Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. A. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo leista atlikti pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), griovimo ir statybos darbus pagal pateiktą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), topografinę nuotrauką M:500 be bendrasavininkio A. A. B. sutikimo. Atlikus sandėlio rekonstrukcijos darbus ieškovė 2023-04-12 pateikė prašymą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeisti nekilnojamojo daikto – pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2020-01-06 parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, IS „Infostatyba“ 2023-01-17 parengtą Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2023-04-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą atmetė. Be kita ko sprendime buvo nurodyta, kad Kadastro tvarkytojas keisti nekilnojamojo turto daikto duomenis gali tik turėdamas visų nekilnojamojo turto bendrasavininkų prašymą ar kitu būdu išreikštą valią – sutikimą keisti kadastro duomenis.

2023-06-28 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo teisę įregistruoti sandėlio kadastrinius pakeitimus ir padaryti žymą Nekilnojamojo turto kadastre apie statybos užbaigimą, nesant bendraturčio (atsakovo) parašui ant šių dokumentų.

Vykdant sandėlio statybos darbus, ieškovė patyrė didelių nuostolių. Pateikiami dokumentai patvirtina, kad minimalūs statybos kaštai buvo 49 536 Lt, kas šiuo metu sudaro 14 346,62 Eur, be to ieškovė sumokėjo 300 Lt, kas šiuo metu sudaro 86,89 Eur už vertinimo ekspertizę. Taip pat ieškovė sumokėjo už projektą 500 Eur. Viso, rekonstruodama sandėlio pastatą, ieškovė išleido 14 933,51 Eur.

Be to, žinant, kad ieškovei bei atsakovui priklausantis namas yra statytas 1900 m., ieškovė turėjo keisti namo stogą, nes jis buvo kiauras, stogo pagrindas buvo supuvęs. Ieškovė stogo remonto darbus pradėjo 2022 m. vasarą nuo stogo dalinio nugriovimo, stogo pagrindo bei kraštų betonavimo, o stogo remontą baigė 2023 m. vasarą, sudėdama medines stogo konstrukcijas bei dangą. Ieškovė namo stogo remontui, kuris buvo būtinas, išleido 10 115,52 Eur, ką patvirtina pateikiamos sąskaitos. Pažymi, kad tiek rekonstruojant sandėlį, tiek keičiant namo stogą, ieškovė išleido žymiai daugiau. Siekdama sumažinti kaštus, dirbo pati su artimaisiais, o samdant darbininkus, jiems buvo mokama grynais, todėl ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui tik už minimalias patirtas išlaidas. Jos paskaičiavimu, žinant, kad atsakovui priklauso 25 procentai sandėlio, ji prašo iš atsakovo priteisti jam proporcionaliai pagerinto turto dalį, t. y. 3 733,38 Eur. Už namo stogo pakeitimą, žinant, kad atsakovui priklauso 14,13 proc. namo, tokią dalį ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė stogo pakeitimui minimaliai išleido 10 115,52 Eur, todėl iš atsakovo priteistina dalis lygi 1 416,17 Eur. Iš viso ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 5149,55 Eur.

Ieškovė sandėlį turėjo atstatyti, o žinant sandėlio ir gyvenamojo namo buvimo vietos specifiką – tiek namas, tiek sandėlis, yra (duomenys neskelbtini) miestelio istorinėje dalyje, kurie yra įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą (Unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), sandėlio atstatymas buvo gana brangus, nes reikėjo atlikti istorinius tyrimus, derinti projektą su specialistais. Ieškovė nereikalauja didesnių nuostolių atlyginimų, nei ji gali juos įrodyti, realiai ieškovei atstatyti sandėlį kainavo žymiai brangiau, tačiau žinant, kad atsakovas yra šio sandėlio bendrasavininkas, jis taip pat turi prisidėti dėl jam priklausančio turto vertės pagerinimo, jo išsaugojimo. Taip pat buvo atnaujintas stogas, nes jau buvo kiauras, laikančios konstrukcijos buvo sudūlijusios, todėl jį keisti buvo būtina.

Atsakovui A. A. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš 2023-08-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad ieškovė su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovui minėtame pastate – gyvenamajame name priklauso vienas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei – keturi butai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Ieškovė bendrai name valdo 142,78 kv. m., atsakovas – 23,49 kv. m., t. y. ieškovė valdo 85,87 procentines dalis namo, atsakovas – 14,13 procentines dalis namo. Taip pat ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pagalbinio ūkio pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio 75/100 dalys priklauso ieškovei, o 25/100 – atsakovui.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-27 sprendimu (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pripažinta ieškovės teisė atlikti pastato – sandėlio, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), griovimo ir statybos darbus pagal pateiktą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), topografinę nuotrauką M:500 be bendrasavininkio A. A. B. (atsakovo) sutikimo.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-13 sprendimu (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pripažinta ieškovės teisė atlikti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus be bendraturčio A. A. B. (atsakovo) sutikimo.

Atlikus minėto sandėlio rekonstrukcijos darbus, ieškovė nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teikė prašymą – pakeisti nekilnojamojo daikto – pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau 2023-04-12 minėtas prašymas buvo atmestas atsižvelgiant į tai, kad pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams, kadastro tvarkytojas keisti nekilnojamojo turto daikto duomenis gali tik turėdamas visų nekilnojamojo turto bendrasavininkų prašymą ar kitu būdu išreikštą valią – sutikimą keisti kadastro duomenis bei tada, kai bus pateiktas areštavusios institucijos sutikimas. Ieškovės teigimu, areštas jau yra panaikintas, tačiau ieškovei nėra žinoma atsakovo pozicija dėl sutikimo pakeisti kadastro duomenis.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-06-28 sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nuspręsta pripažinti ieškovei teisę be bendraturčio sutikimo įregistruoti nekilnojamojo daikto – pagalbinio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto kadastre ir padaryti žymą Nekilnojamojo turto kadastre apie statybos užbaigimo aktą ir/ar deklaraciją apie statybos užbaigimą, nesant bendraturčio parašo ant šių dokumentų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagalbinio ūkio pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai buvo atlikti. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad už pagalbinio ūkio pastato – sandėlio rekonstravimo bendrastatybinius darbus paskaičiuota 49536 Lt (14 346,62 Eur). Už „Pagalbinio ūkio pastato – sandėlio rekonstravimo, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, įvykdytiems darbams iki statybos sustabdymo, vertinimo“ ekspertizės atlikimą išrašyta PVM sąskaita-faktūra (KE Nr. 1038) 300 Lt (86,89 Eur) sumai. Iš prie 2016-01-15 projektavimo darbų sutarties Nr. 16-01 pridėto priedo matyti, kad už pagalbinio ūkio pastato – sandėlio rekonstravimo projektą mokėtina 500 Eur dydžio suma. Minėti dokumentai patvirtina, kad iš viso už pagalbinio ūkio pastato – sandėlio rekonstravimą ieškovė sumokėjo 14933,51 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklauso 25 proc. dalis sandėlio, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti už proporcionaliai pagerinto turto dalį, t. y. 3733,38 Eur.

Taip pat, ieškovės teigimu, buvo būtina keisti namo stogą, kuris buvo kiauras, stogo pagrindas buvo supuvęs, laikančios konstrukcijos sudūlijusios. Iš byloje pateiktų 2023-07-03 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (2339,76 Eur), 2022-07-19 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) (634,34 Eur), 2022-09-08 PVM sąskaitos faktūros serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1052,70 Eur), 2022-07-01 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) (5725,72 Eur), kasos pajamų orderio kvito serija (duomenys neskelbtini) (363 Eur), matyti, kad ieškovė stogo rekonstrukcijai išleido 10 115,52 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklauso 14,13 proc. dalis namo, ieškovė už stogo pakeitimą prašo iš atsakovo priteisti už proporcionaliai pagerinto turto dalį, t. y. 1416,17 Eur.

Kaip nustatyta, ieškovė ir atsakovas yra nekilnojamojo turto, t. y. namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pagalbinio ūkio pastato – sandėlio bendraturčiai. Ieškovė nesant galimybei susisiekti su atsakovu, teismo sprendimų pagrindu sutvarkė ir pagerino bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį minėto gyvenamojo namo stogą ir rekonstravo pagalbinį ūkio pastatą – sandėlį. Sutvarkydama ir pagerindama minėtus nekilnojamuosius daiktus, ieškovė patyrė išlaidų ir prašo jos naudai iš atsakovo priteisti 5149,55 Eur patirtų nuostolių, iš jų 3 733,38 Eur už pagalbinio ūkio pastato – sandėlio rekonstravimą ir 1416,17 Eur už namo stogo pakeitimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, todėl bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 40 p.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 26 p.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

Kaip matyti iš CK 4.76 straipsnio, bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

Teisme apklaustas ieškovės atstovas bei byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė savo lėšomis pagerino jai su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo stogą ir pagalbinį ūkio pastatą – sandėlį (CPK 178, 185 straipsniai).

Kaip jau minėta, pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje nurodė ir tą patį teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas, kad atsakovas savo turtu visiškai nesirūpina, yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), todėl su juo susisiekti nėra galimybės. Aplinkybę, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį, patvirtina ir duomenys, gauti iš teismų informacinės sistemos Liteko (informacija gyventojų registre). Įstatymų leidėjo priimtas CK 4.76 straipsnis nenumato tokios galimybės nekilnojamojo daikto bendraturčiui nevykdyti šiame straipsnyje nustatytų pareigų vien dėl tos priežasties, kad atsakovas negyvena ir nesinaudoja jam priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Atsakovas, įsigydamas nekilnojamojo turto, kartu prisiėmė ir pareigą tinkamai išlaikyti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena. Atsižvelgiant į tai, kad galimybės susisiekti su atsakovu nebuvo, ieškovė kreipėsi į teismą ir priimtų sprendimų pagrindu atliko pastato – gyvenamojo namo bei pagalbinio ūkio pastato – sandėlio rekonstrukcijos darbus.

Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas namo (turi vieną butą), adresu (duomenys neskelbtini) bei pagalbinio ūkio pastato – sandėlio bendraturtis su ieškove, nevykdė pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), o ieškovė, būdama rūpestinga ir atidi savininkė, siekė minėtą turtą išsaugoti, nelaukdama kol jis supus, ims griūti, pasieks avarinę būklę ar jo nebebus galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį – rekonstravo pagalbinį ūkio pastatą – sandėlį bei pakeitė namo stogą, taip patirdama nuostolius. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat į teismo priimtus sprendimus dėl pripažintos teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be bendrasavininko sutikimo, byloje pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, pagrindžiančias ieškovės patirtus nuostolius, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 5149,55 Eur už patirtus nuostolius už turto išsaugojimą bei jo pagerinimą tenkintinas visiškai (CK 4.76 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 116 Eur žyminio mokesčio bei 500 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 616 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Byloje susidarė mokėti 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5149,55 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 55 ct) nuostolių už jam priklausančios bendrai valdomos turto dalies išsaugojimą ir pagerinimą bei 616 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. A. B. 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.