Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2017-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-606/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
1A-11-606/2017
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01315-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-606/2017

Teisėja Viktorija Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01315-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.2.4.4.2.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Dalios Kursevičienės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei,nuteistajam A. K.,gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,vertėjai Anželai Tyščukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu dešimčiai (10) mėnesių,

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems (5) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, bausmės vykdymas A. K. atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš A. K. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 347,51 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., viešoje vietoje – prie baro bistro, esančio (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu pašalinių asmenų akivaizdoje, sumušė O. Š.: priėjęs tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinįjį žandikaulį, nuo to pastarajam nuvirtus ant šaligatvio, dar kartą tyčia kumščiu smogė jam į dešinįjį žandikaulį, padarydamas O. Š. apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, kadangi jis nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto tvirtinimu, teismas įvertino įrodymus ir padarė išvadas visiškai paviršutiniškai, nuosprendyje net nebandė gilintis į įvykio esmę, formaliai teigdamas, kad vertina įrodymų visetą. Apeliantas nurodo, kad teismas gynybos pateiktus duomenis, iš kurių aišku, kad jis su nusikalstamos veikos padarymu nesusijęs, atmetė kaip galbūt šališkus ir neobjektyvius, o kaltinimui naudingas aplinkybes ištraukė iš konteksto, jų kaip visumos nevertino. Vertindamas nukentėjusiojo O. P., kuris, apelianto nuomone, slėpdamas savo spalvingą kriminalinę praeitį pavardę pasikeitė į „Š.“, parodymus, teismas padarė išvadas, kad šie parodymai yra teisingi, objektyvūs ir abejonių nekeliantys. Teismas atsisakė priimti gynybos pateiktus duomenis apie tai, kad O. Š. (tuo metu buvęs P.) kartu su žmona K. P. Klaipėdos apygardos teisme dar 2004 metais buvo pripažinti kaltais už sukčiavimą stambiu mastu, kai klastojant įrodymus iš draudimo kompanijų būdavo pasisavinami pinigai. Teismui nesukėlė abejonių, kad O. Š. ir K. P. yra sutuoktiniai, todėl labai tikėtina, kad parodymus duoda tarpusavyje juos suderinę, kad abu įvykio metu buvo girti, o Š. girtumas pagal alkoholio promiles kraujyje atitinka sunkiam girtumo laipsniui. Be to, O. Š. teismo yra pripažintas kaltu ir šiuo metu atlieka 9 metų laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje už narkotinių medžiagų platinimą, jis buvo pasislėpęs nuo bausmės vykdymo. Žiniasklaidos priemonėse šis nusikaltėlis apibūdinamas kaip itin gudrus ir sunkiai teisėsaugai pagaunamas asmuo. Be to, O. Š. įvykio liudytojai buvo girti, jie tai pripažino, aplinkybes patvirtina kraujo tyrimai. Apsaugos bei policijos pareigūnai įvykio, kuriuo metu buvo sužalotas O. Š., patys nematė, nes jiems atvykus, kaip teigiama ir nuosprendyje, įvykis buvo pasibaigęs. Nuosprendyje labai patikimais, objektyviais ir teisingais pripažįstami liudytojos A. K. parodymai. Tačiau vertinant šios liudytojos teismui duotų parodymų patikimumą objektyviam teismui turėjo rūpėti tai, kad ši liudytoja yra O. Š. (P.) kaimynė, ji apklausiama teismo posėdyje pateikė bent 3 savo parodymų versijas, kuriose O. Š. sumušusiu asmeniu buvo įvardijamas ir jis (A. K.), ir 2 jauni, pietietiškų bruožų vyrai, bei kažkoks labai į jį (A. K.) panašus asmuo. Ši liudytoja painiojo muštynių laiką, kategoriškai tvirtindama, kad muštynės įvyko apie 3 valandą nakties, kai tiek policijos pareigūnai, tiek apsaugos darbuotojai teigė, jog pranešimą apie muštynes gavo apie 0.10 val. Maža to, liudytoja A. K. teigė įvykį mačiusi iš namo balkono, tačiau iš balkono nesimato vieta, kur buvo sumuštas O. Š.. Be to, ši liudytoja pati turi nemenką kriminalinę praeitį, jai buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų, ji daug kartų bausta už administracinius pažeidimus, todėl labai tikėtina, kad reikalingus parodymus galėjo derinti su nusikalstamame pasaulyje gerai žinomu O. Š..

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teisiamajame posėdyje jis parodė, kad jo ir O. Š. santykiai jau seniai buvo įtempti. O. yra konfliktiška asmenybė, prekiavo narkotikais, todėl jokios pagarbos jam nejautė. Apeliantas nurodo, kad jis yra armėnas, turi savo verslą, turi susikūręs materialinę gerovę, užsidirba pats, nieko neapgaudinėdamas. Iš O. Š. yra sulaukęs pačių įvairiausių rasistinių užpuolimų, tačiau būnant emigrantu tenka su tuo susitaikyti ir priprasti. Apeliantas pripažįsta, kad O. Š. jam kėlė rūpesčių, nes neretai į jo barą „(duomenys neskelbtini) “ atsivesdavo savo kovinį Pitbulio veislės šunį, juo gąsdino jo darbuotojus, klientus ir tai tikrai trukdė verslui.

Nuteistasis nurodo, kad 2014-07-23 iki vėlumos buvo darbe, nes tokiu metu jo prekybos taškuose pats darbo įkarštis. Apie 23 valandą į naktinę parduotuvę nusipirkti cigarečių užėjo buvusi įmonės pardavėja J. S.. Su ja pakalbėjo, pakvietė ją išgerti taurę vyno, jie nusileido į administracines patalpas, esančias po prekybinėmis patalpomis. Vienu metu jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir pasakė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ atėjęs O. Š. vėl triukšmauja, kabinėjasi. Apeliantas liepė iškviesti saugos tarnybos darbuotojus, kad O. Š. išprašytų lauk. Tęsdamas pokalbį su J. S., per langą, prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų pamatė gatvėje prasidėjusias muštynes. Viso vaizdo, kas ir kaip vyko, apeliantas nematė, nes administracinės patalpos yra pusrūsyje, o langas į gatvę mažas. Iš gatvės sklido riksmai, necenzūriniai keiksmažodžiai. Dėl verslo specifikos aplinkinių namų gyventojai dažnai skundžiasi triukšmu, kurį kelia jo prekybos taškų klientai, todėl apeliantas kaip įmanydamas stengiasi išvengti panašių incidentų, kuriuos būtų galima susieti su jo įmonėmis. Tikėdamasis apmalšinti konfliktą, apeliantas nutarė nueiti į vietą ir pabandyti apmalšinti muštynes. Palikęs J. S., apeliantas išėjo į lauką per naktinio baro patalpą, nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų, kur pamatė ant žemės kruvinu veidu gulintį O. Š.. Apelianto supratimu, užpuolikai jau buvo pasišalinę iš įvykio vietos. O. Š. rėkė, keikėsi, grasino visiems, nes nelabai žinojo, kas jį sumušė. Nuteistojo teigimu, jis paprašė jo užsičiaupti ir eiti namo. Tada tikriausiai O. Š. pagalvojo, kad su jo sumušimu kažkaip gali būti susijęs ir jis (apeliantas). O. Š. rėkė, grasino susidorojimu, liepė dingti iš jo rajono, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), liepė lipti atgal į kalnus, tačiau kartu sakė, kad apeliantą susiras ir su juo susidoros. O. Š. bandė raminti ir jo žmona bei draugai, tačiau jis nenurimo, staugė iki kol jo neišvežė atvykę medikai. Apelianto tvirtinimu, vienu metu, neapsikentęs O. Š. staugimo ir tikrai įžeidžiančių užgauliojimų, jis O. Š. pusėn sviedė savo raktų ryšulį, tačiau juo niekam nepataikė. Atvykus policijos pareigūnams apeliantas pareikalavo vežti jį į policijos įstaigą tam, kad patikrintų jo girtumą bei apžiūrėtų jo kūną, ar ant jo nėra muštynėms būdingų pėdsakų. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad jis (apeliantas) buvo visiškai blaivus, o ant kūno pareigūnai nerado jokių mušimosi požymių. Nuteistasis nurodo, kad jis yra neįgalus, mato viena akimi ir tik su stipriais akiniais, todėl net fiziškai nerealu, kad būdamas tokios būklės, veltųsi į gatvės muštynes dėl girto, rajono padugnės tuščių rėkavimų. Jau vykstant tyrimui O. Š. iš jo reikalavo 20000 litų žalai atlyginti, o už tai būtų atsiėmęs pareiškimą, tačiau apeliantas nesijautė kaltas ir į jokias kalbas su O. Š. nėjo.

Apeliaciniame skunde apeliantas piktinasi tuo, kad teismas tiki O. Š. parodymais dėl sumušimo, o dėl brangaus turto pagrobimo, plėšimo būdu, kažkodėl manė, jog O. Š. melavo. Liudytojų V. L., A. L. ir J. S. teismui duotus parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino kritiškai, todėl jei buvo nustatyta, kad šių liudytojų parodymai yra melagingi, teismas turėjo imtis priemonių tam, kad tokius asmenis nubaustų. Apelianto nuomone, minėti liudytojai aiškiai nurodė nusikaltimo vietą, kad muštynės įvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų, esančių (duomenys neskelbtini), o jis iš administracinių patalpų į įvykio vietą išbėgo jau po muštynių, tik muštynėms pasibaigus barėsi su jų dalyviu O. Š.. Apelianto teigimu, liudytojo A. Z. parodymai taip pat visiškai patvirtino jo nuoseklią poziciją dėl muštynių vietos – muštynės, kurių metu buvo sumuštas ir kūno sužalojimus patyrė O. Š., įvyko prie „(duomenys neskelbtini)“, ar kaip, kad liudytojas įvardijo, prie picerijos laiptų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudydamas teisme A. Z. parodė, kad jam nusipirkus picų, ir iš picerijos (Bistro) patalpų išėjus, prie lauke esančios laiptų aikštelės pamatė, kad po laiptais trys vyriškiai, kartu ir jis (apeliantas), spardo vieną ant žemės gulintį žmogų. A. Z. priėjus ir paklausus, kodėl spardomas gulintis žmogus, vienas iš O. Š. spardžiusių asmenų jam trenkė į lūpą ir ją prakirto. Jam pasipriešinus, du vyrai pasišalino, o jis (apeliantas) tariamai nuėjo į picerijos patalpas. Liudytojas pripažino, kad O. Š. yra jo kaimynas, jie neblogai pažįstami. Apeliantas norėtų atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apklausiamas ikiteisminiame tyrime A. Z. teigė, kad muštynių metu jis (apeliantas) stovėjo šalia muštynių vietos ir tik stebėjo tai, kas vyko. Apie tai, kad jis (apeliantas) taip pat mušė nukentėjusįjį, liudytojas A. Z. prisiminė praėjus gerokai daugiau nei metams laiko. Be to, liudytojas A. Z. įvykio metu buvo stipriai girtas.

Nuteistojo A. K. teigimu, liudytojas A. K. dėl girtumo ar kitų nežinomų priežasčių, taip pat davė neteisingus ir nelogiškus parodymus, prieštaraujančius visiems kitiems byloje nustatytiems faktams, todėl remtis jo parodymais, priimant nuosprendį, neįmanoma. Tačiau ir šis liudytojas tvirtino, kad O. Š. buvo sumuštas ne prie visą parą veikiančio baro-parduotuvės, į kurią įėjimas yra iš (duomenys neskelbtini) namo kampo, o įvykį siejo su „(duomenys neskelbtini)“ patalpomis, kurios yra iš pagrindinės gatvės pusės. Liudytoja, nukentėjusiojo O. Š. sutuoktinė K. P., teisiamajame posėdyje, nors ir akivaizdžiai būdama savo sutuoktinio pusėje, kategoriškai parodė faktą, kad O. Š. buvo sumuštas prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų, ji, būdama už namo kampo, konflikto nematė, tol, kol neišlindo išgirdusi triukšmą.

Nuteistojo A. K. teigimu, tiek liudytoja K. P., tiek ir liudytojai A. Z., A. K. bei teismo nepatikimais įvardinti liudytojai V. L., A. L. ir J. S., kurie tiesiogiai matė įvykį, tvirtino, kad O. Š. buvo sumuštas prie „(duomenys neskelbtini)“ laiptų aikštelės. Todėl vertinant šią aplinkybę, apeliantui sunku suvokti, kaip tokiu atveju liudytoja A. K. iš savo namo balkono galėjo matyti įvykį, jei jos balkonas yra (duomenys neskelbtini) namo gale, pro kurį neįmanoma pamatyti įvykio vietos, kur gulėjo sumuštas O. Š.. Liudytojai saugos tarnybos darbuotojai D. K., M. K., policijos pareigūnai N. R., S. V. teismo posėdžiuose parodė, kad į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą ir konflikto, kurio metu buvo sužalotas O. Š. nematė, jų parodymai tik išvestiniai iš kitų faktinių aplinkybių. Apeliantui nesuvokiama, kodėl pirmosios instancijos teismas iš A. K. duotų parodymų versijų variantų išsirinko būtent apkaltinamajam nuosprendžiui tinkamiausią parodymų versiją, tačiau apeliantui panašu, kad teismas nuėjo lengviausiu keliu, nesigilindamas į painias įvykio aplinkybes, nemąstydamas kritiškai, ir formaliai pripažino lietuviškai nekalbantį imigrantą kaltu už tai, ko jis nepadarė. Tačiau teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik objektyviais ir abejonių nekeliančiais bei patikrintasis duomenimis, o šiuo atveju tiesa nebuvo nustatyta. Todėl skundžiamas nuosprendis kaip teisiškai nepagrįstas ir ydingas naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuteistojo A. K. apeliaciniu skundu ginčijamas įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. K. savo kaltę neigė ir parodė, kad baro administracinėse patalpose, apačioje, su buvusiomis darbuotojomis gerdamas kavą matė vaizdo kameromis transliuojamą vaizdą, kad bare yra O. Š.. Jam paskambino barmenas ir pranešė, kad O. Š. triukšmauja. Tada matė monitoriuje, kad O. Š. su draugu išėjo į lauką. Lauke išgirdo triukšmą, šauksmus. Pasižiūrėjęs per administracinių patalpų langelį matė, kad lauke kažkas vyksta. Langelis įrengtas labai žemai, todėl pro jį matė tik lauke buvusių 3 ar 4 žmonių kojas. Pro langelį įvykį matė ir su juo buvusi J. S.. Jis nusprendė išeiti į lauką ir apraminti triukšmavusius asmenis. Lauke pamatė, kad nukentėjusysis sumuštas sėdi prie sienos, o jo žmona jį šnekina. Nukentėjusįjį sumušusių asmenų lauke nematė, jie jau buvo pasišalinę. Nuėjęs prie nukentėjusiojo prašė jo netriukšmauti, tačiau nukentėjusysis nesiliovė šūkauti, keikė jį necenzūriniais žodžiais, jis iškvietė apsaugos darbuotojus. Kadangi buvo supykęs, į O. Š. pusę ir metė raktus. Vėliau barmenas jam pasakojo, kad jis matė, jog nukentėjusįjį mušė 3 ar 4 asmenys, jie pabėgo. Nuteistasis A. K. parodė, kad jis policijai pateikė vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdą, tačiau policija negalėjo atidaryti šios informacijos. Kartu nuteistasis parodė, kad O. Š. ateidavo į jo barą ir visada elgdavosi agresyviai, buvo nusiteikęs prieš jį, nes jis atvykęs iš kitos valstybės. (t. 2, b. l. 166–168).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. K. taip pat neigė savo kaltę, tvirtino, kad jis O. Š. jokio smūgio nesudavė. Jam išėjus iš baro į lauką, O. Š. jau buvo sumuštas. O. Š. keikė jį, metė kaltinimus, kad jis jį sumušė, todėl A. K. susinervinęs, metė į O. Š. pusę rankoje laikytą automobilio raktą ir pultą. A. K. teigė, kad liudytoja per balkoną muštynių matyti negalėjo, nes baras, prie kurio vyko muštynės, pro jos balkoną nesimato (t. 2, b. l. 52–53).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis O. Š. tvirtino, kad žvejybos uosto rajone, prie naktinio baro, A. K. sudaužė jį kastetu, sulaužė žandikaulį, nuėmė žiedą, kiti asmenys jį suspardė, įvykį matė daug žmonių. A. K. pažinojo kaip baro savininką. Kiek nukentėjusysis prisiminė, įvykio dieną konfliktas įvyko dėl užsakytų koldūnų. Jam išėjus į lauką laukti užsakymo, A. K. buvo lauke prie baro, ant laiptų, ir trenkė jam vieną smūgį kastetu į veidą, jis nukrito ant žemės. Teigė, kad įvykio neprisimena ir jam „nebeįdomus tas posėdis“, tačiau yra įsitikinęs, kad jį kastetu sumušė A. K.. Taip pat, prieš tai parodęs, jog konfliktas įvyko dėl užsakymo, pats sau prieštaraudamas, jau teigė, jog viskas įvyko dėl žiedo (t. 2, b. l. 163–164).

Teisėjai perskaičius nukentėjusiojo O. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 36–38), nukentėjusysis O. Š. savo parodymus patvirtino. Iš ikiteisminiame tyrime nukentėjusiojo O. Š. duotų parodymų nustatyta, kad įvykio naktį, tikslaus laiko neprisiminė, atėjo į barą su žmona K. P.. Jis užėjo į barą, o žmona liko stovėti prie naktinės parduotuvės kampo. Bare užsisakė koldūnų, paprašė padavėjo duoti čekį, tačiau jis jo nedavė. Padavėjui nieko neatsakęs išėjo į lauką laukti užsakymo. Nulipęs laiptais pamatė nuo parduotuvės pusės link jo ateinantį A. K., jis vartodamas necenzūrinius žodžius, smogė kumščiu jam į dešinį žandikaulį. A. K. buvo užsidėjęs ant rankos kastetą. O. Š. nuo smūgio nukrito ant žemės, jam gulinčiam, A. K. sudavė dar vieną smūgį. A. K. nuėmė nuo jo piršto vestuvinį žiedą. Tada prie jo pribėgo dar du nepažįstami asmenys ir pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Žmona bandė atitraukti nuo jo jį spardžiusius asmenis, nuvedė jį ir pasodino ant gretimo namo laiptų. Jam sėdint, atvažiavo apsaugos darbuotojai. A. K. stovėjo ant naktinės parduotuvės laiptų, metė į jo pusę akmenis. Atvykusiems apsaugos darbuotojams šaukė, kad jį pribaigtų (t. 1, b. l. 36–38).

Iš aptartų nukentėjusiojo O. Š. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime duotų parodymų matyti, kad O. Š. nuosekliai įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau jo paties parodymais nepaneigta, kad O. Š. tik atėjęs į barą, jau ieškojo priekabių. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad jam išėjus iš baro, A. K. jau buvo lauke prie baro, ant laiptų, kur jį sudaužė kastetu, kiek smūgių jam sudavė, nenurodė. Toliau duodamas parodymus jau teigė, kad A. K. trenkė jam vieną smūgį kastetu į veidą ir jis nukrito ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu O. Š. teigė, kad jam išėjus iš baro, jis dar tik pamatė ateinantį A. K. nuo parduotuvės pusės, kad A. K. jam sudavė kastetu į veidą du smūgius. Kaip matyti, paties nukentėjusiojo O. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prieštarauja tarpusavyje ne tik dėl suduotų smūgių skaičiaus, bet ir dėl A. K. buvimo vietos, kai O. Š. išėjo iš baro į lauką. Be to, A. K. net pats negalėjo tiksliai nurodyti, dėl ko A. K. būtų turėjęs pagrindo jį sumušti – dėl žiedo ar dėl užsakymo bare, nes jis pareikalavo čekio. Tačiau iš teisiamajame posėdyje jo duotų parodymų matyti, kad O. Š. tiesiog įsitikinęs, kad jį sumušė būtent A. K., taip pat nuėmė nuo jo piršto žiedą, nors ši aplinkybė bylos duomenimis nustatyta nebuvo.

Nuteistasis A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl nukentėjusiojo O. Š. sumušimo neigė. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai paties nuteistojo A. K. atsivestų į teisiamąjį posėdį liudytojų V. L., A. L. ir J. S. teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 2, b. l. 133, 133–134, 165) vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, nes minėti liudytojai nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu šių liudytojų, kaip asmenų, kurie galbūt matė aptariamą įvykį, galėjo žinoti kokių nors reikšmingų, su įvykiu susijusių aplinkybių, nenurodė. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis A. K. yra jų geras pažįstamas – buvęs liudytojo V. L. klientas, liudytojos J. S. darbdavys, todėl jie galėjo būti suinteresuoti padėti jam išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K., pirmosios instancijos teismas jo kaltę įrodinėjo nukentėjusiojo O. Š., liudytojų K. P., policijos pareigūnų S. V., N. R., apsaugos darbuotojo M. K., kurie įvykio vietoje tiesiogiai bendravo su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju, parodymais, taip pat liudytojos A. K. parodymais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, visi šie įrodymai sudaro vieningą visumą, sistemą, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu patvirtinančios išvados. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiojo O. Š., jo sutuoktinės K. P. parodymus, kad būtent kaltinamasis A. K. sudavė kumščiu O. Š. į veidą, iš esmės patvirtina liudytojų policijos pareigūnų S. V. ir N. R., taip pat liudytojos A. K. nuoseklūs parodymai. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojos K. P. parodymai patvirtina O. Š. parodymus dėl to, jog būtent A. K. O. Š. sudavė kumščiu į veidą, taip pat negali sutikti su tuo, jog liudytoja A. K. davė nuoseklius parodymus, o policijos pareigūnų ir apsaugos darbuotojo parodymai yra tik išvestiniai, jie paties smūgių sudavimo fakto visiškai nepatvirtina.

Akcentuotina, kad teisiamajame posėdyje liudytoja K. P. parodė, kad konflikto pradžios tarp O. Š. ir A. K. nematė, nes ji su draugais buvo už kampo, prie naktinės parduotuvės. Išgirdusi riksmus, išėjo iš už kampo pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad vienas iš jos draugų, vardu Aleksejus, mušasi su kitu vyriškiu, jos vyras gulėjo ant žemės prie baro laiptų. K. P. teigimu, „kaltinamasis buvo pasilenkęs prie mano vyro“, „matomai kaltinamasis mušė mano vyrą“ (t. 2, b. l. 129–130). Tačiau tokie liudytojos parodymai visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad A. K. sudavė O. Š. smūgį. Teisėjai perskaičius liudytojos K. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad matė, kaip A. K. O. Š. sudavė smūgį į veidą, O. Š. nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės. A. K. dar pasilenkė prie O. Š., ji pagalvojo, jog jis dar kartą nori suduoti O. Š. (t. 1, b. l. 96–97), tačiau tokie jos parodymai visiškai prieštarauja jos pačios duotiems parodymams teisiamajame posėdyje, nes, kaip jau buvo aptarta, teisiamajame posėdyje ji parodė, kad jau pamatė O. Š. gulintį ant žemės, o aplinkybė, kad jeigu A. K. ir buvo pasilenkęs prie O. Š., nepatvirtina to, kad K. P. matė, kaip A. K. O. Š. sudavė smūgį, nes ji pati parodė, jog tik manė, kad A. K. muša, pažymėtina, kad jau gulintį O. Š.. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. Š. kaltino A. K. ir jo žiedo pagrobimu, todėl yra pagrįstas pagrindas manyti, kad K. P., teigdama, jog A. K. buvo pasilenkęs prie gulinčio nukentėjusiojo O. Š., iš esmės negalėjo apsispręsti – A. K. prie O. Š. buvo pasilenkęs tam, kad numautų nuo piršto žiedą, ar tam, kad suduotų smūgį.

2014 m. spalio 21 d. akistatos tarp liudytojos K. P. ir nuteistojo A. K. metu liudytoja K. P. parodė, kad stovėdama už kampo, ji išgirdo kažkokį triukšmą, išlindusi iš už kampo ji pamatė savo vyrą O. Š. gulintį ant žemės. Matė, kaip priešais ją sėdintis asmuo (nuteistasis A. K.) sudavė vieną smūgį jos vyrui į veidą. Viską matė maždaug 50–60 metrų atstumu. Ji puolė bėgti prie vyro, matė, kaip prie jo pribėgo dar du jai nepažįstami asmenys, jie puolė spardyti jos vyrą, kur spyrė ir kiek kartų, ji nurodyti negalėjo, bandė išgelbėti savo vyrą, apsaugoti jį nuo smūgių (t. 2, b. l. 35–37). Tačiau, kaip jau buvo aptarta, tokie liudytojos K. P. parodymai prieštarauja jos ikiteisminiame tyrime duotiems parodymams, netrukus po įvykio, t. y. 2014 m. rugpjūčio 1 d., kur ji aiškiai tvirtino, jog matė, kaip A. K. nukentėjusiajam O. Š. sudavė smūgį ir šis nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės, o ne priešingai, sudavė smūgį gulinčiam. Akistatos metu liudytojos K. P. duoti parodymai prieštarauja ir jos parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje, kur ji parodė, kad tik pamanė, jog A. K. mušė gulintį O. Š., nes buvo pasilenkęs prie jo. Kartu akcentuotina, kad K. P. įvykį matė tik 50–60 metrų atstumu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja K. P., tvirtinusi, jog matė 50–60 metrų atstumu, kaip A. K. O. Š. sudavė smūgį į veidą, kur spyrė ir kiek kartų kiti prie O. Š. pribėgę du nepažįstami asmenys, parodyti negalėjo. Iš aptartų liudytojos K. P. duotų parodymų visumos matyti, kad jos parodymai yra prieštaringi, be to, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji bet kokiu atveju norėjo duoti sutuoktiniui naudingus parodymus, todėl įrodinėjant nuteistojo A. K. kaltę, objektyviai remtis liudytojos K. P. prieštaringais parodymais nėra pagrindo.

Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo M. K. parodymų nustatyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ greitojo reagavimo ekipaže. Jam nuvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, visi asmenys buvo susirinkę lauke, daug jų žiūrėjo ir pro langus, tačiau jis paties konflikto nematė, nes jis buvo jau nurimęs. Matė, kaip vienam asmeniui bėgo kraujas, jo veidas buvo kruvinas, jis buvo labai agresyvus, puolė ant kitų žodžiais, gestais, taip pat ir ant kaltinamojo, tai yra baro savininko. Pats baro savininkas buvo ramus, tik bandė gintis, kai ant jo puolė nukentėjusysis, tačiau jie, apsaugos darbuotojai, juos išskyrė. Asmuo, kuris kraujavo, aiškino, kad jį sumušė baro savininkas (t. 2, b. l. 131–132).

Iš aptartų liudytojo M. K. parodymų nustatyta, kad O. Š. jam teigė, jog jį sumušė A. K., tačiau tai tik O. Š. teiginys, liudytojas šio fakto nematė. Kaip matyti, O. Š. buvo labai agresyviai nusiteikęs prieš A. K., net prie apsaugos darbuotojų puolė ne tik ant nuteistojo A. K., bet ir ant kitų asmenų, o A. K. buvo ramus, kai jį puolė O. Š., pats bandė gintis nuo jo. Šios aplinkybės nepaneigia nuteistojo A. K. parodymų dėl to, kad O. Š. iš esmės buvo prieš jį nusiteikęs priešiškai.

Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo D. K. parodymų nustatyta, kad jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui, atvykus į įvykio vietą, konfliktas jau buvo aprimęs, todėl akivaizdu, kad jis pačių muštynių fakto, kaip ir M. K., nematė. A. K. stovėjo ant naktinės parduotuvės laiptų. Nukentėjusysis nei su juo, nei su policija bendrauti nenorėjo, taip pat nenorėjo ir greitosios med. pagalbos. Kartu liudytojo D. K. parodymai patvirtina, kad pardavėjas nurodė, kad jis paspaudė pavojaus signalą, būtent parduotuvės savininkui paprašius (t. 2, b. l. 132).

Teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas N. R. įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl teismas perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 146–147, t. 1, b. l. 104–105), iš jų nustatyta, kad N. R. paties įvykio nematė taip pat. Su A. K. kalbėjo S. V., nes ji supranta rusiškai. Tačiau, jo teigimu, A. K. jam sakė, kad jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš V. K. parodymų visumos nebuvo nustatyta, kad jis būtų parodęs, jog sudavė smūgį O. Š., priešingai, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė sudavęs O. Š.. Liudytojas N. R. detaliau nieko nesiaiškino, todėl vėlgi neaišku, kokiu momentu A. K. O. Š. galėjo suduoti smūgį. Tokie liudytojo N. R. parodymai yra tik išvestiniai ir dėl suduoto smūgio visiškai neinformatyvūs.

Teisiamajame posėdyje liudytoja policijos pareigūnė S. V. taip pat įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl teismas perskaitė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 164–165, t. 1, b. l. 102–103), iš jų nustatyta, kad liudytoja, įvykio vietoje girdėjo, jog A. K. neneigė sudavęs vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, tačiau pažymėtina, kad iš karto po įvykio, surašytame tarnybiniame pranešime S. V. skirtingai, nei ikiteisminiame tyrime nurodė, jog atvykus į įvykio vietą, pastebėjo būrį žmonių, iš jų du vyrai buvo kruvini, jie paaiškino, kad juos užpuolė nepažįstamas asmuo, vyriškiai nurodė į šalia stovėjusį žmogų, kaip buvo nustatyta V. K. (t. 1, b. l. 34), t. y. policijos pareigūnė nurodė, kas buvo pastebėta nuvykus į įvykio vietą, kas ką pasakė, tačiau tokios svarbios aplinkybės, kaip A. K. prisipažinimo dėl suduoto smūgio, nenurodė. Iš tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad su ja bendravo ne A. K., bet kiti asmenys, taip pat būtų galima suprasti, kad A. K. skundėsi ne vienas, bet keli asmenys, kuriuos neva jis sumušė. Ir tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, ar tikrai pats A. K. neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Tuo leidžia abejoti M. K. aptarti parodymai, iš kurių nustatyta, kad ne V. K., bet O. Š. jam teigė, jog jį sumušė A. K..

Kaip jau buvo minėta, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir liudytojos A. K. parodymais, tačiau iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojos A. K. parodymų aiškiai matyti, kad jos parodymai yra visiškai nenuoseklūs, liudytoja pati sau prieštarauja.

Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojos A. K. parodymų nustatyta, kad įvykio metu ji gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Priešais jos balkoną yra naktinė parduotuvė. Liudytoja parodė, kad įvykių prie jos namų būna daug, įvykis įvyko tarp 2 ir 3 val. nakties, nes dar 3 val. vedė į lauką šunį. Matė, kad baro-parduotuvės savininkas stūmė O. Š., jog šis eitų namo. O. Š. šaukė: „čiukčia, tu čia nedirbsi, išvažiuosi“, o kaltinamasis jį stūmė. O. Š., lipdamas nuo laiptų, du kartus trenkė ranka kaltinamajam per veidą, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis jokių smūgių nesudavė. Atvažiavo automobilis, išlipo du vaikinai, vienas turėjo ant rankų kastetą, iš kitos pusės, iš kiemo atbėgo du vaikinai. Prasidėjo muštynės. O. Š. nukrito ant laiptų. Kaltinamasis išėjo atvykus policijai, jiems parodė kaip kas vyko. Tame pačiame teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. jau teigė, kad nei iš savo balkono, nei pro kambario langą, ji nieko nemato (t. 2, b. l. 190–191).

Teisėjai perskaičius liudytojos A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad jos parodymai yra teisingi, ji iš O. Š., taip pat ir iš A. K. patyrė spaudimą, prašė teismo išleisti ją iš posėdžių salės. Kartu net kelis kartus parodė, kad negali patvirtinti, jog būtent V. K. sumušė O. Š.. Tyrėja užrašė jos parodymus „pusę per pusę“.

Iš liudytojos A. K. 2014 m. spalio 14 d. ikiteisminiame tyrime duotų ir teisiamajame posėdyje teismo perskaitytų parodymų nustatyta, kad 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje, apie 1–3 val., ji išgirdo triukšmą. Jos balkonas yra tiesiai į alkoholio parduotuvę. Girdėjo, kaip O. Š. ginčijosi su A. K. prie parduotuvės laiptų, matė, kaip A. K. kumščiu sudavė O. Š. į veidą, o O. Š. traukdamasis užkliuvo ir nukrito ant žemės. Ant A. K. rankos matė pilkai sidabrinį daiktą, kaip vėliau suprato, kastetą. Taip pat per balkoną matė, kad A. K. nukritusiam ant žemės O. Š. sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą. Tada prie naktinės parduotuvės privažiavo baltos spalvos automobilis, iš jo išlipo du vaikinai, jie pribėgo prie gulinčio O. Š. ir jau trise spardė O. Š. į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 122–123).

Kaip matyti, liudytojos A. K. nurodytos aplinkybės dėl O. Š. sumušimo prieštarauja net paties nukentėjusiojo O. Š. parodymams. Pažymėtina, kad ir pats O. Š. neparodė, kad A. K. jam sudavė net 4 smūgius į veidą, kad jį spardė. Be to, A. K. teigė, kad O. Š. traukdamasis užkliuvo ir nugriuvo ant žemės, nors pats O. Š. tvirtino, kad jis nugriuvo nuo suduoto smūgio. Be to, teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. iš viso tvirtino, jog ne A. K., bet būtent O. Š. sudavė A. K. smūgius į veidą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. K. parodė, kad priešais jos balkoną, ant parduotuvės laiptų susistumdė A. K. ir O. Š.. Per balkoną, maždaug 7–8 metrų atstumu matė, kaip O. Š. traukėsi atbulas, o baro savininkas A. K., vis suduodamas šiam per petį, lipo laiptais žemyn. Nulipęs nuo laiptų, O. Š. atbulas ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, jam užkliuvo koja už bordiūro ir krito atbulas, galva atsitrenkdamas į laiptus. Po to, liudytojos teigimu, ji per balkoną matė, kaip gulinčiam O. Š. baro-parduotuvės savininkas daužo per galvą, baro-parduotuvės savininkas ant rankos turėjo šviesiai pilkos spalvos metalinį daiktą. Po to privažiavo šviesios spalvos automobilis, iš jo išlipo du vaikinai, jie pribėgo prie baro-parduotuvės savininko ir O. Š. ir pradėjo kumščiais smūgiuoti gulinčiam ant žemės (t. 1, b. l. 124–125).

Akcentuotina, kad pats liudytojos A. K. parodymų patikrinimas vietoje yra visiškai neinformatyvus, atliktas labai atmestinai, nesistengiant pašalinti buvusių prieštaravimų netgi tarp pačios liudytojos A. K. parodymų. Kaip matyti, parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. K. jau parodė, kad O. Š. nugriuvo ant žemės tiesiog traukdamasis nuo A. K., o ne nuo A. K. suduoto smūgio į veidą, kaip teigė 2014 m. spalio 14 d. apklausos metu. Tačiau svarbiausia, kad liudytojos A. K. parodymai visiškai prieštarauja tiek nukentėjusiojo I. Š., tiek nuteistojo A. K., tiek ir visų aptartų liudytojų parodymams dėl įvykio vietos, kur 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., vyko muštynės, t. y. A. K. aiškiai tvirtino, kad ji viską matė per balkoną ir parodė, jog viskas vyko būtent prie alkoholio parduotuvės, tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įvykis vyko ne prie parduotuvės, kuri užfiksuota fotolentelėje Nr. 1 (t. 1, b. l. 126), bet prie baro bistro, esančio (duomenys neskelbtini), kuris užfiksuotas fotolentelėje Nr. 3 (t. 1, b. l. 128). Iš fotolentelėje Nr. 1 užfiksuoto vaizdo, pavadinto „vaizdas iš antro aukšto balkono“, t. y. per A. K. balkoną matoma tik parduotuvė, o baro, prie kurio 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., vyko muštynės, nematyti visiškai, todėl akivaizdu, kad įvykio metu per savo namo balkoną A. K. muštynių matyti niekaip negalėjo. Šiuo atveju būtų galima galbūt patikėti tik tais A. K. parodymais, kad ji jau po muštynių, tiek nuteistajam A. K., tiek ir O. Š. su K. P. atėjus būtent jau prie parduotuvės, galbūt galėjo girdėti, būdama balkone, kai O. Š. šaukė A. K.: „čiukčia, tu čia nedirbsi, išvažiuosi“. Kadangi aptartais bylos duomenimis nepaneigta, kad ir po muštynių O. Š. vis dar elgėsi agresyviai, ir prie parduotuvės keikė A. K..

Tam, kad būtų patikslintos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir kartu pašalinti prieštaravimai tarp pačios liudytojos A. K. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, jame dar kartą išsamiai apklausė A. K., išanalizavo įvykio vietą, kurioje 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., vyko muštynės.

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytoja A. K. parodė, kad įvykio metu ji atsikėlė apie 2 val., nes girdėjo didelį triukšmą, buvo daug žmonių subėgę į balkoną. Ji aiškiai patvirtino, kad per jos balkoną tiesiai matyti būtent naktinė parduotuvė, o ne baras, kur vyko muštynės (t. 3, b. l. 56–59). Iš liudytojos A. K. parodymų matyti, kad jai kažkas pasakė apie muštynes, t. y. ji iš esmės tik vėliau sužinojo, kad jos vyko. Prie parduotuvės ji matė nukentėjusįjį O. Š., nuteistąjį A. K., girdėjo necenzūrinius žodžius ir rasistinius užgauliojimus. Tokios liudytojos A. K. nurodytos aplinkybės, kaip jau buvo aptarta, visiškai neprieštarauja tam, kad ji galėjo girdėti keiksmažodžius, rasistinius įžeidinėjimus, tačiau jau po įvykusių muštynių, kai nuteistasis, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo žmona K. P. buvo nuo baro atėję prie parduotuvės ir laukė policijos pareigūnų. Nors liudytoja A. K. vis vien teigė, kad ji matė, kaip nuteistasis A. K. pradėjo daužyti nukentėjusįjį, visi smūgiai buvo į veidą, po to atvažiavo šviesus automobilis, iš jo išlipęs nuteistojo sunūs ir dar vienas vaikinas prisidėjo prie muštynių, jau trise spardė nukentėjusįjį ir daužė kastetu, tačiau, kaip jau buvo aptarta, ir dar kartą akcentuotina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog muštynės vyko ne prie naktinės parduotuvės, bet prie baro, kurio per A. K. balkoną nesimato. Ir tai aiškiai parodo, kodėl liudytojos A. K. parodymai dėl O. Š. sumušimo aplinkybių, kurios buvo jau išsamiai aptartos, yra visiškai skirtingi, nei nurodė net pats nukentėjusysis O. Š..

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojai A. K. parodžius fotolentelę Nr. 3 (t. 1, b. l. 128), kurioje užfiksuotas bistro baras, liudytoja tvirtino, kad ji iš balkono matė įvykį prie baro, o parodžius fotolentelę Nr. 1 (t. 1, b. l. 126), kurioje užfiksuota naktinė parduotuvė, liudytoja A. K. patvirtino, kad per jos balkoną matomas būtent parduotuvės vaizdas. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad liudytoja A. K. žinodama, kad muštynės vyko prie baro, o ji tos vietos per savo balkoną matyti negalėjo, ji nebegalėjo apsispręsti, kokius jai parodymus duoti. Pažymėtina, kad tame pačiame apeliaciniame teismo posėdyje, atsakydama tiek į kolegijos pirmininkės, tiek dar kartą į teisėjos D. Kursevičienės klausimą, liudytoja A. K. ir pati jau patvirtino, kad baro bistro ji per savo balkoną nemato, mato tik naktinę parduotuvę – baltomis durimis, todėl akivaizdu, kad įvykio prie baro, ji matyti negalėjo.

Nuteistojo A. K. gynėjo M. Repšo prašymu kolegija pridėjo prie bylos ir teritorijos, kurioje vyko muštynės planą-schemą. Pažymėtina, kad plane-schemoje balkonas, per kurį vaizdą matė A. K., pažymėtas langeliu, o baras, prie kurio vyko muštynės, pažymėtas kryželiu (t. 3, b. l. 55). Liudytojai A. K. parodžius minėtą planą-schemą, į gynėjo M. Repšo klausimą liudytoja A. K. taip pat atsakė, kad vaizdo, pažymėto kryželiu, ji per savo balkoną nematė (t. 3, b. l. 57). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytoja nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir apeliaciniame teismo posėdyje neteisingai parodė ir įvykio laiką, kad įvykis vyko tarp 2-3 val., nors bylos duomenimis nustatyta ir kaltinime nurodyta, jog įvykis vyko apie 00.10 val.

Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliaciniame tesimo posėdyje liudytoja A. K. vis užsiminė, jog A. K. ir O. Š. jai darė spaudimą – O. Š. prašė parodyti, jog ji neva matė, kaip nuo jo piršto buvo nuimtas žiedas, o A. K. darbuotojas jai liepė nesikišti, nes A. K. nieko nepadarė. Nors teisiamajame posėdyje apklaustos kaip liudytojos Klaipėdos apskrities VPK tyrėjos S. S. ir R. K. parodė, jog A. K. pati davė parodymus, joms jos pasakojimas atrodė logiškas ir abejonių dėl to, kad ji būtų buvusi paveikta duoti kuriai nors šaliai naudingus parodymus, nekėlė (t. 3, b. l. 4, 5–6), tačiau teisiamajame posėdyje liudytojai tyrėjai R. K., kuri pati atliko A. K. parodymų patikrinimą vietoje, parodžius įvykio vietos schemą, ji ir pati patvirtino, jog iš balkono, per kurį A. K. parodė mačiusi visą įvykį, picerijos ir jos laiptų tiesiogiai nesimato, tačiau negalėjo atsakyti, kodėl ši aplinkybė nebuvo įtraukta į kaltinamąjį aktą (t. 3, b. l. 6). Pažymėtina, kad dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo sprendimą priima tik prokuroras (BPK 170 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šiuo atveju liudytojos A. K. parodymai kaltinamajame akte net nebuvo aptarti, ji nebuvo įtraukta ir į asmenų, kviestinų į teismo posėdį, sąrašą. Kad šios liudytojos dalyvavimas teisiajame posėdyje yra būtinas, 2016 m. birželio 10 d. nutartimi pripažino pats pirmosios instancijos teismas (t. 2, b. l. 181). Tai, jog liudytojos A. K. parodymai nebuvo aptarti kaltinamajame akte, ji nebuvo įtraukta į asmenų, kviestinų į teismo posėdį, sąrašą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šios liudytojos parodymai valstybės kaltintojui neatrodė patikimi ir pagrindžiantys A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Iš pačios liudytojos tyrėjos R. K. parodymų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus A. K. parodymų patikrinimą vietoje aiškiai turėjo būti nustatyti prieštaravimai dėl to, kad A. K. per balkoną matyti baro ir prie jo vykusių muštynių negalėjo, be to, ir pati A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, jog ji per balkoną matė tik naktinę parduotuvę, o ne barą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, į tai visiškai neatsižvelgė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas liudytojos A. K. parodymais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kartu paminėtina, kad kadangi A. K. parodė aplinkybes, kurių matyti net negalėjo, t .y. ji iš esmės davė naudingus parodymus nukentėjusiajam O. Š., todėl yra pagrindo manyti, jog ji spaudimą labiau galėjo jausti iš O. Š.. Todėl esant tokiems prieštaravimams ir, kai bylos duomenimis nustatyta, jog liudytoja A. K. iš viso negalėjo matyti ir nematė 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., įvykusių muštynių prie bistro baro, esančio (duomenys neskelbtini), priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas remtis liudytojos A. K. nenuosekliais, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančiais parodymais, neturėjo visiškai jokio pagrindo.

Kartu paminėtina, kad teisiamajame posėdyje duoti liudytojo A. K. parodymai iš viso prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms dėl O. Š. sumušimo, nes teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad jis užėjęs į vidų, pamatė O. Š. gulintį baro viduje, kitų detalių pamatyti nespėjo, nes tik jam įėjus į barą, kažkas iškart sudavė jam į lūpą. Kas sumušė O. Š., liudytojas nematė (t. 2, b. l. 130–131).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Z. parodė, kad vasarą, apie 23 val., išėjęs iš picerijos pamatė, kad trise po laiptais spardo gulintį žmogų. Vienas kaukazietiško gymio vyriškis trenkė jam į lūpą. Liudytojas norėjo apsiginti, jam į pagalbą atbėgo dar du vyrai. Du vyrai pabėgo, o kaltinamasis užėjo į piceriją. Liudytojo teigimu, jis matė, kaip kaltinamasis dar su dviem vyrais spardė vyriškį. Matė, kad kaltinamasis laikė tą vyrą už rankos (t. 2, b. l. 147–148).

Teisėjai perskaičius liudytojo A. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas teigė, kad būdamas ant laiptų matė, jog vyrą mušė trys asmenys, kai priėjo arčiau, pamatė, kad jį spardo du asmenys. Kaltinamasis laikė gulinčiam už rankos. Į gynėjo klausimą liudytojas atsakė, kad A. K. gulintį spardė, kiek sudavė smūgių, pasakyti negalėjo. Kai priėjo, A. K. jau tik laikė vyrui už rankos, gal norėjo pakelti. Liudytojas negalėjo pasakyti, kas jam pačiam trenkė į veidą (t. 2, b. l. 147–148). Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. Z. parodymų nustatyta, kad muštynių metu jis matė tik judančias galvas, iš to suprato, kad vyksta muštynės. Nusileidęs nuo laiptų pamatė gulintį O. Š., jį spardė kojomis į galvą du asmenys. Šalia stovėjo baro savininkas A. K., tačiau jis nieko nedarė – tik stovėjo šalia. Tada vienas iš spardžiusių asmenų kumščiu sudavė liudytojui A. Z. į veidą. Ant to asmens rankos matė kažką blizgantį (t. 1, b. l. 77–78).

Iš aptartų liudytojo A. Z. parodymų nustatyta, kad jo parodymai visiškai nesutampa net tarpusavyje. Teisiamajame posėdyje liudytojas parodė, kad gulintį asmenį spardė trys vyrai, ikiteisminio tyrimo metu – kad du, be to, matė tik judančias galvas, iš to suprato, kad vyksta muštynės. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas aiškiai parodė, kad A. K. O. Š. nemušė, o blizgantį daiktą galbūt turėjo kitas – jam trenkęs į veidą – asmuo.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, specialisto išvadoms (t. 1, b. l. 49–50, 55–56), nepaneigta, kad 2014 m. liepos 24 d., apie 00.10 val., viešoje vietoje – prie baro bistro, esančio (duomenys neskelbtini), vyko muštynės, jose galėjo dalyvauti net keli ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, jų metu O. Š. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisiamajame posėdyje bei apeliaciniame teismo posėdyje ištirti ir aptarti įrodymai neabejotinai nepatvirtina A. K. kaltės padarius šias nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Pažymėtina, kad, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime A. K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusįjį, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamas veikas. Todėl atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, A. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kadangi kaltinamasis A. K. išteisintinas, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintinos.

Neįrodžius, kad kaltinamasis A. K. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 347,51 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 60–61) atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. K. (A. K.) pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 347,51 Eur žalos atlyginimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Kolegijos pirmininkė Edita LapinskienėTeisėjos Violeta MiliuvienėDalia Kursevičienė