Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Zigmantui Butvilui, Brigitai Stankevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. C. dėl 25260,00 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog tam, kad atsirastų deliktinė civilinė atsakomybė, būtinas įstatymo nustatytų sąlygų visetas, tai yra turi būti nustatyti asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Pabrėžtina, jog pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę, tik esant visų aukščiau nurodytų sąlygų visetui, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena įstatyme įtvirtinta išimtis, pagal kurią deliktinė civilinė atsakomybė atsirastų nesant kurios nors iš aukščiau nurodytų sąlygų, todėl taikytina aukščiau nurodyta bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė.

Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovas turi įrodyti jo veiksmuose nesant kaltės (paneigti jo veiksmuose esant kaltę), kadangi pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko (atsakovo) kaltė yra preziumuojama.

Dėl neteisėtų veiksmų

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Siaurąja prasme pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį asmens neteisėti veiksmai gali pasireikšti trejopai: neteisėtu neveikimu, neteisėtu veikimu arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

Ieškovo atstovai nurodė, kad atsakovas savavališkai nupjovė 48 vienetus baltalksnių. Ieškovas atsakovo veiksmų (veikimo) neteisėtumą įrodinėja rašytiniais įrodymais – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-03-29 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. VR-12.1-22 patvirtinta kopija (b. l. 2-3), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-04-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-22 patvirtinta kopija (b. l. 4), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-04-12 rašto Nr. VR-12.6-173 patvirtinta kopija (b. l. 5), 2011-04-12 žalos gamtai paskaičiavimo patvirtinta kopija (b. l. 6), 2011-03-15 patikrinimo akto Nr. VR-12.10-26 patvirtinta kopija (b. l. 7), 2011-03-15 apmatavimo akto patvirtinta kopija (b. l. 8), 2010-08-25 leidimo Nr. LM-66 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams patvirtinta kopija (b. l. 9), nuotraukų patvirtintomis kopijomis (b. l. 12-16), VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos (mastelis 1:2000) patvirtinta kopija (b. l. 38), saugomų teritorijų kadastro žemėlapio ištraukos patvirtinta kopija (b.l. 43-44).

Atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog jis pripažįsta savo veikimą, tai yra pripažįsta, jog nupjovė 48 vienetus baltalksnių, tačiau nesutinka, kad jo veikimas buvo neteisėtas.

Atsakovo atstovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju susiduriama su normų konkurencija - pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedą baltalksnis priklauso pirmai medžių grupei, tai yra baltalksnis yra priskiriamas medžiams, bet pagal savo formą, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 6 punktu, jis daugiau panašus į krūmą, todėl, vadovaujantis teisės teorija, tuo atveju, kai yra dvi panašios normos, būti taikoma ta norma, kuri yra palankesnė pažeidėjui.

Aukščiau nurodyti atsakovo atstovo paaiškinimai vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi nagrinėjamu atveju nėra normų konkurencijos: Įstatymo 2 straipsnyje tiesiog įtvirtintos pagrindinės įstatymo sąvokos, be kita ko, ir krūmo (2 straipsnio 6 dalis) bei medžio (2 straipsnio 10 dalis) sąvokos, o Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priede įtvirtintas Lietuvoje augančių medžių sąrašas pagal grupes. Nurodytame priede expressis verbis įtvirtinta, kad baltalksnis – tai medis, priskiriamas pirmai Lietuvoje augančių medžių grupei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas iškirto medžius.

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių, šioje byloje nėra nagrinėjamas administracinis teisės pažeidimas. Byloje esanti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-04-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-22 patvirtinta kopija (b. l. 4) patvirtina, jog atsakovas už tai, kad Bernardinų ežero pakrantės teritorijoje, esančioje ties gyvenamuoju namu adresu Žemaitės g. 16, Trakų m., neteisėtai nupjovė 48 vienetus baltalksnių, pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir nubaustas administracine nuobauda – 300 Lt bauda. Šalių paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas šio nutarimo neskundė. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie skundo dėl nurodyto nutarimo padavimą teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-04-12 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-22 yra įsiteisėjęs, vadinasi, atsakovo administracinio teisės pažeidimo byla yra užbaigta.

Ieškovo atstovai savo reikalavimus grindė Kriterijų sąrašo 3.7 punktu, kuris numato, kad medžiai, augantys miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose, priskiriami saugotiniems. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog tik tie atsakovo nukirsti baltalksniai, kurių skersmuo didesnis nei 16 cm, yra saugotini medžiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintas Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas. Kriterijų sąrašo 3 punkte numatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną 3 punkte įtvirtintą kriterijų. Ieškovas nagrinėjamu atveju remiasi Kriterijų sąrašo 3.7 punktu, pagal kurį medžiai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose. Ieškovo pateiktas įrodymas - VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos (mastelis 1:2000) patvirtinta kopija (b. l. 38 - patvirtina aplinkybę, jog atsakovas iškirto medžius, augusius Trakų miesto bendro naudojimo teritorijoje. Pažymėtina, jog ir atsakovas neneigė aplinkybės, jog jis iškirto medžius, augusius Trakų miesto bendro naudojimo teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog atsakovo iškirsti medžiai atitinka Kriterijų sąrašo 3.7 punkte įtvirtintą kriterijų, iš ko darytina išvada, jog atsakovas iškirto saugotinus medžius (nagrinėjamu atveju – baltalksnius).

Minėta, jog atsakovas neneigė aplinkybės, jog jis iškirto medžius, augusius Trakų miesto bendro naudojimo teritorijoje, tačiau, anot atsakovo, šiuo atveju turėtų būti taikomas Kriterijų sąrašo 3.13 punktas, pagal kurį medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 cm skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 cm skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose. Atsakovo atstovo nuomone, Kriterijų sąrašo 3.7 punktas reglamentuoja viso miesto bendro naudojimo teritorijas, o 3.13 punkte kalbama apie paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose augančius medžius, todėl 3.13 punkte įtvirtinta teisės norma yra specialioji norma 3.7 punkte įtvirtintos teisės normos atžvilgiu. Todėl, atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju medžiai - krūmai nupjauti ežero pakrantėje, taikytinas Kriterijų sąrašo 3.13 punktas.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-98 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo 2 punktą paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos nustatomos inter alia teritorijų planavimo dokumentuose. Nurodytą aplinkybę pabrėžė ir ieškovo atstovas, paaiškindamas, jog mieste vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos nustatomos tik specialiai parengtu detaliuoju planu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta medžių iškirtimo vietoje detaliuoju planu nėra nustatyta.

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad toje vietoje, kurioje atsakovas iškirto medžius, nustatyta paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta. Atsakovo atstovas paaiškino, jog neturi informacijos apie tai, kad yra paruoštas detalusis planas, kuriame būtų nustatyta, jog toje vietoje, kurioje atsakovas iškirto medžius, būtų nustatyta paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, atsakovas paaiškino, jog toje vietoje, kurioje jis iškirto medžius, gal ir nėra nustatyta paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta, kadangi tik prieš kelias dienas iki teismo posėdžio buvo gauti dokumentai, leidžiantys „sutvarkyti“ tą žemės sklypą, kuriame atsakovas iškirto medžius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, jog atsakovo iškirsti medžiai neatitinka Kriterijų sąrašo 3.13 punkte įtvirtinto kriterijaus, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Kriterijų sąrašo 3.13 punktas netaikytinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad visi atsakovo iškirsti medžiai priskiriami saugotiniems medžiams.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas). Aprašo 9 punkte numatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Leidimų išdavimo tvarka nustatyta Aprašo 13 punkte.

Byloje esanti 2010-08-04 prašymo patvirtinta kopija (b. l. 10) patvirtina, jog atsakovas, atstovaudamas D. B. pagal 2010-08-03 įgaliojimą, patvirtintą Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės (b. l. 11), kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę su prašymu leisti kirsti, genėti, pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, - menkaverčius krūmus ir medelius - ežero pakrantėje, ties žemės sklypu, esančiu Žemaitės g. 16, Trakų m. Byloje esanti 2010-08-25 leidimo Nr. LM-66 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams patvirtinta kopija (toliau tekste – Leidimas) (b. l. 9) patvirtina, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, suderinusi su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriumi, išdavė atsakovui leidimą Bernardinų ežero pakrantėje, ties žemės sklypu, esančiu Žemaitės g. 16, Trakų m., kirsti savaaugius krūmus. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas kirsti medžius, tai yra baltalksnius, Bernardinų ežero pakrantėje, ties žemės sklypu, esančiu Žemaitės g. 16, Trakų m., nėra.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas iškirto 48 vienetus baltalksnių, kurie priskiriami saugotiniems medžiams, todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą konstatuotina, kad atsakovas neteisėtai, tai yra neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto 48 vienetus baltalksnių.

Dėl kaltės

Minėta, jog pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko (atsakovo) kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovui tenka pareiga paneigti kaltę.

Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę. Atsakovas paaiškino, jog, gavęs Leidimą, jis paklausė Trakų seniūnijos seniūno Kęstučio Vilkausko ir jo pavaduotojo Valentino Ūso, ką pagal išduotą leidimą jis gali iškirsti. Pastarieji atsakovui atsakė, kad teritorijoje yra krūmai ir atsakovas gali viską kirsti, be to, patikslino, kad iki 20 cm diametro kelme dar yra krūmas. Teismas kritiškai vertina ir atmeta nurodytus atsakovo paaiškinimus, kadangi jie yra paneigiami teismo posėdyje liudytoju apklausto Kęstučio Vilkausko parodymais. Pastarasis parodė, kad jis yra Trakų seniūnijos seniūnas, parodė, kad prieš išduodant leidimą apie leidžiamų kirsti medžių kelmų diametrus su atsakovu nekalbėjo. Liudytoju apklaustas K. Vilkauskas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui netikėti ar abejoti nurodytais liudytojo parodymais.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į byloje esančią 2011-03-15 apmatavimo akto patvirtintą kopiją (b. l. 8), iš kurios galima spręsti, kad atsakovas iš dalies pripažino savo kaltę dėl neteisėtų veiksmų, apmatavimo akte nurodęs, kad sutinka, jog savavališkai iškirto tuos baltalksnius, kurių diametras kelme virš 20 cm. Atsakovas paaiškino, jog apskaičiavus aplinkai padarytą žalą, Zigmantas Butvilas paklausė atsakovo, ar šis sutinka su žalos dydžiu, atsakovas pasakė, kad nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu. Tada seniūnas pasakė atsakovui, kad šis pasirašytų, jog sutinka su tuo, kad neteisėtai nukirto medžius, kurių diametras kelme yra virš 20 cm. Tuomet atsakovas ir pasirašė, kad sutinka su tuo, jog neteisėtai nukirto medžius, kurių diametras kelme virš 20 cm. Teismas nurodytus atsakovo paaiškinimus vertina kritiškai ir atmeta, kadangi jie yra paneigiami liudytojo K. Vilkausko parodymais, kuris parodė, kad jis tikrai neliepė atsakovui pasirašyti apmatavimo akte, jog šis sutinka su tuo, kad savavališkai nukirto medžius, kurių diametras kelmo skersmenyje didesnis nei 20 cm. Teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti nurodytais liudytojo parodymais. Be to, nėra logiška, kad asmuo, visiškai nepripažindamas savo kaltės, tiesiog paklausytų kito asmens ir iš dalies pripažintų savo kaltę (nagrinėjamu atveju - pasirašydamas apmatavimo akte).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-04-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-22 atsakovas už tai, kad Bernardinų ežero pakrantės teritorijoje, esančioje ties gyvenamuoju namu adresu Žemaitės g. 16, Trakų m., neteisėtai nupjovė 48 vienetus baltalksnių, pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir nubaustas administracine nuobauda – 300 Lt bauda. Teismo įsitikinimu, bet kuris apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo, nesutikdamas su jam inkriminuotu teisės pažeidimu, tai yra, būdamas įsitikinęs, kad jis yra nekaltas dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, paduotų skundą dėl nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl atitinkamo administracinio teisės pažeidimo. Įstatymas, pažymėtina, nustato protingą terminą skundui dėl institucijos (pareigūno) nutarimo paduoti. Nors, kaip paaiškino atsakovas, jis neskundė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-04-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-22, kadangi praleido apskundimo terminą, tačiau, kaip žinia, įstatyme, tai yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, yra įtvirtintas praleisto įstatymo nustatyto termino skundui paduoti atnaujinimo institutas, tai yra teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu gali atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui dėl institucijos (pareigūno) nutarimo paduoti.

2011-04-12 žalos gamtai paskaičiavime (b. l. 6) ir 2011-03-15 apmatavimo akte (b. l. 8) nurodyti atsakovo neteisėtai iškirstų baltalksnių kiekis ir diametras centimetrais kelmų skersmenyse. Atsakovo paaiškinimai apie tai, jog jis, nežinodamas, jog tai yra baltalksniai, kadangi šie medžiai panašūs į krūmus, buvo tikras, kad vykdo teisėtą veiklą, tai yra kerta krūmus, vertintini kritiškai ir atmestini: iš nurodytų 2011-04-12 žalos gamtai paskaičiavimo ir 2011-03-15 apmatavimo akto matyti, kad atsakovo neteisėtai iškirstų baltalksnių diametras kelmų skersmenyse siekia nuo 12 cm (mažiausias diametras) iki 37 cm (didžiausias diametras). Teismas iš dalies sutinka su ieškovo atstovės argumentu, jog net neturintis specialių žinių žmogus turėtų atskirti, kad tokių skersmenų kamienai yra medžių kamienai. Atsakovas, žinodamas, kad Leidimas išduotas kirsti savaaugius krūmus, ir matydamas medžių (atsakovo manymu, krūmų) kamienus, kurių diametras kelme, pavyzdžiui, siekė 20 cm, 22 cm, 23 cm, 24 cm, 25 cm, 37 cm, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apdairus, rūpestingas, atidus asmuo tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, tai yra būtų ėmęsis jam prieinamų priemonių, siekdamas išsiaiškinti, ar želdiniai, kuriuos jis ketina iškirsti, yra savaaugiai krūmai, kuriems iškirsti yra išduotas leidimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, jog atsakovas nepaneigė savo kaltės, todėl konstatuotina, kad atsakovas yra kaltas. Atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu, tai yra atsakovas atitinkamomis, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai.

Dėl žalos

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala inter alia yra asmens turto netekimas arba sužalojimas.

Ieškovo atstovai paaiškino, jog atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta 25260,00 Lt žala aplinkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (Žin., 1996, Nr. 39-973; 1998, Nr. 26-706; 2009, Nr. 6-191) (toliau tekste – Nuostolių skaičiavimo metodika). Nuostolių skaičiavimo metodikos 14 punkte numatyta, kad nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, dydis skaičiuojamas pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (Žin., 2008, Nr. 74-2107). Nuostolių skaičiavimo metodikos 14.1 punkte numatyta, kad medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 punktą medžių atkuriamosios vertės įkainiai skaičiuojami už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą, atsižvelgiant į medžių grupę, įtvirtintą Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priede. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovo neteisėtai nukirsti baltalksniai priskiriami pirmai Lietuvoje augančių medžių grupei. Pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2.1 punktą baltalksnio atkuriamosios vertės įkainis yra 10 Lt už kiekvieną nupjauto baltalksnio kelmo skersmens kamieną. Atsakovas neteisėtai nupjovė 48 vienetus baltalksnių, kurių bendras diametras kelmų skersmenyse, kaip matyti iš byloje esančių 2011-04-12 žalos gamtai paskaičiavimo ir 2011-03-15 apmatavimo akto patvirtintų kopijų, yra 842 cm.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuris iš Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, numatytų 5 punkte, taikytinas nagrinėjamu atveju.

Ieškovo atstovai teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 5.2 punktas, pagal kurį istoriniuose želdynuose, valstybinės reikšmės parkuose, miestų centrinėje dalyje, miestų senojo miesto vietose (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintas schemas), miestų ir miestelių parkuose, skveruose augantiems medžiams medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami 3 kartus. Atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ne Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 5.2 punktas, o 5.3 punktas, pagal kurį gyvenamosiose teritorijose miestuose ir miesteliuose, visuomeninės paskirties teritorijose ir prie gatvių augantiems medžiams, medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami 2 kartus. Nurodė, kad medžiai buvo iškirsti valstybinės reikšmės parke, tai yra labai plačioje teritorijoje, todėl, atsakovo atstovo manymu, Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 5.3 punkte įtvirtinta teisės norma yra specialioji norma 5.2 punkte įtvirtintos teisės normos atžvilgiu - 5.2 punkte įtvirtinta teisės norma apima bendrą teritoriją, o 5.3 punkte įtvirtinta teisės norma susiaurina teritoriją.

Ieškovo pateiktas, byloje esantis įrodymas – saugomų teritorijų kadastro žemėlapio patvirtinta kopija (b. l. 43), patvirtina, jog medžiai buvo iškirsti Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Nurodytos aplinkybės neneigė ir atsakovas.

Atsakovo atstovo paaiškinimai, jog Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 5.3 punkte įtvirtinta teisės norma yra specialioji norma Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 5.2 punkte įtvirtintos teisės normos atžvilgiu, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi, kaip visiškai pagrįstai pažymėjo ieškovo atstovai, ir teismas su tuo sutinka, kad būtent Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 5.2 punkte įtvirtinta teisės norma yra specialioji norma 5.3 punkte įtvirtintos teisės normos atžvilgiu, kadangi ji susiaurina 5.3 punkte įtvirtintos teritorijos sąvoką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad medžiai buvo neteisėtai iškirsti valstybinės reikšmės parke – Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju taikytinas Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 5.2 punktas, pagal kurį medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami 3 kartus.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju aplinkai padaryta 25260,00 Lt (842 cm x 10 Lt x 3) žala.

Dėl priežastinio ryšio

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismas, įvertinęs faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovo pateiktus, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta 25260,00 Lt žala aplinkai, tai yra aplinkai padaryta 25260,00 Lt žala yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas.

CK 6.248 staipsnis, viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų nurodo kaltę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai, 4 straipsnyje numatyta, kad aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Valstybė yra delegavusi aplinkos apsaugos funkcijas valstybės ir savivaldybių institucijoms bei pareigūnams.

Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl žalos aplinkai atlyginimo, iš ko darytina išvada, jog plačiąja prasme kreditorius (ieškovas) yra valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Valstybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, aplinkos apsaugos funkcijas inter alia yra perdavusi ir savivaldybėms ta apimtimi, kad savivaldybės išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams.

Teismas, vertindamas atsakovo kaltės dydį, atsižvelgia į tai, kad atsakovo neteisėtus veiksmus iš dalies sąlygojo ir valstybę atstovaujančio asmens, tai yra savivaldybės įgalioto pareigūno – seniūno - veiksmai, kadangi visiškai tikėtina, kad atsakovas buvo suklaidintas pareigūno paaiškinimais, nes netgi teismo posėdyje duodamas parodymus liudytoju apklaustas Trakų seniūnijos seniūnas K. Vilkauskas, niekaip neargumentuodamas, parodė, kad nereikia leidimo kirsti medžius, kurių diametras kelmo skersmenyje ne didesnis kaip 15 cm, nors paaiškino, kad prieš išduodant leidimą apie leidžiamų kirsti medžių kelmų diametrus su atsakovu nekalbėjo, ir tik tuomet, kai jau buvo fiksuojamas pažeidimas, jis – seniūnas - pakomentavo, kad negalima buvo kirsti medžių, kurių diametras kelmo skersmenyje didesnis nei 15 cm. Be to, kaip matyti iš Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos seniūno K. Vilkausko atsakovui išduoto Leidimo, Leidime turėjo būti nurodytos leidžiamų kirsti medžių ir krūmų rūšys, diametras 1,3 m aukštyje, kiekis, tuo tarpu Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnija, tiksliau – seniūnas, Leidime tiesiog nurodė, kad leidžiama kirsti savaaugius krūmus. Aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju išduotas nepilnai, netinkamai užpildytas, neinformatyvus Leidimas, pripažino ir ieškovo atstovas, paaiškinęs, jog maždaug prieš dvejus metus vyko gamybinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir seniūnas Kęstutis Vilkauskas, buvo kalbėta apie tai, kad neteisingai išrašomi leidimai, tačiau situacija nepasikeitė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovas, siekęs laikytis įstatymų, nustatyta tvarka kreipėsi leidimo, bet gavęs jį netinkamai įformintą, būdamas pats nepakankamai apdairus, rūpestingas ir atidus, papildomai neišsiaiškinęs leidimo turinio, neteisėtais veiksmais, tai yra neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo medžiams kirsti, padarė žalą aplinkai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir atsakovas, ir valstybė, kaip ieškovas plačiąja prasme.

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei. Teismas, įvertinęs faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja mišri šalių kaltė, kiekvienos šalies kaltės dydis yra lygus, tai yra dėl žalos atsiradimo 50 procentų kaltas atsakovas ir 50 procentų – valstybė, kaip ieškovas plačiąja prasme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei, tai yra 50 procentų.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 12630,00 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinta ieškinio reikalavimo dalis yra ½, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 378,90 Lt žyminio mokesčio. Be to, iš atsakovo valstybei priteistina 5,63 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso iš atsakovo priteistina 384,53 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo valstybei turėtų būti priteistos 5,63 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, atsižvelgiant į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, 6.245-6.249 straipsniais, CPK 5, 12, 13, 92, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. C. (S. C.) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 12630 Lt 00 ct aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. C. 384 Lt 53 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.