- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- N-502-890-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šalies argumentai
A. T. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti arba jam paskirtą administracinę nuobaudą – atėmimą teisės medžioti vieneriems metams su pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimu, pakeisti į įspėjimą. Paaiškino, kad Gitėnų medžiotojų būrelis turėjo vieną licenciją sumedžioti briedžio patelę arba briedžio jauniklį iki vienerių metų ir vieną licenciją sumedžioti vieną briedžio patiną. To paties varymo metu jis nušovė briedžio jauniklį, o Z. J. briedžio patelę. Jis, šaudamas į briedžio jauniklį, manė, kad veikia teisėtai, nes nežinojo, kad Z. J. nušovė briedžio patelę. Licencija buvo užpildyta Z. J. nušautai briedžio patelei. Medžioklės vadovas A. Š. , apžiūrėjęs ir patvirtinęs, kad jo nušautas gyvūnas yra nuskurdęs, vyresnis nei vienerių metų briedžio patinas, įrašė jo sumedžiotą briedžio jauniklį į licenciją, suteikiančią teisę sumedžioti vieną briedžio patiną. Jo manymu, jis nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi nėra jo kaltės.
Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovas su A. T. skundu nesutiko, prašė palikti nutarimą nepakeistą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu panaikino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą.
Teismas nurodė, kad ATPK 85 straipsnio 4 dalis nustato, jog medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais – užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. A. T. pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį nubaustas administracine nuobauda – atėmimu teisės medžioti vieneriems metams su pažeidimo padarymo įrankio, t. y. medžioklinio šautuvo IŽ Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, už tai, kad jis 2006 m. spalio 15 d. 15 val. Gitėnų medžioklės plotų vienete, esančiame Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., medžioklės su varovais metu nušovė briedžio jauniklį, neturint tam galiojančios licencijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad medžiotojų būrelis „Gitėnai“ turėjo vieną licenciją sumedžioti briedžio patelę arba jauniklį iki vienerių metų ir kitą licenciją sumedžioti briedžio patiną. 2006 m. spalio 15 d. Gitėnų medžioklės plotų vienete, esančiame Panevėžio raj. Karsakiškio sen. medžioklėje, vieno varymo metu A. T. nušovė briedžio jauniklį, o Z. J. briedžio patelę. Licencija buvo užpildyta Z. J. nušautai briedžio patelei. Medžioklės vadovas A. Š. , apžiūrėjęs ir patvirtinęs, kad A. T. nušautas gyvūnas yra nuskurdęs, vyresnis nei vienerių metų briedžio patinas, įrašė jo sumedžiotą briedžio jauniklį į licenciją, suteikiančią teisę sumedžioti vieną briedžio patiną. Iš pareiškėjo A. T. paaiškinimų, liudytojų V. K. , V. N. , Z. J. , A. Š. parodymų teismas nustatė, kad briedžio patelė ir briedžio jauniklis buvo nušauti vieno varymo metu, tiek vienas, tiek kitas gyvūnas buvo sužeisti, nušauti ne iš karto, šūvių į juos buvo paleista daug. A. T. pirminiame savo paaiškinime, rašytame 2006 m. spalio 23 d. bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sužinojo apie nušautą briedžio patelę iš medžioklės vadovo A. Š. jau po to, kai jis buvo nušovęs briedžio jauniklį.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad A. T. , šaudamas į briedžio jauniklį, manė, kad veikia teisėtai, būreliui turint galiojančią licenciją gyvūnui sumedžioti, ir nežinant, kad Z. J. jau prieš tai yra nušovęs briedžio patelę. Todėl teismas konstatavo, kad jo veiksmuose kaltės nėra, jis nepažeidė Medžioklės taisyklių 24, 76.4 punktų reikalavimų.
Teismas pažymėjo, kad A. T. nebuvo nubaustas už Medžioklės taisyklių 25 punkto reikalavimo pažeidimą, todėl nurodė, kad teismas nepasisako apie užpildytos licencijos sumedžiotam gyvūnui teisingumą. Kadangi, teismo vertinimu, A. T. pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, naikintinas.
III.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto manymu, teismas nepakankamai įvertino bylos aplinkybes. Teismas pasielgė šališkai, netenkindamas prašymo prijungti prie bylos garso ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti liudytojos J. G. apklausa ir nufilmuota įvykio vieta, kur buvo sumedžioti briedžiai, apklausti liudytojus J. G. ir G. B. . Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad briedžio patelę Z. J. tik sužeidė, o ją nušovė V. K. . Iš liudytojos J. G. rašytinio paaiškinimo galima daryti išvadą, kad sužeista buvo tik briedžio patelė, nes ji, išbėgusi į palaukę, atsigulė, o briedžio jauniklis lakstė aplink ją. Atėjus medžiotojams, pirma buvo nušauta patelė, o po to buvo nušautas aplink ją bėgiojęs jauniklis. Apelianto manymu, A. T. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais dokumentais. Teismas, panaikindamas nutarimą, priimtą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, turėjo įvertinti, kad pažeidimas padarytas, ir atsakomybę perkvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 85 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais.
A. T. apkaltintas ir nubaustas už tai, kad jis 2006 m. spalio 15 d. 15 val. Gitėnų medžioklės plotų vienete, esančiame Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., medžioklės su varovais metu nušovė briedžio jauniklį, neturint tam galiojančios licencijos.
Kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad 2006 m. spalio 15 d. Gitėnų medžioklės plotų vienete vykusios medžioklės metu buvo sumedžiota ne tik briedžio patelė, bet ir briedžio jauniklis. Tai, kad buvo nušautas briedžio jauniklis, nustatyta iš 2006 m. spalio 16 d. J. G. rašytinio paaiškinimo, fotonuotraukų, medžioklės vadovo A. Š. 2006 m. spalio 16 d. rašytinio paaiškinimo, kuriame aiškiai nurodyta, kad buvo sumedžiota viena briedžio patelė ir vienas briedžio jauniklis, ir kuriame A. Š. nurodė, kad briedžio jaunikliui užpildė licenciją suaugusiam briedžiui, atsakomybėn traukiamo A. T. rašytiniais paaiškinimais, kad paskutinio varymo metu pamatė briedžio jauniklį ir į jį šovė, institucijos atstovo paaiškinimais, liudytojo K. A. parodymais, duotais teismui, liudytojo V. K. parodymais teismui, kad briedis nebuvo tokio didumo, kaip antramečio briedžio patinas.
A. T. paaiškinimas teismui, kad jie (kartu su medžioklės vadovu) nustatė, jog briedis buvo vyresnis, nei vieneri metai, prieštarauja jo paties ankstesniam rašytiniam paaiškinimui ir A. Š. rašytiniam paaiškinimui.
Medžioklėje dalyvavusių asmenų parodymai teismui, kad buvo sumedžiotas antrametis briedžio patinas, prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams, patvirtinantiems, kad buvo sumedžiotas briedžio jauniklis, atitinkantis Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 5 punkte nurodytus jauniklio požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas institucijos nutarimą panaikino konstatavęs, kad atsakomybėn traukiamas A. T. veikė nekaltai, t. y. šaudamas į briedžio jauniklį, manė, kad veikia teisėtai, būreliui turint galiojančią licenciją gyvūnui sumedžioti ir nežinant, kad Z. J. jau prieš tai yra nušovęs briedžio patelę. Kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta nesurinkus visų bylai reikšmingų įrodymų, o surinktuosius įrodymus įvertinus netinkamai.
Teismas, darydamas išvadą, kad A. T. , šaudamas į briedžio jauniklį, manė, kad veikia teisėtai, padarė iš esmės remdamasis vien tik paties A. T. nurodoma įvykio versija. Pažymėtina, kad tai, jog briedžio jauniklis buvo sumedžiotas tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodo A. T. , nurodo tik medžioklės vadovas A. Š. . Kitų medžiotojų parodymai neinformatyvūs ir neįgalina spręsti apie briedžio jauniklio sumedžiojimo aplinkybes.
Vertinant A. T. nurodomą versiją, pastebėtina, kad jo paaiškinimai viso proceso metu dėl aplinkybės, į ką jis manė šovęs, prieštaringi. Be to, nesutampa jo paaiškinimai su Z. J. parodymais dėl aplinkybės, kas paskutinio varymo metu šovė pirmas. Nesutampa medžiotojų nurodomos aplinkybės dėl intervalų tarp šūvių, jų skaičiaus. Esama neatitikimų A. T. paaiškinimuose dėl aplinkybės, kada jis, pagal jo pateikiamą įvykio versiją, sužinojo apie kito medžiotojo sumedžiotą briedžio patelę. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos prieštaravimus, kurie sudaro pagrindą suabejoti A. T. dėstoma įvykio versija.
Vertinant A. Š. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys, kad jis teismui davė parodymus, kurie dalinai prieštarauja aplinkybėms, nurodytoms pradiniame rašytiniame paaiškinime. Be to, A. T. ir A. Š. parodymų patikimumu pagrindą abejoti sudaro aplinkybė, kad būtent jie sumedžiotam briedžio jaunikiui užpildė licenciją, išduotą suaugusiam briedžiui, taip pažeisdami teisės aktuose nustatytą tvarką. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Sprendžiant dėl A. T. kaltės, svarbūs nesuinteresuotos liudytojos J. G. , gyvenančios Barzdikių vienkiemyje, parodymai. Šios moters paaiškinime, surašytame 2006 m. spalio 16 d., užfiksuota, kad ji 2006 m. spalio 15 d. pamiškėje pamatė briedžio patelę, iš pradžių ji ėjo, o po to atsigulė, šalia jos buvo jauniklis briedžiukas, po to per pievą atėjo medžiotojai ir ji parodžiusi jiems gulinčią briedę, jie nuėjo link jos, ir ji girdėjo kelis šūvius. Pirmosios instancijos teismas J. G. liudytoja neapklausė.
Sprendžiant dėl A. T. kaltės, svarbu nustatyti ir tai, kuriose vietose buvo nušauti žvėrys. Nustačius, kad tai buvo padaryta nedideliu atstumu, galima daryti išvadą, kad A. T. , pribaigdamas briedžio jauniklį, žinojo apie sumedžiotą briedžio patelę. Duomenys apie žvėrių sumedžiojimo vietą galimai užfiksuoti garso ir vaizdo įraše, tačiau pirmosios instancijos teismas institucijos atstovo prašymo prijungti šį įrodymą prie bylos nepagrįstai netenkino.
Teismo išvada, kad briedžio patelę nušovė Z. J. , prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš Z. J. rašytinių paaiškinimų ir parodymų, V. K. paaiškinimų ir parodymų matyti, kad į briedžio patelę šovė Z. J. , o vėliau ją su kitais medžiotojais sekė ir pribaigė V. K. .
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių nustatyti tiesai byloje dėl briedžio jauniklio sumedžiojimo aplinkybių. Teismas, nesurinkęs visų bylai reikšmingų įrodymų, o surinktuosius įvertinęs neišsamiai ir nevisapusiškai, nenurodęs, kodėl vienais remiasi, o kitus atmeta, pažeidė įrodinėjimo taisykles, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje ir ATPK 257 straipsnyje, ir priėjo nepakankamai pagrįstos išvados dėl kaltės kaip subjektyviojo pažeidimo požymio A. T. veikoje nebuvimo. Todėl teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.