Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. spalio 12 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ieškinys dėl žalos, padarytos nepagrįstai taikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas ir CPK normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, reikalavimus, konstatavę, jog ieškovė civilinėje byloje neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo fakto. Toks nepagrįstas įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp ginčo šalių civilinėje byloje, ieškovės manymu, laikytinas netinkamu CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu ir aiškinimu; atsakovas neturėjo teisės būsimo teismo sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumento ginčijimo įvykdymo užtikrinimui reikalauti pritaikyti turtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tokie jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip neteisėti, pažeidžiantys CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, apeliacinio teismo nutartyje yra nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos panašaus pobūdžio civilinėse bylose, sprendžiant teismų šališkumo klausimus. Ieškovė turėjo pakankamą pagrindą tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, ankstesnėje byloje nagrinėjusi ieškovės atskirąjį skundą ir priėmusi jai nepalankų procesinį sprendimą, turi aiškų suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi ne ieškovės naudai, apeliacinės instancijos teismo pozicija atsisakant pripažinti pirmosios instancijos teismą buvus šališką ieškovės atžvilgiu, laikytina netinkamu CPK 21 ir 66 straipsnių nuostatų taikymu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nenagrinėtinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.