideles sumas grynųjų pinigų. Po sulaikymo žmona iš jo sąskaitos nuėmė 3,5 tūkst. Lt. Sūnus pragyveno iš atlyginimo. Yra paskolinęs sūnui 11000 Lt, kitą kartą 30000 Lt. Jis skolindavosi šeimos reikmėms, skolų tėvams negrąžino. Sūnus padėdavo žemės ūkyje, 1995 metais jis pridavė grūdus į Klaipėdos grūdų kombinatą, 1994 metais spalio mėnesį pridavė 40-60 tonų grūdų. Už grūdus gautų pinigų didesnę dalį duodavo sūnui. Sūnus taupė pinigus, planavo įsigyti sklypą, pradėti statybas. Ir iki sulaikymo sūnaus šeimoje kildavo konfliktų. Sūnus turėjo auksinį žiedą su monograma, kitą auksinį žiedą ant mažojo piršto su balta akute. Žiedus jis turėjo iki suėmimo, po to žiedų nematė. Sūnus taip pat turėjo fotoaparatą, kurio markės neprisimena, mobilų telefoną, kuris tuo metu kainavo apie 3000 Lt. Sūnus grūdus parduodavo ir būdamas santuokoje. Jis turėjo apie 100000 Lt asmeninių lėšų, taip sakė, kai tėvas remontavo pas jį butą, ar buvo bendrų santaupų, nežino. Sūnus pinigus laikė miegamajame, kodėl, turėdamas pinigų, sūnus skolinosi, negali pasakyti‘

Liudytojas A. R. paaiškino, kad jis yra A. G. sūnėnas, jo sesers sūnus. Prisimena, kad dėdė A. G. turėjo aparatūros, juvelyrinių dirbinių. Jis turėjo senelių dovanotą auksinį žiedą su balta monograma „AG“, dar turėjo žiedą su akute. Auksinę grandinėlę ant rankos ir auksinį kaklaraiščio segtuką dėdei buvo davęs nešioti senelis. Liudytojas buvo dėdei dovanojęs laikrodį už 400 eurų. Pas A. G. lankydavosi 2-3 kartus per metus, tačiau apie kitą veiklą, iš kurios dėdė galėjo gauti pajamų, liudytojui nežinoma. Liudytojas gyvena Gargžduose, dažnai lankosi pas senelius Kretingoje. A. G. turėjo aparatūros- stiprintuvą su grotuvu, pagerintas JBL kolonėles. Pas juos buvo sportinis dviratis plonomis padangomis ir kitas kalnų dviratis storomis padangomis. Dviratį plonomis padangomis matė pas senelius. Dėl turėtų asmeninių lėšų nieko negalėjo pasakyti. Žiedus pas dėdę matė gal mėnuo iki sulaikymo, kai matė jį paskutinį kartą, dėdė juvelyrinius dirbinius mėgo, dėvėjo nuolat, su jais nesiskirdavo.

Liudytoja D. R. teismui paaiškino, kad ji yra A. G. sesuo. Ji patvirtino, kad brolis turėjo auksinių dirbinių, kurių po jo sulaikymo žmona negrąžino- masyvų apie 16 gramų auksinį žiedą su monograma, kurį dovanojo tėvai 30- mečio proga, 36-tojo gimtadienio proga artimųjų dovanotą auksinį žiedą su balta akute, kurį nešiojo ant mažojo piršto, taip pat tėvas buvo davęs panešioti savo auksinę rankų darbo grandinėlę ant rankos, kurios svoris gal 40 gramų, ir segtuką kaklaraiščiui. 2005 metais prieš Šv.Velykas liudytojos sūnus dovanojo A. G. šveicarišką laikrodį, kurį pirko už 400 eurų. Buvo kartu, kai Vilniuje A. G. nusipirko striukę už 1000 Lt, kuri yra grąžinta, žino, kad Klaipėdoje brolis nusipirko Versace firmos skėtį už 415 Lt, kuris negrąžintas, tą pačią dieną Klaipėdoje jis nusipirko natūralios odos portfelį, kuris negrąžintas. Brolis gerai uždirbo, gyveno prabangiai, galėjo leisti sau pirkti brangius daiktus, namie laikė didelę sumą asmeninių grynųjų pinigų. 2005 metais kovo mėnesį liudytoja matė pinigus pas brolį, jis išėmė pinigus iš sekcijos dalies, esančios virš baro, parodė, ten buvo 43 000 ar 45 000 Lt, jis perskaičiavo ir padėjo atgal, sakė, kad kitą sumą laiko pasidėjęs saugiai kitur, bijo, kad nerastų ir nepaimtų žmonos dukra A.. Liudytoja mano, kad A. G. žmona nežinojo apie jo santaupas, kad tie 100000 Lt galėjo būti sukaupti iš jo atlyginimo, dalį davė tėvai. Tėvai vertėsi žemės ūkiu, labai padėdavo broliui, kuris nors mėgo gerai rengtis, bet buvo taupus. Jo atlyginimas buvo apie 2000 Lt, gal 1700 Lt. Liudytoja, tėvai duodavo brolio šeimai daržovių, maisto produktų, šeimai padėdavo ir atsakovės mama. Iki brolio sulaikymo apie tai, kad brolis ruošėsi skirtis, nežinojo. Iki santuokos sudarymo nekilnojamojo turto brolis neturėjo. Liudytoja buvo nuvykusi pas atsakovę atsiimti brolio daiktų, iš namų ir iš sodo. Liudytojos teigimu negrąžinti daiktai yra fotoaparatas „MINOLTA“ naujas odinis portfelis, telefonas, skėtis. Neprisimena, ar buvo grąžinti sportinis kostiumas „Humel“, juodas medvilninis chalatas, ausinės, termosas.

Liudytoja D. N. teismui paaiškino, kad ji yra V. G. mama. Gimus vaikams, liudytoja dukters šeimai atidavė vaikų kambario baldus, dukros tėvas, buvęs liudytojos vyras atidavė naudotą miegamojo baldų komplektą „Rūta“. Gyvendami kartu, jie įsigijo virtuvės baldų komplektą- kampą ir stalą. Dukters šeimai pirko baldus, rūbus, maistą, jie patys įsigijo tik vaiko lovytę ir vystymo lentą. Dukra sakydavo, kad A. G. turi skolų, liudytoja yra davusi pinigų mašinos remontui 400 Lt, sumokėjo 800 Lt jo skolą, skolino 600 Lt. Dukters vyras skundėsi, kad turi paskolą, didelės palūkanos, liudytoja sumokėjo 7900 Lt jo paskolą. Liudytoja dovanojo dukrai naują šaldytuvą, kai ji baigė Šiaulių universitetą, ieškovui reikėjo tik parsivežti šaldytuvą iš parduotuvės, jis pinigais neprisidėjo. Fotoaparatas „MINOLTA“ priklausė liudytojai, A. G. gero fotoaparato neturėjo. Pirmą kompiuterį nupirko dukrai, kai bankas keitė kompiuterius naujais, nes dukra mokėsi, jai reikėjo rašyti darbus, vėliaus jiems nupirko naują kompiuterį, trečią nupirko lizingu. Santaupų jie neturėjo, kai prasidėjo visuotinis turto deklaravimas, A. G. jai pasakė, kad prisirašė 100000 Lt, nors jokių santaupų neturėjo, namie pinigų nelaikė. Vyresnioji anūkė buvo pradėjusi vagiliauti, kai vežė ją pas gydytoją, A. G. važiavo į prokuratūrą pasiimti pinigų. Jei namie būtų buvę pinigų, nebūtų važiavęs į darbą. Liudytoja gimus vaikams pas dukrą lankydavosi beveik kasdien, iki sulaikymo atrodė, kad jie gyveno normaliai, dukra nesiskundė, jai matant nekonfliktavo. A. G. turėto telefono neprisimena, turėjo auksinių papuošalų, ant mažojo pirštelio mūvėjo žiedą, turėjo auksinę grandinę ant rankos. Odinį portfelį jis turėjo, kai jo tėvai vežėsi daiktus iš buto, vaikas ėmė šaukti, kad neimtų, nes portfelis tėčio. A. G. daiktus jo tėvai, sesuo vežėsi per kelis kartus. A. G. pirkdavo prabangos daiktus, nežiūrint į tai, kad vaikams nebūdavo ko valgyti. Apie planus įsigyti nekilnojamojo turto liudytojai nebuvo žinoma, apie tai, kad padėjo tėvui ūkininkauti, taip pat nežinoma. Vieną kartą prašė padėti parduoti grūdus per pažįstamą malūno direktorių, bet kai paaiškėjo, jog sandorio suma tik 2000 Lt, sandoris neįvyko. A. G. važinėjo motinai priklausančiu automobiliu Mersedes, turėjo geltono metalo laikrodį, visada būdavo su auksiniais žiedais, grandinėmis.

Liudytoja E. A. G. teismui paaiškino, kad ji yra ieškovo A. G. mama. Jos sūnus ne tik dirbo ir gaudavo gerą atlyginimą, bet ir savaitgaliais padėdavo tėvams ūkininkauti, todėl pardavę grūdus, jam kasmet duodavo po 10-15 tūkst. litų. Liudytoja turi butą Šiauliuose, kurį nuomoja, kas mėnesį gaudavo po 500-800 Lt už nuomą, šiuos pinigus dovanodavo sūnui. Už tėvų dovanotus pinigus sūnus įsigijo 5 garso kolonėles, ąžuolinį virtuvės baldų kampą, ąžuolinį staliuką. Už buto nuomą pinigus gaudavo grynais, atiduodavo sūnui asmeniškai, tai tęsėsi 5 metus. Sūnus turėjo auksinių žiedų, gimtadienio proga dovanojo jam 16 gramų auksinį žiedą su monograma. 2005 metais per Velykas jis buvo atvažiavęs pas tėvus pasipuošęs tuo žiedu. 36-ojo gimtadienio proga sūnui dovanojo 150 Lt, dukra dovanojo 300 Lt, už šiuos pinigus sūnus nusipirko auksinį žiedą su balta akute ant mažojo piršto. Pas sūnų lankydavosi dažnai, jų miegamajame buvo miegamojo baldų komplektas, atsakovė sakė, kad šiuos baldus dovanojo jos tėvai, ji sakė, kad norėtų šį komplektą parduoti už 800-900 Lt ir pirkti naują, tačiau šio komplekto nepardavė. Atsakovė sakiusi, kad davė savo mamai 800 Lt, ji dar pridėjo savų pinigų ir nupirko jų šeimai šaldytuvą, tai pat sakė, kad jos mama dovanojo kompiuterinę įrangą. Sūnui paprašius, skolindavo jam pinigų, nes marti buvo išlaidi. 2005 metais, kai lankėsi pas sūnų, matė pinigus- 105000 Lt, dalį pinigų sūnus atnešė iš vieno kambario, dalį iš kito. Pinigai buvo 200 Lt kupiūromis, perjuosti popierinėmis juostelėmis, buvo užrašyta 40000 Lt, 33000 Lt ir 32000 Lt. Pinigus sūnus sukaupė iš to, ką davė tėvai. Ieškovui priklausiusį nudėvėtą portfelį marti atidavė kieme, dar buvo naujas sūnaus portfelis, jo negrąžino. Kokie sūnaus daiktai negrąžinti, nebeatsimena. Sūnaus daiktus atsiėmė per 4 ar 5 kartus. Po sūnaus sulaikymo pasirūpino, kad marti neišnaudotų 24000 Lt iš Hansabanko paimtos paskolos, įnešė, kiek buvo nuimta, sutvarkė, kad ši sąskaita būtų uždaryta. Sūnus buvo sakęs, kad su žmona nesutaria. 2005 metais anūkas Andrius išvykdamas į užsienį, paliko šveicarišką laikrodį, kad jį perduotų kaip dovaną A. G.. (duomenys neskelbtini) metais po anūko A. gimimo dovanojo jiems 6 paauksuotus šaukštelius už 125 Lt. Virginijos mama kompiuterį pirko vieną kartą. Liudytojai žinoma, kad dėl 5 akustinių kolonėlių pagerinimo sūnus davė savo draugui Vytautui 1000 Lt už detales, už darbą jis pinigų neėmė. Sūnus ketino Kretingos rajone pirkti žemės sklypą. Yra sūnaus šeimai vežę daržovių, vaisių, neteko matyti, kad Virginijos mama būtų padėjusi jiems maistu. Anūkei pirmojo gimtadienio proga dovanojo auksinę grandinėlę, dar dovanojo sidabrinių papuošalų. Tai pat sūnui paskolino 31000 Lt, kuriais metais tai buvo, neatsimena. Sūnui pinigus pervesdavo per banką, duodavo grynais, pinigų grąžinti neprašė. Iš sūnaus banko sąskaitos nuėmė 17232 Lt, juos panaudojo sau- gydymuisi, vaistams. Marti Virginija buvo sakiusi, kad jos dukra A. vagiliauja. Marčiai buvo žinoma apie namie laikomus pinigus. Tėvų šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kuriais metais išsikraustė iš buto į namą, neatsimena.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė institucijos išvadą, paaiškino, kad nors ieškovui apribota tėvo valdžia, atimta teisė matytis su vaikais, tačiau ir apribojus tėvo valdžią, išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, užtikrinti jų poreikių patenkinimą. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, prašė atkreipti dėmesį, kad jei tėvo ar motinos materialinė padėtis tapo sunki dėl jo paties netinkamo elgesio, išlaikymo dydis nėra mažinamas. Dėl netinkamo ieškovo elgesio pasekmių neturi kentėti vaikai. Išlaikymo dydis turėtų būti priteistas, atsižvelgiant į atsakovės pateiktus teismui išlaidų, reikalingų vaikų išlaikymui, paskaičiavimus. Sprendžiant turto padalinimo klausimą, prašė atsižvelgti į tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Iš šalių bei liudytojų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. G. a.k.(duomenys neskelbtini) ir V. N. a.k.(duomenys neskelbtini) susituokė 1999 m. gruodžio 31 d., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo metrikų knygoje Nr.(duomenys neskelbtini), sutuoktinių pavardės po santuokos– G., G. (t.I, b.l.10-11), turi du santuokoje gimusius vaikus: T. G. gim. (duomenys neskelbtini), a.k.(duomenys neskelbtini) ir A. G. gim. (duomenys neskelbtini), a.k.(duomenys neskelbtini) (t.I, b.l.8-). 2006-12-13 ieškovo atstovo pavedimu antstolė A. Š. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, surašytas protokolas, jame išvardinta 30 daiktų (t.I, b.l.12-19), 2008-07-08 antstolės padėjėjo E. V. atlikto 2006-12-13 protokole išvardintų daiktų patikrinimo akte išvardinta 70 pavadinimų daiktų (t.IV, b.l.22-23). Šiaulių apskrities VMI ieškovo pateiktos 2005-04-28, 2006-11-02 teiktų turto ir pajamų deklaracijų kopijos (t.I, b.l.19-47), visas A. G. deklaracijas pagal įgaliojimą pasirašiusi E. G., 2004 metų šeimos turto deklaracijoje nurodyta gyventojo turimų lėšų ne banke suma 80000 Lt, sutuoktinio- 20000 Lt (t.I, b.l.37), deklaraciją pagal ieškovo įgaliojimą pateikė E. A. G., VMI nurodo, kad A. G. 2004 metų metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija nustatyta tvarka nebuvo pateikta (t.IV, b.l.9-10). 2005 metų V. G. pajamų ir turto deklaracijose jokio naujo turto neįregistruota, piniginių lėšų nedeklaruota (t.I, b.l.83-98). VMI teiktose šeimos turto ir pajamų deklaracijose už 2002 metus nurodoma turima santaupų ne banke suma 80000 Lt (t.II, b.l. 70), deklaracijoje už 2003 metus – 80000 Lt ieškovo ir 20000 Lt sutuoktinės turimų santaupų ne banke suma, deklaruotos tik iš darbinės veiklos gautos pajamos (t.II, b.l.58-80). 2005-03-25 A. G. ir V. G. su AB DnB NORD banku sudarė kredito sutartį 25000 Lt vartojimo kreditui gauti, 2006-11-20 vartojimo kreditas buvo pilnai padengtas (t.I, b.l.48-63,100,176). Byloje pateiktas 2002-04-09 Tarpbankinis memorialinis orderis Nr.514212 (originalas), kuriame nurodoma, kad D. N. dengia A. G. paskolą Hansabanke 7900 Lt (t.VII, b.l.5). 1997-04-04 A. G. pardavė žmonai I. G. 1/2 buto už 19000 Lt. (t.VII, b.l.59). Pateikta 1995-04-14 sutartis, pagal kurią A. G. paskolino N. R. 38000 Lt, paskola grąžinta dalimis atsiskaitymas visiškai baigtas 2002-11-30 (t.VII, b.l.60-62). 1997-07-09 A. G. pagal sutartį paskolino A. T. 24000 Lt, duomenų apie grąžinimą nėra (t.VII, b.l.63). Pateikta 1995-08-04 grūdų pirkimo sutartis bei 6 grūdinių kultūrų pristatymo lydraščiai, pagal kuriuos A. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini) pristatė į AB „Klaipėdos grūdai“ įvairius grūdų kiekius (t.VII, b.l.64-70). VĮ „Registrų centro“ duomenimis A. G. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, V. G. turi savo vardu registruotą butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (t.I, b.l.64-67), 2006-11-22 V. G. dirbo AB DnB NORD banke pardavimo vadybininke, jos mėnesinis darbo užmokestis buvo 1300 Lt, nuo 2006-12-01 alga padidinta iki 1400 Lt (t.I, b.l.68,173-175). A. G. darbo užmokestis 2000-2004 metais buvo 20981-24304 Lt per metus (t.I, b.l.147). VĮ „Regitra“ duomenimis A. G. ir V. G. savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (t.I, b.l.69). A. G. deklaruota gyvenamoji vieta 2005-05-12 buvo (duomenys neskelbtini) (t.I, b.l.70). V. G. nuo 2003-06-27 iki 2005-03-17 turėjo 334 UAB „Sodbeta“ akcijas, kurių vienos vertė-10 Lt (t.I,b.l.99). Akcijos buvo įgytos 2003-06-27 pagal vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį už 3340 Lt (t.III, b.l.32-33). Pagal 2005-03-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį visos akcijos parduotos pirkėjui A. N. už 3340 Lt, kuris vėliau jas pardavė kitiems asmenims (t.II, b.l.100-102). A. G. UAB „Tele2“ už ryšio paslaugas pagal 2004-11-20 sudarytą sutartį 2006-12-19 buvo skolingas 570,00 Lt, 2007-09-18 pateiktais duomenimis skola UAB „Tele2“ sudarė 840 Lt, 2008-01-09 UAB „Tele2“ pateiktuose dokumentuose nurodoma skolos suma- 473,08 Lt (t.I, b.l.148-150, t.II, b.l.104-132, t.III, b.l. 58-75). LAT iš baudžiamosios bylos atsiųstoje medžiagoje užfiksuoti bendri buto vaizdai, apžiūros protokole ir nuotraukose aprašyti daiktai buvo užfiksuoti ir vėlesniuose dokumentuose (t.I, b.l.156-161). 2007-06-01 korporacijos „Matininkai“ V. G. prašymu pateiktoje preliminarioje išvadoje dėl turto vertės įrašytas 21 turto objektas (t.I, b.l.167-172). Ieškovas A. G. buvo sulaikytas įtariant nusikaltimo padarymu 2005-04-05, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vėliau atlikdamas bausmę Vilniaus I-uose pataisos namuose nedirbo, pajamų negavo (t.II, b.l.8-9). Ieškovo motina E. A. G. pagal dvišales paskolos sutartis su savo sūnumi A. G. jam yra paskolinusi 2002-05-10- 8500 Lt, 2002-07-08- 4750 Lt, 2002-09-30- 4750 Lt, 2004-12-18- 13556 Lt, pateikti mokėjimo nurodymai, pavedimas 13556 Lt padarytas 2004-12-09, 9 dienos iki sudarant sutartį, dėl 8500 Lt sumos pavedimo kopija nepateikta (t.II, b.l.10-15). 2007-10-02 teismui pateiktu raštu E.A. G. atsisakė pretenzijų į A. G. šeimai paskolintas lėšas (t.III, b.l.1-2). 2004-10-01 E.A. G. pravedė V. G. 200 Lt, mokėjimo paskirtis- sąskaitos papildymas (t.II, b.l.16). Atsakovė V. G. AB „Šiaulių energija“ buvo skolinga už šildymą ir karštą vandenį, skolos apmokėtos 2005-04-20 (t.VII, b.l.9-10). Pagal UAB „Bitė Lietuva“ pateiktą informaciją A. G. buvo su bendrove sudaręs 5 sutartis, pagal 2005-10-14 sąskaitą 2007-05-18 buvo skolingas 363,93 Lt (t.II, b.l.19-37,55-56). Pagal 2008-10-23 teismui pateiktus vaikų poreikių paskaičiavimus vaikų T. G. poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 850 Lt, A. G. poreikių tenkinimui- 850 Lt per mėnesį (t.V, b.l.9-10). AB Hansabanko duomenimis A. G. 1999-06-03 iš banko buvo paėmęs 30000 Lt paskolą automobilio pirkimui, paskolos metinės palūkanos- 13 procentų, paskolos įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas jo motinai priklausantis butas, esantis Vytauto g. 28-10, Kretingoje, turėjo 2 kreditines korteles 6000 Lt ir 4000 Lt, kuriomis nepasinaudojo, sąskaitos uždarytos (t.II, b.l.133-150). Vilniaus m. trečiajame komisariate pagal A. G. pareiškimą buvo atliekamas tyrimas dėl neteisėto pasinaudojimo jo mokėjimo kortele (t.II, 34-35). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2008-04-11 (t.IV, b.l.161). UAB „Ūkio banko lizingas“ pateiktais duomenimis A. G. pagal išperkamosios nuomos sutartis įsigijo 2002 m. akustinę sistemą JBL Xti80 už 3249,82 Lt, 2003 m.- DVD grotuvą Harman/kardon ir namų kino stiprintuvą Harman/kardon už 3742,16 Lt (t.IV, b.l.145-150). Palydovinės TV sistema įsigyta 2002 m. už 1527 Lt, taip pat išsimokėtinai (t.IV, b.l.151). Pagal pateiktus neoriginalaus dokumento nuorašus ieškovui telefonas Nokia 8910 dovanotas privataus asmens- A. B., telefono vertė 2343,52 Lt (t.IV, b.l.152-155). A. G. sulaikymo metu jo turėtas telefonas Nokia su SIM kortele ir Hansabanko mokėjimo kortelėmis „Visa Electron“ ir „Visa“ 2005-04-08 pagal pakvitavimą perduoti V. G., jo buvusiame kabinete jokių gaminių iš brangiųjų metalų ir pinigų nerasta (t.IV, b.l.156-160). E.A. G. 2008-11-17 pareiškė 18000 Lt savarankišką reikalavimą ieškovo ir atsakovės skyrybų byloje, nurodė, kad sutuoktiniai skolinosi iš jos šeimos poreikių tenkinimui, šio reikalavimo 2010-10-15 raštu atsisakė, teismas atsisakymą priėmė, todėl E.A. G. toliau nelaikyta trečiuoju asmeniu byloje (t.V, b.l.28-34, t.IV, b.l.84, 87-88). 2004-11-08 Šiaulių m. I notarų biure patvirtintas susitarimas tarp A. Ž. ir A. G., kuriuo patvirtinama, kad paskolos gavėjas A. G. pilnai atsiskaitė su paskolos davėju A. Ž., grąžino jam 13200 Lt (t.VII, b.l.7-8).

2008-09-30 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- teismas nutarė areštuoti ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus: masyvų natūralaus ąžuolo svetainės komplektą, raudonmedžio svetainės komplektą, natūralaus ąžuolo staliuką su akmens masės stalviršiu, natūralaus ąžuolo CD, DVD stovą, natūralaus ąžuolo virtuvinį kampą su stalu ir dviem kėdėmis, veidrodį, spausdintuvą HP deskjet 5500, kompiuterinę įrangą, palydovinę LV sistemą, televizorių „Grunding“, šaldytuvą „Bosch“, akustinę sistemą JBL Xti 80 (2 vnt.), akustinę sistemą JBL Xti (3 vnt.), DVD grotuvą „Harma/kardan“, namų kino stiprintuvą „Harma/kardan“, dviratį, svarmenų stovą su svarmenimis, hantelius (3 poras), virbą, siurblį „Thomas“, miegamojo komplektą, virdulį „Bosch“, peilių, šaukštų, šakučių komplektą, krištolines taures (6 vnt.), keraminę (akmeninę) vazą, tepalinį šildytuvą, elektrinę keptuvę, paauksuotus šaukštelius, taures (6 vnt.), pakabinamą šviestuvą, japonišką rašomąją spausdinimo mašinėlę. Visus šiuos areštuotus daiktus palikti saugoti iki sprendimo pas atsakovę V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), leidžiant šiais daiktais naudotis, bet uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims. Tai pat teismas nutarė areštuoti ieškovo A. G. nurodytus asmeninės nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus ir įpareigoti atsakovę V. G. perduoti šiuos daiktus saugoti ieškovo motinai E. A. G.: raudonos spalvos žieminę striukę „Hugo Boss“, žalsvą striukę su gelsvu atspalviu „4you“, natūralios odos rusvos spalvos švarką, natūralios odos rudos spalvos trumpą striukę, mėlynos spalvos sportinį kostiumą „Hummel“, prailgintus šortus „Adidas“, juodos spalvos sportines kelnes „Nike“, juodos spalvos lietpaltinės medžiagos švarką „L.O.G.G.", juodos spalvos medvilninį chalatą, ausines „PANASONIC“, stiprintuvą „Harman/kardan"su distancinio valdymo pulteliu, CD grotuvą „Harman/kardan“, grotuvą deką „Harman/kardan“su distancinio valdymo ulteliu, vaizdo grotuvą „JVC“ su distancinio valdymo pulteliu, turistinį sportinį dviratį „Sprint“, kuprinę „FILA“, kelioninę kuprinę, akinius nuo saulės „Police“ su juodu įdėklu, fotoaparatą „MINOLTA“, auksinę grandinėlę ant rankos su užrašu „Pioneer“, auksinį segtuką kaklaraiščiui, auksinį žiedą su balta akute, auksinį žiedą su monograma, balto nerūdijančio metalo termosą 1 L, natūralios odos portfelį, plaukmenis, krepšinio kamuolį „Adidas“, mobilaus ryšio telefoną „Nokia-8910“, didelę vazą gėlėms, grafiną su 6 taurėmis, ąsotį su 6 stiklinėmis, rankinį laikrodį „Swacth“, vyrišką skėtį žalsvos spalvos „Versace“, 4 vnt. automobilio padangų, paveikslą geltonais rėmais, du fotonuotraukų albumus su asmeninėmis nuotraukomis, kompaktinius diskus 12 vnt., melsvos spalvos marškinius. E. A. G. paskirta šio turto saugotoja, uždraudžiant šiais daiktais naudotis, juos perleisti kitiems asmenims.

2008-12-08 antstolio padėjėjos R. P. sudarytas turto aprašas, surašytas turto perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį E.A. G. perduoti saugojimui A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai: sriukė „Hugo Boss“, žalsvą striukė „4you“, natūralios odos rusvos spalvos švarkas, natūralios odos rudos spalvos trumpa striukė, juodos spalvos sportinės kelnės „Nike“, juodos spalvos lietpaltinės medžiagos švarką „L.O.G.G.", grotuvą deką „Harman/kardan“su distancinio valdymo pulteliu, vaizdo grotuvą „JVC“ su distancinio valdymo pulteliu, kuprinę „FILA“, kelioninę kuprinę, akinius nuo saulės „Police“ su juodu įdėklu, auksinę grandinėlę ant rankos su užrašu „Pioneer“, auksinį segtuką kaklaraiščiui, didelę krištolinę vazą gėlėms, grafiną su 6 taurėmis, ąsotį su 5 stiklinėmis, 4 vnt. automobilio padangų, du fotonuotraukų albumus su asmeninėmis nuotraukomis, kompaktinius diskus 17 vnt., melsvos spalvos marškinius. Neperduoti pagal minėtą nutartį daiktai: mėlynos spalvos sportinis kostiumas „Hummel“ prailginti šortai „Adidas“, juodos spalvos medvilninis chalatas, ausinės „PANASONIC“ stiprintuvas „Harman/kardan"su distancinio valdymo pulteliu, CD grotuvas „Harman/kardan“, turistinis sportinis dviratis „Sprint“, fotoaparatas „MINOLTA“, auksinis žiedas su balta akute, auksinis žiedas su monograma, balto nerūdijančio metalo termosas 1 l, natūralios odos portfelis, plaukmenys, krepšinio kamuolys „Adidas“, mobilaus ryšio telefonas „Nokia-8910“, rankinis laikrodis „Swacth“, vyriškas skėtis žalsvos spalvos „Versace“, paveikslas geltonais rėmais (t.V, b.l.99-115,126-128, 135-152). Pagal 2009-02-27 patvirtinimą V. G. perdavė D. R. A. G. asmeninius daiktus- metalinę gertuvę, krištolo taureles 6 vnt., metalines taureles 6 vnt, su padėklu, odinį peilio dėklą, 5 puodelių, lėkįtučių ir kavinuko servizą, balto porceliano padažinę, žvakidę 5 žvakėms, sportinį dviratį (t.VII, b.l.6).

2008-10-17 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė- iš A. G. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. G. ir T. G., po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2008 spalio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.

2010-11-30 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi paskirta turto ekspertizė, eksperto įvertinti šie daiktai: masyvaus ąžuolo svetainės komplektas-1800 Lt, raudonmedžio svetainės komplektas 2500 Lt, natūralaus ąžuolo staliukas su akmens masės stalviršiu-350 Lt, natūralaus ąžuolo CD/DVD stovas 100 Lt, veidrodis metaliniais apvadais 100 Lt, palydovinės antenos 2 vnt. ir tiuneris 400 Lt, televizorius su medžio imitacijos priekine dalimi 150 Lt, mėlynos spalvos siurblys Rovus 100 Lt, virdulys Bosch 20 Lt, metalo spalvos Toner peilių, šaukštų, šakučių kompl.6 asmenims (trūksta 5 šaukštelių) 30 Lt, 4 vnt. Bohemia taurių su raidėmis „AG“ 10 Lt, keraminė vaza-15 Lt, el.keptuvė sumuštiniams kepti- 5 Lt, pakabinamas šviestuvas 5 lempų 20 Lt, spausdinimo mašinėlė -10 Lt, metalinė žvakidė 100 Lt, metalinis vazos karkasas- 100 Lt, virtuvinis kampas su stalu 200 Lt, dviratis- 400 Lt, tepalinis šildytuvas 50 Lt, viso įvertinta turto už 6460 Lt, nurodyta turto rinkos vertė 2011-01 (t.IV, b..l.121-123).

CPK 65 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Šioje byloje daugumos aplinkybių buvimą ar nebuvimą šalys įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Ieškovas ir atsakovas yra bylos šalys, bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, tokie pat suinteresuoti asmenys buvo ir dauguma liudytojų- artimi šalių giminaičiai, todėl vertinant šalių bei liudytojų parodymus, teismas visus parodymus vertino kaip subjektyvius, pateiktus suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, siekiančių vienai šaliai naudingo teismo sprendimo. Teismas vertino, kad tiek šalys, tiek liudytojai galėjo teikti aiškinimus ne visus, dalį jų nutylėti, vaizduoti palankiai aplinkybes arba kitaip jas iškreipti vienos iš šalių naudai, todėl parodymai galimai buvo nevisapusiški ir neobjektyvūs. Todėl teismas šalių bei liudytojų paaiškinimus vertino kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje. Dauguma išvadų byloje apie tam tikrų aplinkybių buvimą padarytos įvertinus, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Ieškovo nurodyti jam neperduoti daiktai- nauji neišpakuoti marškiniai, sportinis kostiumas, šortai, chalatas, ausinės, auksinis žiedas, termosas, odinis kamuolys, kėdės, šaukšteliai – galėjo būti perduoti ieškovo artimiesiems, tačiau jų perdavimas nebuvo užfiksuotas raštu. Minėtų daiktų įsigijimo ar jų buvimo pas atsakovę įrodymų nėra. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas turėjo naują odinį portfelį, brangų rankinį laikrodį. Kaip parodė visi liudytojai, juvelyrinius dirbinius, laikrodį ieškovas nešiodavo nuolat, sulaikytas jis buvo ne savo bute, o D. N. namuose, tuo metu turėjo dėvėti ir žiedus ir laikrodį, jei juos turėjo, tačiau kaip matyti iš pakvitavimo, atsakovei buvo grąžinti tik pas ieškovą buvę mobilaus ryšio telefonas bei dvi kreditinės kortelės, todėl labiau tikėtinas atsakovės aiškinimas, kad ieškovas žiedus buvo pametęs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, daug vertingesni juvelyriniai dirbiniai- grandinėlė ir kaklaraiščio segtukas- buvę pas atsakovę buvo grąžinti ieškovo tėvams.

Ieškovas neprašė teismo šaukti liudytoju A. B. kad patvirtintų tokio brangaus (virš 2000 Lt) , kaip nurodė ieškovas, telefono dovanojimą, todėl teismas laiko, kad yra teisingas atsakovės aiškinimas dėl telefono atsiradimo pas ieškovą bei tai, kad minėtas telefonas jam nieko nekainavo ir vėliau buvo vaikų sudaužytas.

Ieškovas nenurodė, už kiek ir kada jis galėjo įsigyti fotoaparatą „Minolta“, todėl teismas vadovaujasi liudytojos D. N. duotais parodymais, kad liudytoja šį fotoaparatą parsivežė iš JAV ir tai buvo jos asmeninė nuosavybė.

Šaldytuvas Bosch, kompiuterinė įranga, miegamojo komplektas- daiktai dovanoti atsakovei jos tėvų, laikytini asmenine atsakovės nuosavybe ir nedalintini.

Atsakovė nurodė, kad netrukus po ieškovo sulaikymo akustinę sistemą iškeitė į pigesnę, gavo 1000 Lt, kuriuos išleido vaikų poreikiams, taip pat pardavė spausdintuvą, už kurį gavo 100 Lt, pinigus taip pat išleido vaikų poreikiams. Kadangi šie daiktai neužfiksuoti antstolės V.Šimkienės 2006-12-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tikėtina, kad tuo metu minėtų daiktų atsakovė jau neturėjo. Kadangi atsakovė turėjo viena išlaikyti 3 vaikus, mokėti mokesčius už butą, atsakovės atlyginimas buvo 1200-1400 Lt per mėnesį, teismas laiko tikėtinu paaiškinimą, kad akustinė sistema buvo iškeista į pigesnę, o spausdintuvas parduotas, šeimai trūkstant pinigų pragyvenimui, todėl ieškovui nepriteistini pinigai už akustinę sistemą bei jos pagerinimą. Teismas liudytojo V. V. paaiškinimų nelaiko tinkamu įrodymu, įrodančiu didelę minėtos aparatūros ar jos pagerinimo vertę, jokių rašytinių įrodymų nepateikta, nėra galimybės nustatyti dabartinę rinkos kainą. Taip pat nepriteistina 805 Lt už dviračio pagerinimą, nes pats dviratis su visu pagerinimu eksperto įvertintas 400 Lt suma.

Kadangi E. A. G. patvirtino, kad daiktus iš V. G. namų atsiėmė dar mažiausiai du kartus, jokie rašytiniai dokumentai dėl to nebuvo surašyti, E. A. G. tiksliai neprisimena ir negali tų daiktų išvardyti, ieškovo tėvui net nėra žinoma, kad atsakovė yra grąžinusi kaip buvo įrodinėjama, jam asmeniškai dovanotus didelės vertės auksinius papuošalus- grandinėlę ir kaklaraiščio segtuką, teismas laiko labiau tikėtinu, kad ir kiti ieškovo prašomi priteisti daiktai buvo perduoti ieškovo artimiesiems, tačiau jų perdavimas nebuvo aprašytas, todėl reikalavimas juos priteisti atmestinas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė patirtą neturtinę žalą įvertino 50000 Lt. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008). Teismas, nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – padaryto tyčinio nusikaltimo prieš nepilnametę atsakovės dukterį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies. Šalių santuoka iki ieškovo sulaikymo už padarytą nusikaltimą truko daugiau kaip 5 metus, atsakovė santuokoje pagimdė du vaikus ir pagrįstai tikėjosi, kad vaikai augs visokeriopai saugioje aplinkoje. Teisėti atsakovės lūkesčiai neišsipildė, atsakovė ne tik viena išlaiko ir augina bei auklėja savo vaikus, tačiau jai dėl santuokos iširimo neabejotinai teko patirti dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, kaip paaiškino atsakovė, net tapo gėda pasakyti savo pavardę. Teismas įvertina šią atsakovės patirtą neturtinę žalą po 5000 Lt už kiekvienus metus, viso 25000 Lt, ši neturtinės žalos suma priteistina atsakovei iš ieškovo.