Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teisme 2016 01 07 gautas ieškovės D. B. patikslintas ieškinys atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai tą pačią pavardę, nepilnamečių vaikų G. B. ir T. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais,t.ynustatyti tokią V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais įr dalyvavimo juos auklėjant tvarką: V. B. bendrauja su dukra G. B. ir sūnumi T. B., pasiimdamas vaikus iš D. B. ir grąžindamas kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 (dvyliktos) vai. iki sekmadienio 15.00 (penkioliktos) val., pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; V. B. bendrauja su dukra G. B. ir sūnumi T. B., kas antrą metinę šventę (Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas) ir per kiekvieną Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš manęs, D. B., ir man juos grąžindamas pagal iš anksto su manimi, vaikų motina, suderintą vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką; V. B. praleidžia su dukra G. B. ir sūnumi T. B. dalį savo atostogų - iki 2 savaičių per metus, atostogų laiką suderindamas su manimi, D. B., prieš 1 (vieną) mėnesį laiko; V. B. turi teisę kartu su dukra G. B. susitikti per dukters gimtadienį - birželio 26 d., ir sūnumi T. B., per sūnaus gimtadienį -balandžio 2 d., susitikimų vietą ir laiką V. B. privalo iš anksto suderinti su D. B.; V. B. turi teisę papildomai bendrauti su dukra G. B. ir sūnum T. B. pasirinktu laiku - su D. B. iš anksto suderinus (ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų), pakeisti priteisto išlaikymo dydį, padalyti santuokoje įgytą turtą (b.l. I t., 105-115), ieškovei priteisti: keleivinį automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, pirmos registracijos data: 2005-10-25, 1737,72 EUR vidutinės rinkos vertės; pietų servizą (6 lėkštės sriubai, 6 lėkštės šaltiems patiekalams, 2 šaltiems užkandžiams didelės lėkštės, 2 lėkštės žuviai, 2 salotinės lėkštės), gėlėtos spalvos, 26,07 EUR vidutinės rinkos vertės stalo įrankių rinkinį 6 asmenims (šakutės, peiliai, šaukštai, šaukšteliai), 17,38 EUR vidutinės rinkos vertės;2 roletus ant langų, rudos spalvos, 115,85 EUR vidutinės rinkos vertės;2 didelius rankšluosčius (kakavos ir smėlio spalvos) ir 2 pakuotes mažų rankšluosčių šviesiai melsvos ir rožinės spalvos), pirktus parduotuvėje „Maxima", 23,17 EUR vidutinės rinkos vertės; didelį rudos spalvos molinį vazoną gėlėms, 23,17 EUR vidutinės rinkos vertės; dienines miegamojo kambario užuolaidas, šampano spalvos, 115,85 EUR vidutinės rinkos vertės;2 pufus su ratukais, persiko spalvos, 115,85 EUR vidutinės rinkos vertės;2 viengulius patalynės komplektus, 23,17 EUR vidutinės rinkos vertės; vonios rankšluosčius, 23,17 EUR vidutinės rinkos vertės; virtuvinius rankšluosčius, 11,58 EUR vidutinės rinkos vertės;4 staltieses, 23,17 EUR vidutinės rinkos vertės; lėkštes, įvairių spalvų, 11,58 EUR vidutinės rinkos vertės;4 lėkštes silkei (2 mažos ir 2 didelės, žuvies formos, skaidraus stiklo), 5,79 EUR vidutinės rinkos vertės;2 žuvies lėkštes, sidabrinės spalvos, 23,17 EUR vidutinės rinkos vertės;12 ledainių, 8,69 EUR vidutinės rinkos vertės; stikliukus alkoholiniams gėrimams, skaidraus stiklo, 5,79 EUR vidutinės rinkos vertės; mechanines maisto svarstyklės, mėlynos spalvos, 5,79 EUR vidutinės rinkos vertės; elektronines maisto svarstyklės, juodos spalvos, 11,58 EUR vidutinės rinkos vertės; kūno svorio elektronines svarstykles, baltos spalvos, stiklinės, 5,79 EUR vidutinės rinkos vertės; didelę keptuvę, 11,58 EUR vidutinės rinkos vertės; medinę lentelę maistui pjaustyti, ąžuolinę, 8,69 EUR vidutinės rinkos vertės; kalėdinius žaisliukus, įvairių spalvų, 14,48 EUR vidutinės rinkos vertės;2 vnt. eglutės elektroninių girliandų, įvairių spalvų, 5,79 EUR vidutines rinkos vertės; kalėdinį servetėlių laikiklį, medinį, 1,45 EUR vidutinės rinkos vertės;2 mažas pagalvėles ant lovos, raudonos spalvos, 5,79 EUR vidutinės rinkos vertės; paveikslą su daržovėmis, 5,79 EUR vidutinės rinkos vertės;74 vnt. UAB „Dainiai" akcijų, 64,30 EUR vertės; gėlių stovą, žalvario spalvos, 28,96 EUR vertės; virtuvinį kombainą „MoulinexMasterchef', baltos spalvos, 86,89 EUR vertės; garinį lygintuvą „Bomann", mėlynos spalvos, baltu padu, 20,27 EUR vertės; pastatomą skalbinių džiovyklę, 5,79 EUR vertės; dujinę viryklę su elektrine orkaite, „Vido" firmos, baltos spalvos, 231,70 EURvertės., atsakovui priteisti: Keleivinį automobilį F. M., valst.Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: WF0WXXGBBW1E45243, pilkos spalvos, pirmos registracijos data: 2002-04-19, 1737,72 EUR vidutinės rinkos vertės; muzikinį centrą, pilkos spalvos, su 3 garso kolonėlėmis, 101,37 EUR vidutinės rinkos vertės; sumuštinių keptuvę, baltos spalvos, 5,79 EUR vidutinės rinkos vertės;12 taurių ir 12 stikliukų rinkinį, skaidraus stiklo, auksiniais apvadais viršuje, 34,75 EUR vidutinės rinkos vertės; 6 puodų rinkinį, emaliuotų, tamsiai mėlynos spalvos, 34,75 EUR vidutinės rinkos vertės;2 kilimėlius prie lovos, rudus žalsvais kraštais, 11,58 EUR vidutinės rinkos vertės;2 naktines lempas, baltos spalvos su žalvarine kojele, 28,96 EUR vidutinės rinkos vertės;6 guminius padėkliukus po lėkštėms, rudai margos spalvos, skirti dėti ant stalo, 2,90 EUR vidutinės rinkos vertės;6 vyno taures, skaidraus stiklo juodomis kojelėmis, 8,69 EUR vidutinės rinkos vertės; skaitmeninį fotoaparatą, rožinės spalvos, pirktas Lenkijoje, 57,92 EUR vidutinės rinkos vertės; dulkių siurblį „Lux", 434,43 EUR vertės;74 vnt. UAB „Dainiai" akcijų, 64,30 EUR vertės; spalvoto vaizdo televizorių, 87 cm įstrižainės, juodos spalvos, 289,62 EUR vidutinės rinkos vertės; skalbimo mašiną, „Bosch" firmos, baltos spalvos, 231,70 EUR vidutinės rinkos vertės. priteisti jai iš atsakovo 109,34 eurų kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Taip pat teismui yra pateiktas prašymas priteisti 1522,35 eurus jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (I t. b.l. 122-126).

2015-11-30 teisme buvo priimtas, atsakovo priešieškinis ieškovei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo pripažinimo įvykdytu ( I t., b.l. 131, 133). V. B. prašo pripažinti, kad, kad laikotarpiu nuo 2005 liepos mėnesio iki 2014 rugsėjo mėnesio jis teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš D. B. 1 333,96 Eur nepagrįstai gauto išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

2016-04-07 ieškovės atstovas advokatas Piotras Orlovas nurodė, kad prašo teismo nagrinėti patikslintą 2015-11-10 ieškinį, pradinio ieškinio reikalavimų atsisako (dėl išlaikymo skolos priteisimo), prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Išgirdus vaikų ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovų nuomones koreguoja trečią ieškinio reikalavimą prašo nenustatyti griežtai reglamentuotos bendravimo tvarkos, prašo nustatyti laisvą bendravimą pagal šalių ir vaikų susitarimą, nes vaikai jau nemaži, gali patys priimti sprendimus dėl bendravimo su tėvais. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui po 164,67 eurų kasmėnesinį išlaikymą. Nekilnojamojo turto šalys neturi nėra ką dalinti, prašo padalinti ieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą, paršo priteisti šį turtą ieškovei taip pat UAB „Dainiai“ akcijų, priteisti 109,34 eurų kompensaciją. Priešieškinį prašo atmesti. Pageidauja nustatant sutuoktinio kaltę, prašo teismo atsižvelgti, kad moteris šeimoje yra silpnesnė šalis, šeimą turi saugoti ir ja rūpintis vyras, darnos šeimoje nuo vaikų gimimo nebuvo, su naujagimiu ieškojo prieglobsčio pas savo tėvus, iki šios dienos atsakovas neužtikrino, kad ieškovė su vaikais negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos atsakovo motinos namuose, tai atsakovo nerūpestingumą nesąžiningumą, 2004 metais nustatyta, kad ieškovė su vaikais išėjo gyventi pas savo tėvus, neapsikentusi engimo ir pažeminimo, buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams prisiteisimo, teismas priteisė po 125 litus kiekvienam vaikui kas mėnesį, pagal teismų praktiką vos net tris kartus mažiau kaip priklauso. Po metų laiko ieškovė sugrįžo pas atsakovą. Ieškovė pajuto, kad atsakovas stengiasi puoselėti savo mamos turtą, patyrė nepelnytus priekaištus dėl svetimo turto neprižiūrėjimo, nepuoselėjimo. Priešieškiniu atsakovas prašo grąžinti jam antstolės išieškotą išlaikymą jo vaikas, kuris pripažįstamas vaikų nuosavybe, todėl priešieškinis yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Prašo priteisti ir ieškovės sumokėtą žyminį mokestį. Esant atsakovo pageidavimui dėl konkrečios bendravimo tvarkos, parašo ją nustatyti pagal ieškinio reikalavimus.

2016-04-07 atsakovo atstovė advokatė Nijolė Reimerienė nurodė, kad nėra neginčytinų faktų dėl atsakovo kaltės, santuokoje partneriai yra lygūs, jų dalys yra lygios todėl nėra atsakovo kaltės tame, kad neužtikrino ieškovei jos pageidautino gyvenimo sąlygų. Sutuoktiniai turto santuokoje neįgijo, ieškovui ir atsakovei gyvenimo sąlygos buvo užtikrintos atsakovo motinos. Uošvienė prisidėjo prie vaikų auginimo, šeimos aprūpinimo maisto produktais. Sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, griežta bendravimo tvarka nėra tikslinga nustatyti, tačiau atsakovas nori nustatyti bendravimo tvarką su juo, tokią kad, jis su vaikais galėtų pasimatyti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio, būtų tikslinga nustatyti vaikų paėmimą ir pristatymo laiką, nuo penktadienio 19 va. iki sekmadienio 18 val., dėl bendravimo švenčių – Velykų, Kalėdų ir Naujų metų dienomis nori kad nuo šių metų vienus metus, kad vaikai sutiktų su tėvu kitus su mama, minimalus pranešimas apie atostogas, gimtadienį ir Motinos bei Tėvo dienas galėtų būti apie savaitę, dėl papildomo bendravimo galėtų būti laisva valia sutariama, atsakovas dėl turto padalinimo ginčija dvi pozicijas, dujinę viryklę su elektrine orkaite 5.1.33 p. ir skalbimo mašinos. 5.2.14 p. nes šie daiktai įsigyti iš atsakovo motinos pinigų ir naudojami bendrai. UAB „Dainiai“ akcijas įsigijo santuokos metu todėl prašo atsakovui priteisti natūroj, o ieškovei kompensaciją už ½ jų dalį. Prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Nuo 2005 metų liepos iki 2014 metų. šeima kartu gyveno, kartu valgė, byloje nėra duomenų, kad atsakovas vaikų neišlaikė. Mano, kad antstolio priteistos lėšos vaikų išlaikymui, yra ieškovės gautos nepagrįstai, nes jos gautos vaikams išlaikyti, o esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad atsakovas vaikus išlaikė, ieškovė jas gavo nepagrįstai ir prašo tenkinti priešieškinio reikalavimus.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas iki teismo į jų skyrių kreipėsi ne kartą, nes ieškovė su vaikais išvažiavo, nežino kur ieškovė su vaikais gyvena, neleidžia jam bendrauti su vaikais, 2016 m. kovo mėn. apsilankė ieškovės šeimoje, vaikai jautrūs, išgyveno tėvų skyrybas, vaikai myli abu tėvus, tėtis jais rūpinosi, vaikai norėjo būti geri ir tėčiui ir mamai, vėliau atsakovas kreipėsi dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo. Dabar vaikai jau ramesni, nori bendrauti su visa gimine iš abiejų pusių, bendravimas tarp vaikų ir abiejų šalių yra nuoširdus. Šeima nebuvo niekada įrašyta į socialinės rizikos apskaitą, atsižvelgiant į vaikų nuomonę labai griežtos bendravimo tvarkos nustatyti nereikėtų.

Antstolei Astai Pliuškevičienei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta, byla nagrinėjama jau nedalyvaujant.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. ir D. B. susituokė (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l. I t., 13), šalys turi dukrą G.B., gimusią (duomenys neskelbtini), (I t., b.l. 15), ir sūnų T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ( I t., b.l. 16), 2005-03-02 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo vaikams buvo priteista po 125 Lt išlaikymas (I t., b.l. 18-19), ieškovė su vaikais gyvenamąją vietą deklaravę adresu (duomenys neskelbtini), ( I t., b.l. 20), ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė FORD FIETSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 23), atsakovo vardu registruota automobilis FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 24, 53), atsakovas turi 148 vnt. UAB „Dainiai“ akcijų (I t.,b.l. 28), ieškovė 2014 metais uždirbdavo po 865,50 Lt per mėnesį per dešimt mėnesių viso 9506,36 Lt (I t., b.l. 29-30), atsakovui 2014 metais per dešimt mėn. viso buvo sumokėta 15634,19 Lt atlyginimo (I t., b.l. 31-32, 54-55), ieškovei iš atsakovo darbo užmokesčio 214 m. spalio, lapkričio mėn. pervesta 935 Lt ( I t., b.l. 50), atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ( I t., b.l. 52), atsakovas darbovietės charakterizuojamas teigimai ( I t., b.l. 56), 2015-02-10 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad šalių šeima neįrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą ( I t., b.l. 63), 2015-04-01 ieškovė yra išreiškusi sutikimą, kad vaikai su tėvu bendrautų kas antrą savaitgalį (I t., b.l. 88), 2015-03-23 šeimos aplankymo akte nurodyta, kad vaikams sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos, vaikai nori bendrauti su tėvu ir senele (I t., b.l. 90), šalių vaikai 2015-03-23 yra išreikęs savo norą gyventi su mama ( I t., b.l. 91, 92), 2015-10-01 atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma buvo 2621,09 Eur (I t., b.l. 116), 2015 m. per devynis mėn. ieškovei išmokėta UAB „Palink‘ 2407,39 Eur atlyginimo (I t., b.l. 117), 2015-09-07 ieškovė sudarė darbo sutartį su UAB „Jurbarko knygynas“ (I t., b.l. 118), kuriame ji rugsėjo mėnesį uždirbo 251,14 eurų ir spalio mėnesį 279,53 eurus (I t., b.l. 119), , UAB „Dainiai“ per dešimt 2015 metų mėnesių ieškovei išmokėta 1239,48 eurų atlyginimo (I t., b.l. 121), 2014-09-09 antstolė Asta Pliuškevičienė priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo ieškovei (I t. b.l. 136), atsakovas administracine tvarka baustas 2004 metais pagal ATPK 124 str. 2 d., 2009 m. pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., turi galiojančią administracinę nuobaudą, skirta bauda sumokėta ( II t. b.l. 16), atsakovas 2003-07-01 pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigijo 130 vnt. UAB „Dainiai“ akcijų, ir 2003 metais pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigijo 148 vnt. UAB „Dainiai“ akcijų (II t., b.l. 18-20)., teismui yra pateikta vykdomoji byla Nr. 0124/14/0144/2.

Liudytoja S. P. posėdžio metu nurodė, ji yra ieškovės motina, dukra jau pusantrų metų su savo vyru nebegyvena, gimus dukrai žentas ją parvežė į jos namus, per šeimos susibūrimus visad būdavo konfliktai, dukra tarnaitės vietoj buvo ir ranką pakėlęs buvo, dukra vis parbėgdavo pas ją, visad šeimoj konfliktai, anūkai ir dukra deklaruoti pas ją, ji mokėjo ir komunalinius mokesčius, šiukšles, elektrą, apipirkdavo anūkus. Žentas viską pirko ir statė namus savo mamai. 2004 metais rugsėjį dukra parėjo gyventi pas ją, dešimt - vienuolika mėnesių gyveno pas ją, nes vyro namuose buvo terorizuojama, po to ji sutaikė dukrą su vyru dar 10 metų kartu išgyveno, 2014 metais dukra išėjo gyventi pas brolį Saulių, du mėnesius pas jį gyveno, dukra kreipėsi į tesimą dėl alimentų nes jos alga maža, kai dukra buvo pas ją jo vyras nieko neteikė vaikams, kai kartu gyveno kartu išlaikė vaikus, kartu dirbo, dukra salė, kad ją apšmeižė išeidama, kad išsinešė šeimos santaupas. Girtas dukros vyras yra apvertęs stalą, išvadindavo ją ir dukrą visaip. Anūkai su tėvu bendrauja.

Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat šalių santuokos pradžios buvo labai keista, kad gimus dukrai, į namus parsivežė tėvai, skalbtis važiuodavo pas tėvus, valgyti daryti eidavo į vasarinę, prašydavo paskolinti pinigų, tėvai mokėdavo mokesčius už ieškovę ir jos vaikus, keista būdavo, kad ieškovė vis parbėgdavo gyventi pas mamą, per šventes atsakovas išgėręs buvo agresyvus, atsakovas nesugyvenamo būdu, šalių sūnus labai pasikeitęs į gerą pusę, atsakovas neleisdavo bendrauti su giminėmis, neleisdavo į būrelius, vaikas nebeišsigandęs. Jai pasakojo vyras, kad Danguolė su mėlynu veidu. Yra buvęs atvejis, kai į ją paleido visą nuklotą stalą, po to policija atvažiavo, sudaužė visas lėkštes, jo mama atlygino žalą. Duomenų apie iškvietimą policijoje nėra, nes policijoj knygos saugomos tris metus. Santaupų, pinigų ieškovė nieko neturėjo. Atsakovas mėgino ieškovę „vaginti“. Paskui sužinojo, kad jie kur statėsi namą, buvo atsakovo mamos. Su šalimis pagrinde susitikdavo pas uošvius. Skatino šalis taikytis dėl vaikų. Pinigus iš jų skolindavosi, nes vyras neduodavo, viską į namą „kišo“.

Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra jo sesuo, su atsakovu bendros kalbos nerasdavo, vengdavo duoti pinigų vaikam, prisiteisus pinigų mokėjo paskui mokėjimai nutrūko, atsakovas problematiškas žmogus, išgėręs pakelia balsą, kolioja, matė sumuštą sesę prieš šešis - septynis metus, ne sykį davė pinigų sesei, sesė ne sykį pabėgus iš namų yra, mama stengėsi šalis sutaikyti dėl vaikų, užgauliodavo atsakovas ieškovę, ir jo mamą. Ieškovė pareidavo atgal. Yra buvęs įvykis pas gimines kai stalus išvartė. Baltrušaičiams jo tėvas padėdavo ūkinius darbus nudirbti. Išsivaizdavo, kad šalys statosi bendrą namą kaip šeima. Ant galo viskas išaiškėjo, kad ten viskas jo mamos. Danguolė ir skalbdavo ir valgyti darydavo, buvo kaip darbinis arklys. Dar dabar kvietė bulves nukasti, nebuvo šiltų normalių santykių. 2014 m. paskambino ir pasakė kad viskas daugiau nebegali, prašė ateiti laikinai gyventi kol susiras būstą. Susirado būstą, susitvarkė ir išsikraustė iš jo. Yra matęs, kad per tą laiką buvo atsakovas buvo atvažiavęs pas vaikus. Mažai atsakovas rūpinosi vaikais, tik išėjus jiems iš namų pradėjo rūpintis vaikais. Kai tik atsakovas išgerdavo visad būdavo konfliktai, užgauliodavo tada sesę, viską girdėdavo ir vaikai. Pinigai šalių šeimoj buvo atskiri, jų neduodavo ir vaikams. Vaikai nekalbūs.

Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys yra pažįstami, kaimynai, santykiai geri, dažnai lankėsi šalių namuose vasaromis, padėdavo bulves nukasti vieni kitiems, šienus tvarkyti, tiek mama tiek tėvas vaikus mylėjo, visiems buvo gerai, Danguolė nemėgo karvių melžti, daržų ravėti, kiaulių šerti. Danguolė norėjo kažkur išvažiuoti, Virgilijus parvažiavo vėliau, ji su jo mama prie vartų stovėjo, Virgilijui paklausus kur važiuoji atsakė „ne tavo reikalas“. Virgilijus padedantis. Jis bijojo berniuką išleisti prie vandens vieną, nusiveždavo vaiką, su mergaite pagrybaudavo. Vaikai išpuošti. Niekad nėra mačiusi atsakovo mieste girto, tik per šventes jų namuose. Visur buvo darna. Negirdėjo kad vaikus sudraustų piktai. Reikėjo vienas kitam būti nuolaidesniems. Laisvalaikį leido skirtingai, Danguolė su vaikais važiuodavo į Palangą, o Virgis visad būdavo namuose vienas. Uošvienė maistą teikė visiems. Turėtų būti registruota ieškovė su vaikais ten kur gyveno, pas vyrą. Buvo draudžiama vaikams bendrauti su tėvu. Iš O. B. yra girdėjusi , kad vaikams priteistas išlaikymas. Atsakovas su mama duodavo maisto Gretai nuvežti į namus.

Liudytoja R.B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra atsakovo sesuo, gyvenimas šalių atrodė normalus gražus ir galėjo gyventi kartu, iškilo kaprizai. Kai gimė mergaitė buvo sutarta, kad gyvens jos mamos namuose, jai paliko pasaugoti mergaitę, kol susirinko daiktus iš Danguolės mamos namų. Po kelių metų Danguolė išėjo be jokių paaiškinimo, kad niekas jos neišlaiko, ja nesirūpina, visi blogi, Danguolė kartu nieko nesprendė, buvo ambicinga, nieko nesakydama išeidavo iš namų pasiimdavo vaikus, ji yra abiejų vaikų krikšto mama. Virtuvė buvo bendra, brolio šeima gyveno antram aukšte, bet gyveno bendrai. Maistas, daržovės buvo bendrai. Virgilijus kas antrą savaitgalį dirbdavo, tai viskas būdavo padaryta kai jis dirbdavo, Danguolė gyveno kaip sau, ką noriu tą darau, o to vyro kaip ir nereikėjo. Virgis visad skatino vaikus, kad mokydavosi.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kaip šalys sugyveno jis nieko blogo nėra girdėjęs.

Atsakovas nesutinka dėl santuokos nutraukimo, tačiau ieškovės reikalavimas yra kategoriškas ir aiškiai išreikštas, šalys kartu nebegyvena pusantrų metų, byloje buvo išbandytos taikinimo galimybės, per tą laiką šalys nesusitaikė, todėl darytina išvada, kad šeima yra iširusi galutinai, santuoka nutrauktina.

Ieškovė ir atsakovas susituokė(duomenys neskelbtini), jie apsigyveno atsakovo motinos ūkyje, darytina išvada, kad toks buvo šalių apsisprendimas, kurį priėmus abiems reikėjo derintis prie bendro gyvenimo ūkyje, derinti interesus, o kilus nesutarimams bendrai spręsti kilusias problemas, kalbėtis. Pažymėtina, kad 2005 vasarą, po to, kai jau buvo išėjusi, ieškovė apsisprendė grįžti į tą patį ūkį. Šalių dukra Greta gimė 1999 06 26, šalys ir jų pakviesti liudytojai skirtingai aiškina mergaitės gimimo aplinkybes, kaip ir kur ji buvo parvežta iš ligoninės, tačiau ir po šių nesutarimų, ieškovė ir atsakovas toliau gyveno kartu, 2002 04 02 gimė sūnus Tadas. Byloje daug buvo aiškinama apie atsakovo girtavimą, sunkų būdą, ypač pavartojus alkoholio, tačiau negauta jokių neginčijamų, abejonių nekeliančių įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiautų alkoholiu ir dėl to būtų nesugyvenamo charakterio. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų darytina išvada, jog šeimoje nuo pat pradžių trūko abipusės pagarbos, tolerancijos, susikalbėjimo, pagalbos vienas kitam, problemos buvo sprendžiamos kiekvieno atskirai, lygiai taip pat atskirai buvo sprendžiami vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais klausimai, laisvalaikio praleidimas.Tačiau, kol gyveno kartu ieškovė nesikreipė į antstolius dėl išlaikymo priteisimo.Galbūt atsakovas, būdamas vyresnis, pats gyvendamas savo motinos namuose, bent jau bendro gyvenimo pradžioje galėjo dėti daugiau pastangų, kad jo sutuoktinė lengviau apsiprastų prie naujo gyvenimo, ieškovė taip pat turėjo labiau vertinti savo sutuoktinį ir jo dedamas pastangas. Kalbėdami apie vienas kito kaltę šalys prisimena įvykius, kurie buvo anksčiau, gerokai iki 2014 rugsėjo, tačiau nei vienas negalėjo įvardinti konkrečių priežasčių, kodėl šeima iširo tuo metu.Darytina išvada, kad šeima iširo ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktinos tos pačios pavardės (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).

Šalys viena kitai išlaikymo nereikalauja, abu yra dirbantys (Lietuvos Respublikos CK 3.72 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Esminio ginčo dėl nepilnamečių vaikų G. B. ir T. B. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Nepilnamečiai vaikai nuo 2014 rugsėjo gyvena su motina, apklausus juos teisme nei vienas iš vaikų neišreiškė noro keisti savo gyvenamąją vietą, priešingai, jie nurodė, kad jau susitaikė su tokia padėtimi, kai gyvena su mama, o su tėčiu susitinka, atsakovas V. B. priešieškinio reikalavimo nustatyti gyvenamąją vietą su juo, nurodė, kad tokį reikalavimą reikštų, jei vaikai išreikštų tokį norą. Vaikai G. B., gim. (duomenys neskelbtini),., ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra tokio amžiaus, kai gali aiškiai išreikšti savo nuomonę, supranta susidariusią padėtį jų šeimoje. Duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus bei poreikius, nagrinėjant bylą nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, G. B. ir T. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina D. B. (Lietuvos Respublikos CK 3.174str. 2d.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Byloje yra duomenų, kad ieškovė, tarpininkaujant Vaiko teisų apsaugos skyriui, buvo įsipareigota netrukdyti atsakovui bendrauti vaikais. Iš esmės tai yra ieškovės pareiga, nustatyta įstatymo, nes priešingas veikimas būtų priešingas nepilnamečio vaiko interesams. Abiejų tėvų teisės ir pareigos lygios.

Vaikai nurodė, kad juos tenkina dabar susiklosčiusi padėtis, taip pat jie nurodė, kad norėtų laisvai bendrauti su tėvu, pagal savo poreikius, jų ir tėvo galimybes, paaiškino, jog yra užsiėmę mokykloje ir užklasinėje veikoje.

Ieškovė nurodo, kad jai suprantamas vaikų noras bendrauti su tėvu, atsakovas pageidautų nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, tarp tėvų, ieškovės ir atsakovo, bylos nagrinėjimo metu išryškėjo tam tikri nesutarimai dėl bendravimo tvarkos (I t., b.l. 83-92).

Tuo tarpu vaikams, kaip augantiems, tiek fiziškai, tiek psichologiškai besivystantiems asmenims, paauglystės periodu, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaikų interesus visų pirma nulemia teigiamas vaikų, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O bet kokie tėvų ginčai dėl bendravimo su vaikais vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja vaikų interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Bendraudami su vaikais tėvai taip auklėją vaikus, prižiūri juos, todėl šios teisės įgyvendinimas visų pirma reiškia įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų poreikius. Abiejų tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Nei vienas iš tėvų neturi teisės riboti šios vaikų ir kito tėvo ar motinos teisės, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas galėtų pakenkti vaikams, tėvų tarpusavio santykiai neturi būti perkelti į santykius su vaikais ir daryti įtakos bendravimui su vaikais, tėvų bendravimo su vaikais pareiga ir teisė privalo būti vykdoma be jokių sąlygų vienas kitam, juo labiau vaikui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, nepaisant pašlijusių tėvų tarpusavio, vaikų santykiai su tėvu ir jo artimaisiais išliko artimi, duomenų, kad vaikų bendravimas su tėvu ir jo artimaisiais kenktų vaikų interesams nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaiko teisingą raidą, siekiant išsaugoti jų ryšius su abiem tėvais, kad tas ryšis būtų toliau vystomas, nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, juo labiau, kad vaikų tėvai gyvena skyrium ir nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš jų (Lietuvos Respublikos CK3.170 str. 2 d., 3.156str.). V. B. turėtų būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygiomis teisėmis su D. B. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, žinoti apie svarbiausius vaikų gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir panašiai.

Bendravimo tvarka nustatytina tokia, kad ir nepilnamečiai vaikai, kurie pagal amžių yra pakankamai brandus, galėtų dalyvauti sprendžiant klausimus dėl bendravimo, o nustatant bendravimo su vaikais tvarką, neįmanoma nustatyti visų atvejų, atsitiktinumų, kurie gali nutikti, tėvams kuriant savo ir vaiko santykius. Tėvai turėtų išimtinai vadovautis vaiko interesais, atsižvelgdami į vaiko poreikius, privalo susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, papildomų susitikimų, laiko ir vietos pakeitimo, bendrauti tarpusavyje dėl visų su vaikais susijusių klausimų, spręsti tarpusavio ginčus taip, kad tie ginčai nedarytų neigiamos įtakos vaikams, o jei jau to neįmanoma išvengti, neigiamos tėvų ginčų įtakos galimybės turi būti sumažintos iki minimumo. Šalių dukra ir sūnus jau yra pakankamai subrendę, sumanūs vaikai, kad galėtų nuspręsti dėl savo bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvai, tai jų teisė, o tėvų pareiga užtikrinti jiems tos teisės įgyvendinimą, elgtis taip, kad vaikai neturėtų pagrindo atsisakyti bendrauti su jais.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos CK3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Lietuvos Respublikos CK3.192 str. 2d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos CK3.192 str. 2d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jų poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.

Šalių turtinė padėtis iš dalies yra panaši, Daugiau išlaikytinių, išskyrus du bendrus nepilnamečius vaikus, šalys neturi. Nuosavo nekilnojamojo turto šalys neturi. Ieškovė dirba VšĮ „Kretingos maistas“, kur jai mokamas apie 400,00 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, atsakovo darbo užmokestis UAB „Dainiai“ neatskaičius mokesčių apie 580,00 Eur. Sumokėjus 200,00 eurų išlaikymo nepilnamečiams vaikams, atsakovui liktų apie vieną antrąją dalį jo gaunamo darbo užmokesčio.

Nepilnamečiams vaikams priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str. 1d.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Lietuvos Respublikos CK3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Kad turtas priklauso kuriam nors sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar priklauso kitam asmeniui turi įrodyti tas sutuoktinis, kuris reiškia tokius atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.)..

Ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodė dalytiną turtą ir išreiškė reikalavimą dėl to turto padalijimo, su kuriuo iš esmės atsakovas neprieštaravo. Ginčas kilo tik dėl viryklės „Vido“, skalbimo mašinos „Bosch“) ir UAB „Dainiai“ akcijų.