Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto atstovei Astai Strgockaitei-Litvinko, asmens, kuriam siūloma keisti priverstinio medicinos poveikio priemonių sąlygas V. U. atstovei motinai B. U., gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui,

teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo, – V. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini),Vilniuje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto teikimas, kuriuo prašoma V. U. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teismo posėdžio metu VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto atstovė Asta Strgockaitė-Litvinko teikimą palaikė, nurodė, kad nuo 2020-01-20 asmuo reguliariai lankėsi pas medikus, vartojo vaistus. Prasidėjus karantinui vaistai buvo išrašomi nuotoliniu būdu, iš V. U. mamos sužinota, kad jie be gydytojo rekomendacijos sumažino vaistų per os vartojimą, nes ėmė augti V. U. svoris. Stebi ir gydo V. U. pusantrų metų, karantino laikotarpiu pastebėjo jo suaktyvėjimą socialiniuose tinkluose. V. U. turi daug kliedesių, pykčio, kurį išlieja socialiniuose tinkluose. Prašė teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu V. U. atstovė motina B. U. nurodė, kad sūnui paskirti vaistai jau 10 metų tie patys, jis prie jų priprato. Jos nuomone, ligoninės gydymas sūnui netinka, nes labai jį slopina. Sūnus vartodavo po dvi tabletes, tačiau po jų miegodavo iki 16 val., tad ji, būdama vaistininkė, pasiūlė vartoti po vieną tabletę. V. U. nėra agresyvus, su ja elgiasi gerai, labai taktiškas. Prašė teikimo netenkinti.

Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas Paulius Vinkleris nurodė, kad nėra išnaudotos ambulatorinio gydymo galimybės, siūlė teikimą atmesti.

Prokuroras Armandas Vainauskas pateikė išvadą, jog objektyvių medicininių kriterijų tenkinti teikimą nėra, nauji vaistai V. U. nebuvo siūlomi, siūlė tęsti ambulatorinį gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, todėl tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichikos sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Iš VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto pateikto teikimo matyti, kad šio teikimo atsiradimą inspiravo 2020-05-21 kabinete gautas Valstybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos raštas, kuriuo valdyba informavo, kad nustatyti V. U. rizikos veiksniai: galimas psichikos sveikatos sutrikimo paūmėjimas, galima fiksacija į terorizmo temą, galima neigiama koronaviruso krizės įtaka. Tuo tarpu su teikimu netgi nėra pateikta gydytojų komisijos išvada apie asmens psichikos sveikatą, o apsiribota gydančios gydytojos stebėjimo duomenimis. Tuo tarpu iš šių duomenų matyti, kad V. U. paskirto ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis gydymo laikotarpiu jokie neigiami jo sveikatos pokyčiai nėra stebimi – jis stebėjimo metu reguliariai lankėsi kabinete, vartojo skirtus vaistus. Tam tikras gydymo režimo pažeidimas – savavališkas skirtų vaistų dozės sumažinimas – nėra ta aplinkybė, kuri leistų teigti, jog V. U. vengia ambulatorinio gydymo. Atkreiptinas dėmesys, kad jis gyvena kartu su motina, kuri yra vaistininkė, ji prašė stebinčios gydytojos pakeisti vaistus, nes nuo paskirtųjų dozės sūnus itin ilgai miega, tačiau gydytoja šio klausimo net nesvarstė.

Vertindamas pateiktus duomenis apie V. U. socialinį pavojingumą, teismas sprendžia, jog nuo 2020-01-20, kai asmeniui buvo pratęstas ambulatorinio stebėjimo terminas, jo socialinis pavojingumas nėra padidėjęs – ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta, administracinėmis nuobaudomis jis nebaustas, o jo padidėjęs gal kiek per agresyvus aktyvumas socialiniuose tinkluose nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog V. U. tapo socialiai pavojingas. Iš dalies sutiktina su minėtu Kriminalinės žvalgybos valdybos raštu, kuriame nurodoma, kad užfiksuoti V. U. realybės neatitinkantys įsitikinimai apie pavojų jam ir jam svarbiems žmonėms, kankinimus, apie departamente gautus daugybę elektroninių V. U. laiškų, kelia susirūpinimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad asmens gyvenimo ir stebėjimo sąlygų dalinį pasikeitimą apsprendė dėl COVID19 viruso įsigaliojęs karantinas, kas pripažįstama ir valdybos rašte.

Pateiktų duomenų visuma apie V. U. psichikos sveikatą ir nustatytos faktinės aplinkybės, sąlygojusios pokyčius V. U. socialiniame aktyvume socialiniuose tinkluose, teismui leidžia daryti išvadą, kad nėra nustatyta akivaizdžių pagrindų pakeisti jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, – į stacionarinį stebėjimą, todėl ambulatorinis stebėjimas V. U. tęstinas, o teikimas atmetamas.

Kadangi teisme nėra gauta gydytojų komisijos išvada apie V. U. psichikos sveikatą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-20 nutartimi ambulatorinio stebėjimo terminas nustatytas 6 mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2020-01-20, teismas nesprendžia klausimo dėl ambulatorinio stebėjimo termino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto teikimą atmesti.

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tęsti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.