- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 2-1745-658/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- L. M.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo- L. M. ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo, pareikšto Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR generalinės prokuratūros, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti jam 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti LR generalinės prokuratūros turtines teises ir pinigines lėšas 1 000 000 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau nutartyje – LR CPK) 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu jis neteismingas tam teismui.
Sprendžiant bet kurios bylos teismingumo klausimą, būtina nustatyti jos rūšinį (dalykinį) bei teritorinį teismingumą.
Nustatant rūšinį (dalykinį) teismingumą, atsakoma į du klausimus. Pirma, kurios rūšies teismas (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) turi nagrinėti bylą. Antra, nustatoma teismų sistemos grandis, kurios teismas nagrinės bylą kaip pirmoji instancija.
LR CPK 26 str. nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose.
LR CPK 27 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Vienintelis ieškinio reikalavimas yra dėl neturtinės žalos priteisimo. Tai reiškia, jog pareikštas ieškinys bet kokiu atveju Kauno apygardos teismui nėra teismingas. Teismo vertinimu ieškinyje yra nurodomi trys savarankiški pagrindai, dėl kurių, ieškovo manymu, kilo bendra žala, tačiau jei kiekvieno jų pagrindu reikštų ieškinį atskirai- jie turėtų būti nagrinėjami tiek skirtingų rūšių (kompetencijų), tiek skirtingų teritorijų apylinkių teismuose. Tokia išvada daroma dėl sekančių motyvų:
Pirmu ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, jog teisėjai atliko neteisėtus, ir ieškovo teigimu jam žalą sukėlusius veiksmus, nagrinėdami civilinę bylą ir Civilinio proceso tvarka neteisingai spręsdami nušalinimo klausimus bei skirdami jam baudas už piktnaudžiavimą procesu. Antras ieškinio pagrindas- jog prokurorai, ieškovo manymu, neteisėtus veiksmus atliko nagrinėdami jo skundus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir priimdami nepagrįstus procesinius sprendimus. Trečias ieškinio pagrindas- ieškovas įžvelgia prokurorų veiksmų neteisėtumą šiems, ieškovo teigimu, neteisėtai persiuntus nagrinėti jo skundus Kauno apygardos prokuratūrai, t.y. tai institucijai, kurios veiksmai skundžiami.
Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškinys toje dalyje dėl galimos žalos, atsiradusios dėl teismo (teisėjų) veiksmų nagrinėjant civilinę bylą- gali būti reiškiamas pagal CPK 30 str. 7 d., t.y. pagal ieškovo gyvenamąją vietą Kauno m. apylinkės teismui. Ieškinys toje dalyje dėl, ieškovo manymu, kilusios žalos prokurorams priimant neteisėtus procesinius sprendimus, reglamentuotus Baudžiamojo proceso kodekso reguliavimo srityje- nagrinėtinas pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, numatytą CPK 29 str., t.y. pagal LR generalinės prokuratūros buveinės vietą- Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme.
Tuo tarpu reiškiant ieškinį dalyje dėl neteisėtų, kaip suprantama Generalinio prokuroro veiksmų, persiunčiant skundą nagrinėti institucijai, kurios veiksmai skundžiami, pažymėtina, kad tokie veiksmai nepriskirtini nei CPK nei BPK reguliuojamai sričiai, ir prašant atlyginti žalą CK 6.271 str. pagrindu, ieškinys neteismingas bendros kompetencijos teismui ir gali būti paduodamas specializuotam teismui, t.y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1d. 1p.).
Tačiau visgi ieškovui nurodant, jog dėl visų šių veiksmų jis patyrė bendrą žalą, reiktų vadovautis absorbcijos principu bei CPK 30 str. 12 d., numatančia ieškovui teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga. Todėl ieškovui išaiškintina teisė kreiptis su šiuo ieškiniu į Kauno m. apylinkės teismą arba Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, kurie spręstų ieškinio priėmimo klausimą, ir tik ieškinį priėmus- laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo- L. M. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atsisakyti priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.
Išaiškinti jam teisę su ieškiniu kreiptis į Kauno m. apylinkės teismą arba Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.