Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2020 m. birželio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2021 m. gruodžio 15 d. apie 22.29 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinko nesaugų greitį. Nesuvaldęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į kelio atitvarą ir sukėlė eismo įvykį. Po to J. B. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus po įvykdyto eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. 2021 m. gruodžio 16 d. 00.28 val. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,96 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 221 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog J. B. po įvykdyto eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apgadintas automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojų S. S., V. K. parodymai, pareigūno V. K. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad 2021 m. gruodžio 15 d. vakare, po įvykdyto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jam nepriklausantis automobilis ir kelio atitvaras, apie tai nepranešė policijos pareigūnams ir laukdamas atvykstančio evakuatoriaus vartojo alkoholinius gėrimus. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis pripažino, kad žinojo, jog taip elgtis jis negalėjo ir dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vartoti alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau kaltinamasis tai suprasdamas taip pasielgė, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 221 punkto numatančio draudimą vartoti alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

J. B. pateiktame kaltinime buvo inkriminuotas ir Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimo pažeidimas, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šis KET pažeidimas iš J. B. kaltinimo yra eliminuojamas, nes jo neapima BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis. Byloje yra duomenys, kad už pasišalinimą iš įvykio vietos ir kelio atitvaro apgadinimą J. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir paskirta 700 eurų piniginė bauda (b.l. 56-58).

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis J. B. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad anksčiau jis teistas už tyčinių smurtinių veikų įvykdymą, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis veikos padarymo metu ir dabar dirba, nurodė, kad turi išlaikytinių. J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kadangi J. B. dirba, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Minimali už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra 50 MGL (BK 45 str. 3 d. 2 p.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant jo terminą – dvejus metus. Teismo vertinimu skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. gruodžio 17 d.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas UAB „X“, ir kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad su jo automobiliu eismo įvykį sukėlęs J. B., nelaukdamas įvykdyto eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartos alkoholį. Tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė prašė iš kaltinamojo J. B. konfiskuoti 11.625,03 Eurų sumą, tačiau teismas pažymi, kad jos prašoma konfiskuoti pinigų suma, galimai paimta iš UAB „X“ direktoriaus elektroninio susirašinėjimo su kaltinamojo gynėju, yra be PVM. Pagal teismų praktiką tokios kategorijos bylose iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti suma su PVM. Be to kaltinamojo advokatui pateiktame elektroniniame laiške nenurodyta automobilio, kurio įvertinimas pateiktas, markė bei šią likutinę balansinę vertę patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas apspręsdamas iš kaltinamojo konfiskuotinos pinigų sumos dydį vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, kad vidutinė 2018 m. automobilio „Renault Trafic 1.6 dCi Busines“, kaina Lietuvoje su PVM yra 13.530,00 eurų.

Manytina, kad šiuo atveju taikyti automobilio pilnos vertės konfiskavimą, nebūtų teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui. Kaltinamasis išlaiko nepilnamečius vaikus, Sodros duomenimis jo pajamos nėra didelės (2021 m. vidutinės darbo pajamos buvo apie 1762 Eur per mėn. iki mokesčių išskaitymo). Iš esmės visos automobilio vertės konfiskavimas tokiu atveju neįgyvendintų bausmei keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Teismo nuomone, pusė konfiskuotino automobilio vertės sumos (6765 Eur) yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, bei kitas teismo įvertintas aplinkybes. Iš J. B. išieškotina ½ konfiskuotino turto - automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės - 6765 Eur.

J. B. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, kurią vykdant paimtas J. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys nesklebtini) (b.l. 72-74), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės naikintinos, baudžiamoje byloje Nr. 1-1403-369/2022 - voke esantis J. B. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio byloje ir proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu J. B. paskirti bausmę – 40 MGL, tai yra 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 17 d.,

2) turto konfiskavimą, ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto ½ vertės atitinkančią pinigų sumą – 6765 Eur į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 17 d., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys nesklebtini) perduodant VĮ Regitra.

Išaiškinti J. B., kad 2000 Eur bauda per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma (6765 Eur) turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“, ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), baudos įmokos kodas 6801, o konfiskuotino turto įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą ir konfiskuotiną turtą atitinkančią sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda ar konfiskuota suma bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.