- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-199-170/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13712-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aldona Tumelionytė
- Pažeidėjas
- P. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K., 2014-11-11, apie 13.35 val., Vilniuje, Ozo g. 18, aikštelėje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į metalinį apšvietimo stulpą. Įvykio metu apgadino metalinį apšvietimo stulpą ir automobilį. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9,127,222 p. reikalavimus. Šiais veiksmais P. K. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu P. K. jam inkriminuojamus pažeidimus pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną 2014-11-11 atvažiavo į Ozo trečią aikštelę, atsitrenkė į stulpą, pasimetė ir išvažiavo.Buvo nusipirkęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bet tuo metu automobilis buvo neregistruotas jo vardu. Teises turi nuo 2014-01-14. Stažo vairavimo neturi.Kelių eismo taisykles žino. Taip pat žino, kad vairuotojas avarijos atveju turi kreiptis į policiją. Galima išvažiuoti iš įvykio vietos suderinus su nukentėjusiuoju ir užpildžius deklaraciją, deja policijai nepranešė. Buvo pasimetęs, dėl to nežinojo kaip reaguoti. Tai buvo privati aikštelė. Automobilis buvo apgadintas, stulpas buvo nesmarkiai įlenktas. Suprato, kad tai yra įvykis apie kurį reikia pranešti policijai. Prieš tai nebuvo turėjęs eismo įvykių. Pagalvojo, kad ateis apsauga ir paaiškins ką daryti. Iš eismo įvykio vietos pasišalino tik po 45 min. Laukė aikštelėje, tačiau niekas nepasirodė. Jaunatviškai norėjo išsisukti. Dabar žino kokios nuobaudos yra už tokius eismo įvykius. Automobilis draustas. Išgėręs nebuvo eismo įvykio metu. Galvojo, jog apsauga matė per vaizdo kameras įvykį, patys ateis ir paaiškins kaip elgtis. Tėvams neskambino. Atlygino žalą pats, nuėjęs į Ozo administraciją.Tikrai nepakartotų tokio įvykio, jaučiasi kaltas. Dirbantis, išvežioja maisto produktus po namus, todėl vairuotojo teisės reikalingos darbui. Jeigu prarastų teises, liktų be darbo. Įvykis įvyko įvažiavus į aikštelę, tai buvo nauja mašina, dėl staigios akceleracijos ir dėl slydimo priekine dalimi trenkėsi į stulpą ir subraižė mašinos bamperį.
Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra Ozo prekybos centro darbuotojas ir UAB Argus saugos tarnybos darbuotojas. Tarnyba prižiūri visą pastatą ir jį tvarko. Atlieka saugos funkcijas. Kai įvyksta įvykiai, gauna pranešimus, surašo protokolus ir iškviečia policija. P. K. protokolo nesurašinėjo, asmeniškai su juo nebendravo. Žino dėl avarijos. Bylos lape 8 esantis 2014-11-11 pareiškimas yra jo rašytas. Žino apie įvykį tik tiek, kad jam pranešė kiemsargiai, jog šalia Čarlio picos, aikštelėje buvo įvykis. Administracija davė nurodymą iškviesti policiją, vaizdo medžiagą peržiūrėjo savo poste. Stebėtojas, kurio metu įvyko įvykis nežino kur buvo. Stebėtojai gali ir nepastebėti, kadangi kameros sukasi. Kamera parodo tam tikrą vietą. Yra 6 monitoriai, padalinti kvadratais, kai žiūri į vieną kvadratą gali praleisti kitą, tačiau vėl atsisukus į kamera gali matyti užfiksuotą įvykį. Yra apsaugos darbuotojai, kurie vaikšto aplink, prižiūri tvarką, apsaugos darbuotojų yra daug. Jie turi ne tik darbus stebėti per kameras, tačiau ir stovėti prie parduotuvių, t.y. atlieka daug funkcijų. Darbuotojas galėjo ir nepamatyti. Įvykus įvykiui žmonės ateina arba pasiskambina, prieina prie informacijos. Apšvietimo stulpas buvo užkabintas ir palenktas. Matomi apgadinimai ant apatinės dalies. Sulenkta buvo. Butelio formos apačia, o į viršų plonėjantis stulpas. Naujo nieko nereikėjo. Negali įvardinti stulpo kainos. Pakviestas į įvykį buvo, nes yra pamainos viršininkas. Užtruko ilgai, kol pamatė darbuotojai įvykį. Pamatę sugadinimus daro nuotraukas. Šiuo atveju darė nuotraukas, jos pateiktos policijai. Automobilio pasitraukimo iš įvykio vietos jis nefiksavo, atėjęs į postą pažeidėjas pasakė, kad laukė mūsų. Padarė apgadinto stulpo nuotraukas, iš fotoaparato, elektroninėje laikmenoje.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pažeidėju pažįstamas. Atsitiko taip, kad avarija įvyko, viskas įvyko jam matant. P. K. atsitrenkė į apšvietimo stulpą, kuris buvo Ozo prekybos centro 3a. Nesuprato, kodėl taip nutiko. Visi buvo blaivi. Teises turi metus ir 11 mėnesių. Automobilis buvo apgadintas, stulpas šiek tiek. E. M. matė įvykį taip pat. Pastovėjo truputėli, nusprendė eiti papietauti, galvojo gal dar kas ateis, pastovėjo ir nuėjo pietauti. Per mažai patirties turi, todėl nesuprato, kad padaryta tokia didelė žala stulpui. Jaudinosi dėl įvykio, Paulius išvažiavo anksčiau, nes buvo sutaręs keistis padangas dirbtuvėse, maždaug po valandos išvažiavo. Valandos bėgyje apsauga nepasirodė. Nėra susipykę su P. K.. Pripažįsta, kad blogai padarė.
Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. K. pateko į eismo įvykį, įvažiavo į stulpą. Kaip įvažiavo jis asmeniškai nematė, nes važiavo iš paskos. Iš pradžių sustojome kitoje aikštelėje, po to, jam P. K. pasakė, kad laukia kitoje aikštelės vietoje. P. K. atsisėdo į savo mašiną ir atvažiavo į sutartą vietą šiek tiek greičiau. Atvyko ir rado jį šalia Ozo aikštelėje 3A esančio stulpo, prie Čarli kavinės. Kaip įvažiavo į stulpą, nematė. Bet atvažiavus pamatė, kad stulpas šiek tiek įlenktas. Pasitarė, kad reikia palaukti apsauginio, kadangi norėjo valgyt, nuėjo į kavinę pavalgyti. Sėdėjo 40 minučių kavinėje. Kadangi P. K. skubėjo, jis išvyko anksčiau. Deklaracijos neužpildė, policijai neskambino.
Be P. K., liudytojų J. Ž., A. P., E. M. paaiškinimų, jo kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, J. Ž. pareikšimu, lokaline sąmata.
Administracinėje byloje surinktų įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Įstatymas reikalauja, kad teisėjas įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą, surinktus įrodymus teismas vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydamas, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančius įrodymus, visiškai įrodyta, kad P. K. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į metalinį apšvietimo stulpą ir jį apgadino. Tokiu būdu P. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – P. K. pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kelio įrenginio sugadinimą. P. K. pripažino ir neginčijo, kad atsitrenkė į stulpą ir jį apgadino, paaiškino, kad neturi vairavimo stažo, susipažinęs su KET, žino, kad eismo įvykio metu reikia kviesti policijos pareigūnus, pildyti deklaraciją. Tačiau to nepadarė, nes buvo susijaudinęs ir neturintis patirties kaip tokiose situacijose elgtis. Be to, iš karto iš eismo įvykio vietos neišvažiavo. Laukė apie valandą laiko. Manė, kad ateis apsaugos darbuotojai ir paaiškins kaip elgtis. Padarytą žalą pats savanoriškai atlygino. Be to, nurodė, kad iš visos situacijos norėjo išsisukti dėl brandumo stokos. Suvokia ir supranta įvykio aplinkybės bei iš to kilusiais pasekmes. Padarė išvadas ir ateityje nekartos tokių klaidų, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Nurodytos aplinkybės nekelia abejonių, kad P. K. žinojo ir suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį, tačiau įvykio vietoje nepasiliko ir apie eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas mano, kad P. K. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo visiškai įrodyta, jam inkriminuotas teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – jis suvokdama, kad jo vairuojamas automobilis kliudė metalinį apšvietimo stulpą ir jį apgadino, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeisdama Kelių taisyklių reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), padearytą žalą pilnai atlygino, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (nebaustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas, įvertinęs administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, mano, kad P. K. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos skiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda ir mažesniam nei sankcijoje nurodytam minimaliam terminui atimant teisę vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Taikydamas P. K. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia į nustatytą P. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nebaustas administracine tvarka, yra pakankamai jauno amžiaus, administracinė nuobauda skiriama pirmą karta ir ji negali būti represinio pobūdžio, P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo elgesio pasekmes suprato, išvadas padarė, ateityje elgsis protingai ir atsakingai, savo noru atlygino UAB Mano būstas Lt padarytą 868,37 eurų (2998,32 Lt) žalą, kaltės neneigė, yra dirbantis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 – 288 str., teismas,
nutarė:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jį nubausti 28 eurų bauda.
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir ji nubausti 434 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. P. K. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą –434 EURŲ baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.