- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- e1-233-1118/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Kaltinamasis
- M. M.
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorės A. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, paskutinį katą 2015 m. gegužės 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį, 2016 m. vasario 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2020 m. kovo 1 d. apie 03.55 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,60 promilės neblaivumas), žodinio konflikto metu ranka vieną kartą trenkė savo sugyventinei – nukentėjusiajai G. L., į veidą ir vieną kartą galva trenkė nukentėjusiajai į nosį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. L. fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią M. M. padarytą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, jog įvykio išvakarėse su sugyventine G. L. ir draugu V. Z. savo namuose vartojo alkoholį – degtinę, o naktį apie 03.00 val. pradėjo konfliktuoti su sugyventine. Teigia dėl girtumo neprisimenąs konflikto priežasčių ir aplinkybių, kaip sudavė smūgius sugyventinei, tačiau dėl savo elgesio gailisi ( b. l. 55–56 ).
Motyvuojamoji dalis
M. M. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
nukentėjusiosios G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio naktį su sugyventiniu M. M. ir jo draugu V. Z. savo namuose gėrė degtinę. Išgertuvių metu sugyventinis pradėjo priekaištauti, konfliktuoti, o netrukus pareikalavęs atiduoti anksčiau duotus 100,00 eurų, su draugu iš namų norėjo išeiti. Teigia nedavus sugyventiniui reikalaujamų pinigų, šis vieną kartą raka trenkė į veidą, o kai ji norėjusi jam už tai suduoti, sugyventinis galva trenkė jai į nosį, medikų pagalbos nereikėjo. Nuo suduoto smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo, tačiau nosis nelūžo. Kai V. Z. laikė M. M., kad šis nebepultų, į buto durų skambutį paskambino policijos pareigūnai, kuriuos, kaip pati mano, iškvietė bute triukšmą išgirdę kaimynai. Sugyventiniui M. M. teigia atleidusi, pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio byloje neteiks. Sugyventinis pažadėjo daugiau taip nebesielgti bei pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Nurodžiusi, kad pastaruoju metu sugyventinis M. M. dažniau pradėjęs vartoti alkoholį, todėl namuose būna agresyvus, teigia pageidaujanti, kad jis lankytųsi smurtą keičiančiose programose (b. l. 15–18; 20–21);
liudytojo V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog įvykio naktį buvo svečiuose pas sugyventinius M. M. ir G. L., kur trise vartojo alkoholį – degtinę. Patvirtino, jog konflikto metu M. M. pradėjo pulti ant G. L., vieną kartą ranka trenkė jai į veidą, o paskui vieną kartą su galva į nosį, dėl ko G. L. bėgo iš nosies kraujas. Teigia, jog bandant apraminti M. M., atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė (b. l. 75–76);
alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, iš kurių matyti, jog 2020 m. kovo 1 d. M. M. nustatytas 1,60 promilės neblaivumas, nukentėjusiajai G. L. nustatytas 1,07 promilių neblaivumas (b. l. 30);
2020 m. kovo 1 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, jog 2020 m. kovo 1 d. bute, (duomenys neskelbtini), M. M., gimęs 1990 m. gruodžio 21 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,60 promilių girtumas), kilusio žodinio konflikto metu ranka trenkė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį galva į nosį savo sugyventinei G. L., gimusiai 1995 m. spalio 10 d. (b. l. 1-2);
2020 m. kovo 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu (fotolentele), kuriuose užfiksuotas pareiškėjos G. L. pareiškimas dėl jai sukelto fizinio skausmo, užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiosios G. L. veide esantis sužalojimas <...> (b. l. 15-18; 29).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. M. smurtavo, t. y. suduodamas smūgius savo sugyventinei – nukentėjusiajai G. L., į veido sritį bei trenkamas jai galva į nosį, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jo nurodytu adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, bei baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 69-71).
M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas M. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – M. M. anksčiau teistas tris kartus, paskutinius du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. sukeltą fizinį skausmą šeimos nariui (b. l. 36-39), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 40–45), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant atsižvelgus į prokurorės siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. M. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę M. M. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 1 d. 04.50 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 10.16 val. (b. l. 63–64, 65) (BPK 66 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. M. nusikalstamą veiką padarė smurtaudamas savo šeimos nario atžvilgiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2020 m. kovo 2 d. nutarimu M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 66-67).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. galutinę sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę M. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 1 d. 04.50 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 10.16 val., ir laikyti, kad M. M. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti M. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam M. M..
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.