Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-275-255/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-20
Bylos Nr.
AN2-275-255/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00689-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Regina Bertašienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, Klaipėdos AVPK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-275-255/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00689-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 19.10.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus vyresnysis specialistas 2021 m. gegužės 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą G. G. už tai, kad jis 2021-04-03, 10.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė policijos pareigūno aiškiai išreikšto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreiškiamas naudojant specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtos transporto priemonės mėlynos ir raudonis spalvos švyturėlius, garsinį signalą bei reikalaujant sustoti per garsiakalbį, taip pat vairavo transporto priemonę ir sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo. Išlipęs iš vairuojamo automobilio nevykdė teisėtų reikalavimų praeiti iki tarnybinio policijos automobilio, pažymėto skiriamaisiais ženklais, stangino rankas per alkūnes. Tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. birželio 30 d. nutarimu pripažino G. G. kaltu ir nubaudė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 40,00 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį 1200,00 Eur bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, netaikant transporto priemonės automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 100,00 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir G. G. paskyrė galutinę subendrintą 1200,00 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, netaikant transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Apelianto manymu, nutarimo dalis, kuria jis pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, yra nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga. Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai vertino policijos pareigūnų parodymus kaip išsamius ir teisingus, neprieštaraujančius vieni kitiems, kadangi bylos nagrinėjimo metu šie parodymai skyrėsi, kadangi uždavus klausimą, kokiu atstumu jie buvo nuo jo, G. G., vairuojamo automobilio, kai per garsiakalbį pareikalavo sustabdyti transporto priemonę, vienas pareigūnas nurodė 5-10 metrų atstumą, o kitas pareigūnas – 50 metrų atstumą. Apelianto tvirtinimu, įvykio metu vairuodamas automobilį jis segėjo saugos diržą, tuo tarpu pareigūnai nurodė, jog nebuvo tikri, ar G. G. saugos diržą segėjo. Apeliantas taip pat nurodo, jog sukdamas į šalutinę gatvę, pastebėjo policijos pareigūnų automobilį važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve su įjungtais švyturėliais, pagalvojęs, kad jie kažkur skuba, jis taip pat pasiskubino pasukti, kad netrukdytų pareigūnams. Nurodo, jog važiuodamas gatve palei Danės upę, policijos pareigūnų automobilio nebematė, o kai įvažiavo į savo kiemą, pamatė, kad policijos automobilis įlėkė į kiemą paskui jį. Nurodo, jog sustojęs išlipo iš automobilio, o prie jo pribėgę policijos pareigūnai pradėjo šaukti, kad jis nejudėtų ir jeigu jis priešinsis, panaudos elektrošoką. Apeliantas pažymi, jog neturėjo jokios priežasties bėgti nuo policijos pareigūnų, nes buvo blaivus, o jo automobilis techniškai tvarkingas ir apdraustas. Nurodo, jog jokios agresijos prieš policijos pareigūnus jis nerodė, jiems nesipriešino. Taip pat apeliantas pažymi, jog prieš pusę metų sirgo širdies liga, todėl elektrošoko panaudojimas jam galėjo būti mirtinas, todėl labai išsigando. Nurodo, jog policijos pareigūnai uždėję jam antrankius pasodino jį į policijos automobilį ir ten tikrino jo neblaivumą, šaukė ant jo ir laikė apie pusę valandos, kol į kiemą neišėjo jo žmona, kuri patvirtino, kad jis yra jos vyras ir jie čia gyvena. Apeliantas nurodo, jog policijos pareigūnai galėjo pagalvoti, jog jis nuo jų bėgo, nes jis įsuko ir važiavo žvyrkeliu, tačiau kol vyksta remontas (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) gatvė yra perkasta, į namus jis galėjo įvažiuoti tik apvažiuodamas pagrindinį įvažiavimą į kiemą, todėl ir važiavo žvyrkeliu. Apeliantas nurodo, jog teismo posėdžio metu peržiūrėjus visus vaizdo įrašus, nėra matyti, jog jis buvo policijos pareigūnų stabdomas, o tai, kad jie keliu važiavo su įjungtais garso ir šviesos signalais, neįrodo, kad jis nuo policijos bėgo, o įvažiavęs į kiemą ir pats sustojęs, nes baigė savo kelionę, buvo priverstinai sustabdytas. Apelianto manymu, byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina ne policijos pareigūnų, o jo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G., parodymus, todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, ANK 426 straipsnio 5 dalį ir ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į G. G. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus viršininko pareigas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. tvirtina, jog jis nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje, o policijos pareigūnų parodymai teisme ir administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai, nepatvirtina jo kaltės, padarius minėtus administracinius nusižengimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai, o tiksliau 2021-04-03 Klaipėdos apskrities VPK tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimų (b. l. 17-18), vaizdo įrašai (b. l. 34), teisme liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai (b. l. 42-44) patvirtina, jog įvykio metu ir įvykio vietoje, t. y. 2021-04-03, 10.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. nevykdė policijos pareigūno aiškiai išreikšto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreiškiamas naudojant specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtos transporto priemonės mėlynos ir raudonis spalvos švyturėlius, garsinį signalą bei reikalaujant sustoti per garsiakalbį, taip pat vairavo transporto priemonę ir sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, o išlipęs iš vairuojamo automobilio nevykdė teisėtų reikalavimų praeiti iki tarnybinio policijos automobilio, pažymėto skiriamaisiais ženklais, stangino rankas per alkūnes ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2021-04-03 Klaipėdos apskrities VPK tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimų matyti, jog jame užfiksuota, kad patruliuojant 2021 m. balandžio 3 d., apie 10.15 val. ir važiuojant (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pastebėjo įsukantį iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukant į minėtą gatvę nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, todėl tarnybiniu automobiliu apsisuko sankryžoje, kad galėtų sustabdyti minėtą automobili patikrinimui. Tačiau apsisukus, pastebėjo, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas staiga padidino važiavimo greitį, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve dideliu greičiu, tuo sukeldamas įtarimą, kad minėtą automobilį vairuoja neblaivus vairuotojas. Važiuojant minėtam automobiliui iš paskos (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad šis automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę dešinę pusę link (duomenys neskelbtini) namo toliau nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 82 p. reikalavimus, po ko tik įvažiavus minėtam automobiliui į (duomenys neskelbtini), pavažiavęs apie 50 metrų pasuko į kairę, įvažiuodamas tarp (duomenys neskelbtini) namų esančiu tuneliu bei važiavo kiemu link (duomenys neskelbtini) gatvės, kurią privažiavęs šonu slysdamas, suko į dešinę, nesilaikydamas saugaus greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas dešinėn, keisdamas važiavimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, dėl ko atsirado didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Jiems įvažiavus iš paskos į (duomenys neskelbtini) ir įjungus spec. šviesos ir garso signalus tarnybinio automobilio, vairuojamo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nevykdė policijos pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei toliau dideliu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės, o privažiavęs ją, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) įvažiuojamą atvirą kiemą ir jame sustojo. Minėtame automobilyje buvo tik vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. Persekiojant minėtą automobilį, jis iš akiračio dingęs nebuvo. Tik sustojus automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo iš karto išlipo vairuotojas. Jiems taip pat sustojus ir išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie vairuotojo bei paprašius, kad vairuotojas praeitų iki tarnybinio policijos automobilio neblaivumui pasitikrinti, vairuotojas nevykdė šio teisėto reikalavimo, stangino rankas per alkūnes, aiškindamas, kad jo neliestų, taip kilo realus pavojus policijos pareigūnų sveikatai, todėl, kaip psichologinė priemonė, buvo išsitraukta spec. priemonę elektrošoką Taser X-26, nukreipiant į asmenį bei paaiškinat, kad jo atžvilgiu gali būti panaudotas elektrošokas, po ko vairuotojui panaudota spec. priemonė antrankiai. Sulaikius vairuotoją, jis buvo uždarytas į tarnybinį automobilį. Alkotesteriu nustatyta, kad vairuotojas buvo blaivus, bet buvo susijaudinęs, iš pažiūros galimai dėl psichologinių sutrikimų. Paklausius vairuotojo ar nereikalingi medikai, jų atsisakė aiškindamas, kad jam viskas yra gerai. Vairuotojui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas, automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į policijos saugomą aikštelę. Įvykis filmuotas BODY kameromis Nr. BOF1EC609892 ir BOF1EC5F87BO bei tarnybinio automobilio AP L1715 priekine vaizdo kamera (b. l. 17-18). Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pastebėję „VW Passat“ automobilį, policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu apsisuka ir važiuoja automobiliui iš paskos. Persekiojamas automobilis važiuoja gana dideliu greičiu, darydamas staigius manevrus, nerodydamas posūkio signalų. Automobilis įvažiuoja į kiemą, kuriame yra gamybiniai pastatai, taip pat gyvenamasis namas. Policijos pareigūnai įvažiuoja į kiemą su įjungtu specialiuoju garsiniu signalu ir sustoja už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio ir prieinant prie sustojusio automobilio, jo vairuotojas išlipinėjo iš automobilio. Priėjus policijos pareigūnams, jis mosikuoja rankomis, neleisdamas jo sulaikyti, matosi, kad nusiteikęs agresyviai, piktai reikalauja paaiškinti, už ką yra sulaikomas. Jam pavyksta uždėti antrankius ir jis pasodinamas į policijos tarnybinio automobilio kamerą. Vairuotojui paaiškinama, kad jis sulaikytas, nes nepakluso policijos reikalavimui sustoti. Vairuotojas kaltės nepripažino, aiškino, kad nieko nepažeidė, nesuprato, kad yra stabdomas, važiavo namo (b. l. 34).

9. Nors G. G. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai – 2021-04-03 Klaipėdos apskrities VPK tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimų ir vaizdo įrašai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusių liudytojais teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų G. D. ir M. K. parodymai (b. l. 42-44), kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei pirminiam pareigūno G. D. tarnybiniam pranešimui (b. l. 17-18). Be to, parodymai atitinka ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti policijos pareigūnų veiksmai (b. l. 34). Iš minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymų, duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad patruliuojantys policijos pareigūnai pastebėjo įsukantį iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, todėl tarnybiniu automobiliu apsisuko sankryžoje, kad galėtų sustabdyti minėtą automobili patikrinimui. Tačiau apsisukę, pastebėjo, kad automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas staiga padidino važiavimo greitį ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve dideliu greičiu. Važiuojant šiam automobiliui iš paskos (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad šis automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini), toliau nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, po ko, tik įvažiavus minėtam automobiliui į (duomenys neskelbtini), pavažiavęs apie 50 metrų pasuko į kairę, įvažiuodamas tarp (duomenys neskelbtini) esančiu tuneliu bei važiavo kiemu link (duomenys neskelbtini) gatvės, kurią privažiavęs šonu slysdamas, suko į dešinę, nesilaikydamas saugaus greičio, staigiai sukdamas dešinėn, keisdamas važiavimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo. Jiems įvažiavus iš paskos į (duomenys neskelbtini) ir įjungus spec. šviesos ir garso signalus tarnybinio automobilio, vairuojamo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nevykdė policijos pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei toliau dideliu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės, o privažiavęs ją, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) įvažiuojamą atvirą kiemą ir jame sustojo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad tiesiogiai įvykį mačiusius ir jame dalyvavusius, o vėliau teisme apklaustus policijos pareigūnus – M. K. ir G. D. su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu G. G. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais ir vertina juos kaip patikimus G. G. kaltės įrodymus. Atsižvelgus į visus aukščiau paminėtus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai G. G. kaltės įrodymų.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog G. G. 2021-04-03, 10.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė policijos pareigūno aiškiai išreikšto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustoti buvo išreiškiamas naudojant specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtos transporto priemonės mėlynos ir raudonis spalvos švyturėlius, garsinį signalą bei reikalaujant sustoti per garsiakalbį, taip pat vairavo transporto priemonę ir sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, o išlipęs iš vairuojamo automobilio nevykdė teisėtų reikalavimų praeiti iki tarnybinio policijos automobilio, pažymėto skiriamaisiais ženklais, stangino rankas per alkūnes. Kadangi apeliantas visiškai pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, ANK 426 straipsnio 5 dalį ir ANK 506 straipsnio 4 dalį, todėl skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė