Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LPB Capital“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., D. K. ir R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LPB Capital“ (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti, kad skolininko D. K. (toliau – skolininkas) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. K. (toliau – sutuoktinė), jog vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atsidarys savo vardu ateityje, taip pat jos darbo užmokestyje ar kitose prilygintose pajamose, kurias ji gauna arba gaus ateityje, priklauso ½ turto dalis; nustatyti, kad skolininkui D. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. K. jo vardu priklauso ½ turto dalis.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus asmeniškai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. K. išieškotojos UAB „LPB Capital“ (buv. UAB „Lateko lizingas“) naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su R. K.. Skolininko sutuoktinė dirba ir gauna nuolatines darbo užmokesčio pajamas (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Antstolė 2022 m. sausio 25 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės priklausančios išmokos arešto, kuriuo areštuota skolininko sutuoktinei priklausanti išmokų dalis bei pasiūlyta skolininkui per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos, pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Sutikimas nebuvo gautas. 2022 m. vasario 7 d. gautas skolininko sutuoktinės pranešimas apie tai, kad skola bus dengiama dalimis. Gautos dvi įmokos, kurios nepadengė pilnai susidariusio įsiskolinimo. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. gegužės 4 d. atnaujintas skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio areštas ir priimtas patvarkymas dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, kuriuo išieškotojas įpareigotas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį bei išsiuntė siūlymą pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkas per nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, išieškotoja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinės darbo užmokesčio.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Pareiškėjos prašymas teismui paduotas D. K. ir R. K. esant santuokoje, todėl konstatuojama, jog skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui D. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. K. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų bei darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje. Be to, pareiškėja antru reikalavimu prašo nustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine jo vardu priklauso ½ turto bei nurodė, kad antstolė 2022 m. sausio 25 d. surašė skolininko Turto arešto aktą, tačiau iš vykdomosios bylos nenustatyta, kad antstolė 2022 m. sausio 25 d. būtų priėmusi Turto arešto aktą Nr. S-22-36-17604. Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su antstolio nustatytu bendrosios nuosavybės teise turimu turtu, turto areštu (pritaikytais apribojimais) ir antstolio siūlymu. Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi bei teisėtų lūkesčių principu, teismas pareiškėjos prašymu sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto. Dėl šios priežasties teismas netenkina pareiškėjos prašymo dalies, kuria prašoma nustatyti skolininko turto ½ dalį į sutuoktinės ateityje būsiančias pinigines lėšas ir ½ dalį turto, kadangi šios lėšos ir turtas nėra konkrečiai identifikuotas.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikytina, jog skolininkui D. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų ir piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.