Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Spelga“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Spelga“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju apeliantės atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė atsisakyti apeliantės pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė pareiškimo trūkumų šalinimo instituto, nesudarė galimybės apeliantei pateikti dokumentus, kuriais ji disponuoja, jog kreipėsi į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją dėl buvusios sodybos atstatymo saugomojoje teritorijoje. Teigia, kad teismas šių duomenų nereikalavo pateikti, pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtina teisme, dėl ko buvo pažeisti apeliantės interesai sodybų faktą nustatyti teisme.

13. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

14. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribose buvo trys sodybos – trys gyvenamieji namai su priklausiniais.

16. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos), o 9 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

17. Įgyvendinant šią įstatymo Vyriausybei priskirtą funkciją, buvo priimtas Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 „Dėl Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 1 punkte numatyta, kad šis Aprašas nustato prašymų atstatyti buvusias sodybas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose (toliau – saugomose teritorijose) ir kitų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo, sprendimų priėmimo tvarką. Sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos (Aprašo 2 punktas).

18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo kaip nenagrinėtina teisme, kadangi apeliantė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją su prašymu dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje, taip pat nepateikė prie prašymo šios institucijos priimto administracinio sprendimo netenkinti prašymo, kuriame būtų konstatuotas prašymo (ne)pagrįstumas, duomenų nepakankamumas, kas sudarytų pagrindą vertinti, jog pareiškėja negali kitokia, tai yra ne teismo gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą – šiuo atveju buvusios sodybos egzistavimą.

19. Teisinės gynybos prieinamumo realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111, 135 straipsniai). Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 447 straipsnyje. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją su prašymu dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantė pateikė duomenis, jog 2023 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją, kuri 2023 m. vasario 21 d. raštu ir išaiškino apeliantei, jog jai turi būti pateikti buvusios sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai (valstybės archyvų kartografinių dokumentų patvirtintos kopijos) arba nustatytas sodybos buvimo juridinis faktas teismo sprendimu, patvirtintas detalusis planas.

20. Aplinkybės, paaiškėjusios po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, patvirtina, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė iki pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo pateikimo (2023 m. lapkričio 3 d.) kreipėsi į Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija ( 2023 m. sausio 30 d.) su prašymu dėl sodybų atstatymo, kuri 2023 m. vasario 21 d. rašte ir išaiškino apeliantei galimybę kreiptis į teismą dėl sodybos buvimo juridinio fakto nustatymo. Nors apeliantė nenurodo aplinkybių, dėl kokių priežasčių duomenys, kuriais ji disponuoja nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui teikiant pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau sutiktina, kad šiuo atveju netaikius trūkumų šalinimo instituto, apeliantei nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, kurie patvirtina, jog apeliantė išnaudojo galimybę pastatus įteisinti Apraše nustatyta tvarka (nutarties 17 punktas), dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.