Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2013-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-5692-940/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-14
Bylos Nr.
2-5692-940/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04543-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Kreditorius
BAB „Snoras“
Suinteresuotas asmuo
L. A.
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5692-940/2013Teisminio proceso Nr.2-08-3-04543-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 117.1;129.1; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 14 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, išieškotojas BAB „Snoras“, suinteresuotas asmuo L. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolininko V. A. pakeitimo vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr.0025/10/02090, vykdant 6183,12 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš V. A. AB bankas „Snoro“ (BAB bankas „Snoras“) naudai, pagal 2010-01-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1160-812/2010. Pareiškėjas nurodo, kad skolininkas V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2010-07-28 mirė. Po jo mirties jo palikimą pagal apyrašą priėmė jo duktė L. A., gim. 1991-09-27.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (Lietuvos Respublikos CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr.0025/10/02090 pagal 2010-01-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1160-812/2010, dėl skolos išieškojimo iš V. A.. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad vykdomasis raštas antstoliui vykdyti priverstinį skolos išieškojimą buvo pateiktas 2010-04-27. V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2010-07-28 mirė (vykdomoji byla Nr.0025/10/02090, 44-45 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2010-05-10 turto arešto aktas ir 2010-05-11 pažymėjimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre (vykdomoji byla Nr.0025/10/02090 11-31 b. l.) patvirtinta, kad vykdant Panevėžio miesto teismo 2010-01-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1160-812/2010 2010-05-10 buvo taikytas skolininko V. A. nekilnojamo turto – gyvenamojo namo su pagalbiniais ūkio paskirties pastatais ir kiemo statiniais, esančių Panevėžio r. sav., Smilgių mstl., Panevėžio g. 24, esančio Panevėžys, Nemuno g. 31A-30, areštas. Po skolininko V. A. mirties, jo palikimą pagal sudarytą apyrašą priėmė jo duktė L. A. (vykdomoji byla Nr.0025/10/02090, 51 b. l.).

Aiškindamas Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Atsižvelgiantį Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką ir į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, taikius mirusiojo V. A. nekilnojamojo turto areštą, kuris buvo dar iki palikėjo mirties įregistruotas turto arešto aktų registre, jo duktė L. A. objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie mirusiojo skolas, ir veikdama atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Nurodytos aplinkybės apie turto areštą išviešinimą yra pakankamos konstatuoti, jog yra pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą. Byloje pateikti duomenys, kad L. A. priėmė palikimą pagal apyrašą, todėl darytina išvada, kad materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko. Esant nustatytoms aplinkybėms antstolio Andriaus Bespalovo prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 48 str., 290-291 str., 596 str., teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Pakeisti vykdymo procese mirusį skolininką V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese vykdomojoje Nr. 0025/10/02090, vykdant 6183,12 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš V. A. AB bankas „Snoro“ (BAB bankas „Snoras“) naudai, pagal 2010-01-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-1160-812/2010, į jo teisių ir pareigų perėmėją L. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė