Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl įpareigojimo perduoti turtą ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2018-04-05 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovu priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 10284,78 Eur.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas kons tatuoja:

iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1686-253/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-06 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Įmonės vadovas buvo atsakovas R. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Š. bankroto administratoriui neperdavė 2023,86 Eur kasos likučio.

Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti vadovaujantis teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju, darytinina išvada, kad remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu būtent atsakovui, kaip bendrovės vadovui, buvo numatyta pareiga perduoti turtą administratoriui, o nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, todėl konstatavus faktą, jog atsakovas, laiku neįvykdė šios pareigos ir neperdavė administratoriui 2023,86 Eur, kurie buvo įmonės kasoje, ieškovės reikalavimas dėl 2023,86 Eur neperduotų piniginių lėšų priteisimo tenkintinas.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2016-02-15 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. buvo išmokėta 8756,19 Eur suma. Ieškovės teigimu, toks atsakovo veiksmas sudarant 2016-02-15 sandorį laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms bei negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai natūra negalima grąžinti to, ką yra gavusi, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. CK 6.145 straipsnio 1 dalies norma nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą; dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tačiau įstatyme nustatyta teismo teisė išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). CK 6.930¹ straipsnio nuostatose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad sutartis buvo sudaryta pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymų eilę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-15 kasos išlaidų orderio sudarymo momentu turėjo atsiskaityti su pirmesnių eilių kreditoriais (2-os eilės kreditoriai: VSDFV Klaipėdos skyrius; VMI prie LR Finansų ministerijos 2 040,92 Eur. 3-os eilės kreditoriai: Antstolė B. T. 97,25 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 613,17 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“). Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-15 neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl turėjo vadovautis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsiskaitymų eile, tačiau sudarė ginčijamą sandorį, kuris pažeidžia CK 1.80 str., todėl jis pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Panaikinus ginčijamą sandorį tiek CK 1.80 straipsnio pagrindu, tiek actio Pauliana pagrindu, taikytina restitucija, t. y. atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal negaliojančiu pripažintą 2016-02-15 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gautas pinigines lėšas, todėl iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma 8260,92 Eur suma.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 231,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-04-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo R. Š. 2023,86 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt trijų eurų aštuoniasdešimt šešių centų) neperduotas pinigines lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2023,86 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt trijų eurų aštuoniasdešimt šešių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Š. sudarytą 2016-02-15 kasos išlaidų orderį Nr. 004.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo R. Š. 8260,92 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų devyniasdešimt du centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8260,92 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų devyniasdešimt dviejų centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. Š. 231,00 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. Š. turto areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.