Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-166/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-02Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-08
Bylos Nr.
1A-35-166/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18565-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas, Stasys Punys
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-166/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18565-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako, Stasio Punio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei,gynėjai advokatei Daliai Dudienei,nuteistajam A. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

BK 64¹ str. pagrindu A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. B. nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

BK 67 str. 2 d. 7 p. pagrindu A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, t.y. už parduotas pagrobtas kavos pupelių pakuotes gautų pinigų 50 Eur suma, kaip iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, konfiskavimas į valstybės pajamas.

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusio juridinio asmens-UAB „ duomenys neskelbtini “ civilinis ieškinys tenkintas pilnai, priteisiant iš A. B. 79,63 Eur sumą nukentėjusio juridinio asmens naudai jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. padarė kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą, o būtent: 2017 m. balandžio 17 d. apie 14.53 val., dienos metu, kaltinamasis A. B., atėjęs UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančią parduotuvę „ IKI Cento “ Nr. 1053, esančią adresu: Vienuolyno gt. Nr. 10, Ukmergės m., matant parduotuvės pardavėjai-kasininkei J. K., atvirai iš parduotuvės prekių lentynos į polietileninį maišelį įsidėjo 4 vnt. kavos pupelių „ Jacobs Kronung “ pakuočių, kurių bendra vertė yra 52,68 Eur (1 vnt. vertė yra 13,17 Eur ) ir vieną kavos pupelių „ Lavazza Espresso “ pakuotę, kurios vertė yra 13,15 Eur (viso paėmė prekių bendrai 65,83 Eur sumai), ir, nesusimokėjęs, praeidamas pro kasas, išbėgo iš parduotuvės, o prie parduotuvės sulaikomas parduotuvės apsaugos darbuotojo A. S., išmetė kavos pupelių pakuotes ant grindinio, tačiau apsaugos darbuotojo liepimu surinkęs visą išmestą kavą, vis tiek su visomis kavos pupelių pakuotėmis pabėgo nuo apsaugos darbuotojo, tokiu būdu atvirai pagrobdamas svetimą turtą, ko pasekoje UAB „ duomenys neskelbtini “ buvo padaryta 65,83 Eur turtinė žala.

2. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistojo manymu paskirta bausmė yra per griežta. Nurodoma, kad nuteistasis pilnai prisipažįsta, savo kaltės neneigia, labai gailisi, nori atlyginti žalą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde iš esmės neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, prašo skirti švelnesnę bausmę. Nors nuteistasis A. B. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.

7. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. B. padarytą nusikalstamą veiką teismas tinkamai kvalifikavo, kaip atvirąją vagystę.

8. Pažymėtina, jog slaptoji vagystė gali pavirsti į atvirąją, jei kaltininką, pradėjusį slaptosios turto vagystės veiksmus, pastebi kiti, nedalyvaujantys nusikaltime asmenys, tačiau kaltininkas (tai supratęs) sąmoningai nesiliauja daręs nusikaltimo, siekdamas užvaldyti ar išlaikyti pagrobtą turtą. Slaptajai vagystei peraugus į atvirąją, ji turėtų būti laikoma baigta nuo to momento, kai kaltininkui pavyksta nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti, išmesti arba su juo pabėgti.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis suvokė, to neneigia ir pats, jog vagiant kavą, jis buvo stebimas kasininkės bei apsaugos darbuotojo. Nuteistajam su vogtomis prekėmis tik išėjus pro kasas, tačiau jų neužvaldžius, kad galėtų jomis laivai disponuoti, jam pradėjo šaukti ir vytis apsaugos darbuotojas. Nuteistasis bandė išvengti sulaikymo, susistumdė su apsaugos darbuotoju, buvo sulaikytas, bet ir vėl su vogtomis prekėmis pabėgo, po ko pagrobtą kavą nuteistasis pardavė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nuteistojo veika pagrįstai buvo kvalifikuota, kaip atvira vagystė. Nors vogtų prekių vertė nesiekia 3 MGL, tačiau tai neturi įtakos nusikaltimo kvalifikavimui, esant atvirai vagystei.

10. Kaip jau minėta teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti A. B. paskirtos bausmės teisingumu.

11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

13. Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, dėl to gailėjimąsi ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybę. A. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, kas sunkina jo atsakomybę. Skirdamas bausmę už A. B. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. B. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Be to teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo A. B. asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. praeityje yra teistas devynis kartus, tame tarpe ir už analogiškas veikas nuosavybei, turėdamas neišnykusį teistumą ir praėjus trumpam laiko po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, vėl padarė naują nusikaltimą. Nors ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam buvo skiriamos švelnesnės bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to nuteistasis daugybę kartų baustas administracine tvarka už smulkiuosius svetimo turto pagrobimus, nedirba, nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala nukentėjusiam juridiniam asmeniui nėra atlyginta. Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad bausmės tikslai tokiam asmeniui gali būti įgyvendinti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau paskiriant mažesnę, kaip straipsnio sankcijoje už padarytą veiką numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tuo tarpu skirti A. B. švelnesnę bausmę nėra tikslinga ir nebūtų teisinga, ypač įvertinus tai, kad nuteistasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu, kas teisėjų kolegijos manymu bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Be to pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. B. atgailą, t. y. įvertinęs tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo.

14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

15. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alenas PiesliakasStasys PunysErnestas Rimšelis