Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-29 · Civilinė byla Nr. 2A-744-340/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
2A-744-340/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Ieškovas
„laisvės 39-oji“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-744-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24728-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „laisvės 39-oji“ DNSB ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 392,96 Lt skolos už daugiabučio namo administravimo paslaugas, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo ir 834,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad jis yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Atsakovas nuo 2011-08-30 pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Finiens“ sudarymo yra negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau nemoka už ieškovo teikiamas namo administravimo paslaugas. Nurodė, kad 2013-01-07, 2013-04-25 išsiuntė atsakovui pranešimus dėl atsiskaitymo, kuriame motyvuotai ir detaliai nurodė, kokiu pagrindu ir kokius mokesčius atsakovas, kaip patalpų savininkas, turi mokėti, taip pat nurodė skolos dydį ir mokėjimui atlikti būtinus rekvizitus, tačiau atsakovas atsiliepimu į vieną iš pranešimų nurodė, jog atsisako mokėti ieškovo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą už 2013 m. kovo mėnesį ir likusią skolą dėl, neva, nesančių bendrų komunikacijų, centralizuoto šildymo sistemos tarp ieškovo prižiūrimo daugiabučio ir atsakovo patalpų bei papildomai nurodė, kad atsakovui nėra jokio pagrindo mokėti mokesčius už ieškovo teikiamas komunalines paslaugas, nes jo patalpos yra negyvenamos, jomis niekas nesinaudoja, jose nesilanko nei atsakovo atstovai, nei tretieji asmenys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad jis nėra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos narys, todėl su kitais daugiabučio namo gyventojais jis yra saistomas bendraturčių teisiniais santykiais. Pažymėjo, kad ieškovas netinkami vykdo savo pareigas, todėl atsakovas nesutinka apmokėti ieškovo reikalaujamo dydžio mokesčio. Teigė, kad dėl ieškovo neveikimo, atsakovas patyrė tiesioginių nuostolių. Paaiškino, kad informavo ieškovą apie kitų namo bendraturčių netinkamą savo pareigų vykdymą, tačiau ieškovas nesutiko su atsakovo pretenzijomis. Dėl ieškovo netinkamo darbų organizavimo, buvo netinkamai sutvarkytas bendro naudojimo objektas – stogas, esantis virš jam priklausančių patalpų, todėl buvo priverstas jį suremontuoti savo lėšomis tikslu išvengti jo turtui daromos žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 392, 96 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 834, 90 Lt teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 101, 79 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija aplinkybės, kas jis yra negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas ir namo bendrojo naudojimų patalpų bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo namo konstrukcijų bendrasavininkas. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl to, kad jis nėra minėto namo bendrijos narys, todėl ieškovas turėjo gauti jo sutikimą mokesčiam rinkti. Nurodė, jo atsakovas yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nustatė, kad ieškovas atsakovo patalpoms laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2013-06-31 skaičiavo septynis mokesčius, kurių skaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5326-871/2012, todėl nurodė, jog šioje byloje taikytina prejudicija. Pažymėjo, jog pagal CK 4.82 str. 1 d. atsakovui kartu su kitais minėto namo patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl remiantis CK 4.83 str. 3 d. ir 4 d. atsakovas kartu su kitais bendraturčiais privalėjo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti. Kadangi atsakovo skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtino ieškovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, paskaičiuoti mokesčiai pagrįsti pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių atsakovas nepaneigė, sprendė, jog yra pagrindas iš jo priteisti 3 392, 96 Lt skolos. Atmetė atsakovo argumentą dėl patirtų išlaidų bendrojo naudojimo objektų remontui. Pažymėjo, kad atsakovas byloje nereiškė priešieškinio, taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą ieškovui sutvarkyti patalpų stogą, sienas ar kitus bendrojo naudojimo objektus. Kadangi dėl atsakovo nurodytų atliktų remonto darbų, kurios atsakovas atliko savo iniciatyva ir rizika, nebuvo gautas kitų savininkų sutikimas, sprendė, jog šių išlaidų negalima paskirstyti tarp visų bendraturčių (CK 4.83 str. 2 d. 1 p.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Pirmos instancijos teismas sprendimą motyvavo išimtinai LR CK nuostatomis, reglamentuojančiomis bendraturčių teisinius santykius, tačiau teismas šias nuostatas vertino formaliai. Pažymi, jog teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog ieškovas nebendradarbiauja su apeliantu, netinkamai vykdo savo pareigas, t.y. netinkamai atlieka ir organizuoja darbus bendrojo naudojimo patalpoms prižiūrėti, ką patvirtina paties ieškovo į bylą pateiktas susirašinėjimas;

Atsiliepimas

2. Teismas sprendime nepasisakė apie atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog 2013-06-18 raštu apeliantas kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad namo gyventojams tendencingai niokojant bendrą turtą, o ieškovui į tai nereaguojant, stogas visiškai prakiuro ir vanduo ėmė lietis į vidų, tokiu būdu buvo visiškai apgandinta patalpų vidinė apdaila. Tuo tarpu ieškovas, užuot ėmęsis priemonių sustabdyti daromą žalą, 2013-07-10 raštu prašė pateikti eilę dokumentų, t.y. siekė ne kuo skubiau užkirsti kelią daromai žalą, o užvilkinti visą procedūrą, akivaizdžiai žinodamas, jog apeliantui nebuvo kitos išeities, kaip tik imtis priemonių ir stogą suremontuoti asmeninėmis lėšomis;

3. Kadangi savo lėšomis susiremontavo virš patalpų esantį bendrojo naudojimo stogą, apeliantas įgijo teisę šių išlaidų atlyginimo reikalauti iš kitų butų ir kitų gyvenamųjų patalpų savininkų, proporcingai jų turimai bendrosios nuosavybės daliai (CK 4.83 str. 2 d.). Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad dėl stogo darbų nebuvo gautas kitų savininkų sutikimas, todėl patirtų išlaidų negalima paskirstyti tarp visų namo bendraturčių;

4. Pažymi, jog teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 834, 90 Lt bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovo prašymas jas priteisti nebuvo motyvuotas bei pagrįstas dokumentais, taigi šioje dalyje teismo sprendimas turi būti naikintinas.

Atsiliepimu ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

Šalies argumentai

1.Apeliantas nepateikė teismui jokių tinkamų įrodymų, kurie paneigtų jo pareigą pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras sumokėti jam skaičiuojamus komunalinius mokesčius. Atkreipia dėmesį, jog su apeliantu buvo bandoma susisiekti visais įmanomais būdais, tačiau apeliantas nesiėmė visiškai jokių veiksmų, jog būtų sprendžiama kilusi problema dėl paskaičiuotų mokesčių. Tokie apelianto veiksmai, anot ieškovo, rodo jo pareigų nevykdymą ir siekį išvengti pareigų vykdymo, nenorą domėtis ir bendradarbiauti;

2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas dėl susidariusios skolos ir buvo sudarytos visos sąlygos atvykti pas bendrijos pirmininką ir susipažinti su visa dokumentacija apie apeliantui skaičiuojamus mokesčius. Todėl apelianto argumentai dėl ieškovo nebendradarbiavimo su juo, yra nepagrįsti;

Atsiliepimas

3. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas pasisakė dėl apelianto atsiliepime nurodyto argumento, kad 2013-06-18 raštu buvo kreiptasi į ieškovą, reiškiant pretenzijas dėl stogo remonto. Pažymi, jog teismas sprendime tinkamai nurodė, kad apeliantas byloje nepateikė priešieškinio, taip pat nepateikė ir savo argumentus patvirtinančių įrodymų, todėl jokie reikalavimai negalėjo būti tenkinti. Pažymi ir tai, kad apeliantas stogo remonto darbus galimai atliko savo iniciatyva, nebuvo gautas kitų savininkų sutikimas, todėl apelianto patirtų išlaidų negalima paskirstyti tarp bendraturčių (CK 4.83 str. 2 d. 1 p.), nes apeliantas atliko darbus be bendraturčių sutikimo;

4. Kadangi apelianto vykdomi stogo remonto darbai nebuvo suderinti su bendrija, ieškovas kreipėsi į Statybos inspekciją, iš kurio 2013-11-15 gavo atsakymą, jog apelianto vykdyti statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento. Pažymi, jog šios faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai nustatyti tik po teismo sprendimo priėmimo. Nurodytos aplinkybės, anot ieškovo, patvirtina, kad apeliantas savavališkai atliko remonto darbus ir visiškai nebendradarbiauja su ieškovu, nepaisant to nesilaiko teisės aktų reikalavimų dėl statybos darbų atlikimo;

5. Savo reikalavimą dėl 834, 90 Lt bylinėjimosi išlaidų išdėstė ieškinio 4.2 dalyje, be to pridėjo rašytinius įrodymus, kurie patvirtina patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisinto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai į motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 185, 263 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą dėl atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliktų statybos darbų pastate, esančiame Laisvės pr. 39, Vilniuje, teisėtumo. Ieškovas nurodo, jog šiuos duomenis gavo jau po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl būtinybė juos pateikti iškilo vėliau. Atmesdamas šį ieškovo prašymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliktų statybos darbų galimas neteisėtumas minėtame pastate nėra šio ginčo dalykas, todėl pateiktus rašytinius atsisakytina priimti.

Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl ieškovo priskaičiuotų daugiabučio namo, esančio Laisvės pr. 39, Vilniuje, kuriame atsakovas nuosavybės teise valdo negyvenamas patalpas – parduotuvę, administravimo paslaugų 3 392, 96 Lt skolos. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė skolą už suteiktas administravimo paslaugas ir neįvertino nurodytų aplinkybių dėl ieškovo nebendradarbiavimo ir netinkamai vykdomų namo administratoriaus pareigų, t.y. ieškovas netinkamai atlieka ir organizuoja darbus bendrojo naudojimo patalpoms prižiūrėti, ką patvirtina paties ieškovo į bylą pateiktas susirašinėjimas.

Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą grindė pastarojo, kaip negyvenamų patalpų, esančių ieškovo administruojamame pastate, (duomenys neskelbtini), savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str.). Atsakovo skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros (b.l. 48-61). Iš byloje esančių įrodymų, t.y. 2013-04-25, 2013-06-18, 2013-07-10 pranešimų, kuriuose atsakovas buvo informuotas apie pareigą atsiskaityti už bendrijos suteiktas paslaugas, taip pat informuotas apie naujų mokesčių skaičiavimą bei galimybę atvykti pas bendrijos pirmininką susipažinti su visa turima dokumentacija, taip pat iš Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro atsakovui siųsto pranešimo „Dėl atsiskaitymo su „Laisvės 39-oji“ DNSB matyti, kad ieškovas teikė informaciją atsakovui apie jam priskaičiuotus mokesčius, sudarė sąlygas jam susipažinti su mokesčius pagrindžiančiais dokumentais, todėl atmestini apelianto argumentai dėl ieškovo nebendradarbiavimo. Pažymėtina, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtų kaip nors sureagavęs į ieškovo jam siunčiamus pranešimus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie ieškovo, kaip namo administratoriaus, netinkamai vykdomas pareigas. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl padarė teisingą išvadą dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo.

Apeliantas taip pat teigia, jog pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo 2013-06-18 rašto ieškovui, kuriame buvo nurodyta, kad jo administruojamo pastato stogas visiškai prakiuro ir vanduo ėmė lietis į vidų, tokiu būdu buvo visiškai apgandinta ieškovui priklausančių patalpų vidinė apdaila. Nurodo, jog ieškovas, užuot ėmęsis priemonių sustabdyti daromą žalą, 2013-07-10 raštu prašė pateikti eilę dokumentų, t.y. siekė ne kuo skubiau užkirsti kelią daromai žalą, o užvilkinti visą procedūrą, akivaizdžiai žinodamas, jog apeliantui nebuvo kitos išeities, kaip tik imtis priemonių ir stogą suremontuoti asmeninėmis lėšomis. Pažymėtina, jog apeliantas argumentais dėl minėto 2013-06-18 rašto vertinimo siekia įrodyti netinkamai ieškovo atliktas daugiabučio namo administravimo pareigas, patirtas išlaidas dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo remonto bei atitinkamai šias išlaidas paskirstyti visiems daugiabučio namo gyventojams. Nors pirmos instancijos teismas konkrečiai dėl apelianto 2013-06-18 rašto nepasisakė, tačiau minėtus reikalavimus atmetė dėl to, kad apeliantas, pareiškęs reikalavimą dėl bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidų atlyginimo, byloje nepateikė priešieškinio, taip pat ir duomenų, kad bent vienas iš pastato bendrasavininkų buvo kreipęsis į ieškovą su reikalavimu sutvarkyti stogą ar kitą bendrojo naudojimo objektą. Su šia pirmos instancijos teismo išvada nesutikti nėra pagrindo, tuo tarpu 2013-06-18 apelianto raštas ieškovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, netinkamų pareigų vykdymo neįrodo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog stogo remonto darbų atlikimas yra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tuo tarpu daugiabučio bendrojo naudojimo objektų priežiūra vykdo ieškovas, todėl sutiktina su atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentu, jog daugiabučio bendraturčių lėšų pagrindu gali būti atliekami tik pastarojo parinkto rangovo atliekami remonto darbai. Dėl to ieškovas, atsakydamas į 2013-06-18 raštą, turėjo pagrindą pareikalauti apeliantą pateikti visą dokumentaciją (rangovų komercinius pasiūlymus stogo remonto darbų atlikimui, remonto darbų sąmatą, darbų specifikaciją, garantinį lapą ir pan.), reikalingą patalpų stogo remonto darbų atlikimui. Kadangi minėti įrodymai nei ieškovui, nei bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti, taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pastato stogo remonto darbų atlikimui buvo gautas kitų pastato bendrasavininkų sutikimas, kaip to reikalauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Laisvės pr. 39, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti nekyla (CK 4.82 str. 2 d., 3 d.).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas savo reikalavimą dėl 834, 90 Lt bylinėjimosi išlaidų nurodė ieškinio 4.2 dalyje (b.l.7), taip pat pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: atstovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje detalizuotos ir įkainotos atstovo suteiktos paslaugos, taip pat mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad ieškovas sumokėjo atstovui nurodytą sumą (b.l.85,86). Pažymėtina, jog priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistinos užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalaus dydžių (toliau – Rekomendacijos).

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98); Ieškovas nurodo, jog patyrė 786, 50 Lt (su PVM) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais. Nors prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 p., tačiau minėtame punkte nurodytas maksimalus atlygis, priteistinas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodytas be priskaičiuotino pridėtinės vertės mokesčio, todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinos priteisiant ieškovui 650 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui „laisvės 39-oji“ DNSB (j.a.k.302508281) iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j.a.k.300145575) 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja T. Žukauskienė