- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- I2-815-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00447-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Panevėžio apskrities VPK
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir A. B.) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK, ir policijos įstaiga) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2020 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti ( nešiotis) ginklus neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jo prašymas nebuvo patenkintas. Ginčijamame Sprendime teisingai nurodyta, kad A. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimo bausme 1 metams ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarymą, laisvės atėmimo bausme 1 metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1punktu, A. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. A. B. atžvilgiu buvo taikytas BK 75 straipsnio 1 dalis , 2 dalies 1 punktas ir 5 punktas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant A. B. atsiprašyti nukentėjusiųjų G. K. ir Ž. S., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą. Tačiau atsakovas Sprendime neteisingai nurodo, kad A. B. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Teigia, kad pareiškėjas A. B., 2020 m. rugpjūčio 9 d. kreipdamasis į atsakovą su prašymu dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklą išdavimo, buvo neteistas, nes teistumas buvo išnykęs (97 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 2 dalis, 6 dalis).
Todėl Panevėžio AVPK priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi minėtoji institucija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakovas plečiamai aiškina Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XIII-2273 ( nauja redakcija nuo 2019-09-01) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ( B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą , už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ) reikalavimus.
Dėl išdėstytų aplinkybių Sprendimas naikintinas ir turi būti priimtas naujas sprendimas, tenkinti A. B. prašymą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ( b.l. 10-12 ).
Atsakovas teigė, kad gavus A. B. 2020-08-09 prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, buvo atliekamas patikrinimas ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, kad A. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
Nustačius nurodytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad A. B. neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl priimtas sprendimas neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklus.
Panevėžio AVPK neginčija, kad pareiškėjo teistumas yra išnykęs. Tačiau pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, dėl ko atsakovas mano, kad priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,, Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas 2020-09-09 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ kreipėsi į Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių ( b.l. 16) .
Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius 2020-10-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ nusprendė neišduoti pareiškėjui A. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ( b.l. 15). Pareiškėjui A. B. neišduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus, atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016- 01-13 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje - laisvės apribojimo bausme 1 metams ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarymą, laisvės atėmimo bausme 1 metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1punktu, A. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. A. B. atžvilgiu buvo taikytas BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas ir 5 punktas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant A. B. atsiprašyti nukentėjusiųjų G. K. ir Ž. S., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą (b. l. 17-25). Ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr.XIII-2273 (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Seimas 2019 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį ( su tam tikra išimtimi) 2019 m. rugsėjo 1 d. , kurio 1 straipsniu pakeitė Įstatymą ( 2010 m. lapkričio 18 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir išdėstė nauja redakcija. Ginčijamas teisinis reguliavimas pakito taip, kad asmuo , įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą` ar nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir pagal Įstatymo ( 2019 m. birželio 27 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti ne tik B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenų.
Nagrinėjamoje byloje yra aktuali Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2019 m. birželio 27 d. redakcija, kuria vadovavosi Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius priimdamas 2020 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,, Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo netenkino pareiškėjo A. B. 2020-09-09 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 , konstatavus, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai tiek, kiek nurodyta , prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuoja ir tai, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir Įstatymo ( 2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.
Konstitucinio Teismo nutarimu Įstatymo ( 2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai tiek, kiek nurodyta, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Konstitucinis Teismas atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstituciją atitinkantį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, nutarė, kad 2020 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, turi būti oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre 2020 m. gruodžio 31 d.
Pažymėtina, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose.
Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius 2020-10-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ nusprendė neišduoti pareiškėjui A. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr.XIII-2273 (2019 m. birželio 27 d. redakcija )17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija ) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020-10-02 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ naikintinas.
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. B. 2020-09-09 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, atsižvelgiant į galimai pasikeitusias faktines aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020-10-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinti ir įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. B. 2020-09-09 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.