Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-317-2013

Teisėja: Živilė Bliūdžiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00361-2012-3

2013 m. gegužės 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistajam E. M., jo gynėjai-advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiojo J. V. atstovei- advokatei Singridai Samoškienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 284 str. 1 d. – 8 (aštuonių) mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu - griežtesnei bausmei, paskirtai pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., apimant švelnesnę-paskirtą pagal LR BK 284 str. 1 d. - paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., E. M. paskirtos šios auklėjamojo poveikio priemonės: 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei, paskiriant elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, nukentėjusiajam J. V. iš E. M. priteista 3000 Lt. Nukentėjusiajam J. V. iš E. M. taip pat priteistos proceso išlaidos – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos – 800 Lt (aštuoni šimtai litų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad jis 2012-03-07, apie 11.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) Kaune, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: matant aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą prieš J. V. - tyčia spyrė J. V. į veidą, dėl ko šis nukrito ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

E. M. nuteistas ir už tai, kad 2012-03-07 apie 11.00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kaune, iš chuliganiškų paskatų tyčia spyrė J. V. į veidą, dėl ko šis nukrito ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo gynėja prašė E. M. pagal LR BK 284 str. išteisinti, o veiką iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 1 d. bei atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas, ištyręs visus įrodymus, teisingai įvertino teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismas, tinkamai išanalizavęs visus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Apelianto veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir už šią veiką E. M. yra tinkamai nuteistas, nes teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis padarė veiksmus, kuriais buvo kaltintas. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., būtina nustatyti nusikalstamo elgesio motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

LR BK 284 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi tokie veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, o aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, reikia analizuoti ir priežastis, dėl kurių tarp asmenų kyla konfliktas, išsiaiškinti, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys, ar buvo panaudotas smurtas ir pan.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. M. savo kaltę pripažino. Jis patvirtino, jog pamatęs nukentėjusįjį J. V., pribėgo ir sudavė jam smūgius į galvą ir krūtinę (b.l.31-32, 69-70, 102-103, 138). Tai, jog padarė nusikaltimą, E. M. pripažino ir teismo posėdyje bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (b.l.176). Apelianto kaltė dėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir nuosprendyje aptartais nukentėjusiojo J. V. parodymais, 2012-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 709/12(02) (b.l.21) bei kitais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jog LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą veiką E. M. padarė iš chuliganiškų paskatų, savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrukdydamas visuomenės rimtį ir tvarką (LR BK 284 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. M. sumušė nukentėjusįjį J. V. visai be dingsties, neturėdamas tam jokio reikalo, pademonstruodamas savo niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, taigi, iš chuliganiškų paskatų. Šiuos neteisėtus veiksmus E. M. atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli prekybos centro „Maxima“, pašalinių žmonių akivaizdoje elgdamasis įžūliai, agresyviai, nesant tam jokio pagrindo. E. M. juos šokiravo, išreiškė nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pats nuteistasis pripažino, jog jis baigė mušti nukentėjusįjį J. V., nes „ėjo moteris, ji pasakė, kad baigti mušti ir todėl baigiau“ (b.l.138). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo paradytomis išvadomis, jog toks E. M. elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Tokie jo veiksmai viešoje vietoje (netoli didelio prekybos centro), kurioje nuolat yra daug žmonių, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais E. M. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skundo argumentus, jog visi E. M. veiksmai buvo nukreipti apginti jo sesers L. M. garbę ir gerovę, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Duomenys byloje patvirtina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. M. nebuvo nurodęs, jog jis mušė J. V., siekdamas apginti savo sesers garbę ir gerovę. Toks nusikalstamos veikos padarymo motyvas pirmą kartą nurodytas tik apeliaciniame skunde. Akivaizdu, jog E. M. sesuo ir negalėjo būti apklausta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Net ir patvirtinus tokią naujai iškeltą kaltinamojo versiją, nebūtų pagrindo ja tikėti, nes E. M. sesuo yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, o nukentėjusysis savo atsiliepime nurodė, jog jis niekad nėra bendravęs su E. M. seserimi ir jos nepažįstantis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tik apeliaciniame skunde nurodydamas naują nusikalstamos veikos padarymo motyvą, E. M. paprasčiausiai siekia sušvelninti savo teisinę padėtį ar išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo nusikalstamos veikos padarymą.

Nors skunde E. M. nurodo, jog teismas pažeidė įrodinėjimo baudžiamajame procese taisykles ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, neištyręs visų E. M. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybių, tačiau jis nekonkretizavo, kokių aplinkybių teismas netyrė ir kuo pasireiškė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Minėtus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius ir visiškai nepagrįstus.

LR BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinis skundas yra išnagrinėtas tinkamai, kai apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esminių argumentų ir visų prašymų. LR BPK nenumato galimybės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pildyti ar keisti apeliacinį skundą esminėmis aplinkybėmis ar pareikšti visiškai naujus prašymus, nei nurodyti apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl nuteistojo ir jo gynėjos tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikštų prašymų išteisinti E. M. pagal LR BK 284 str., o veiką iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į LR BK 138 str. 1 d. ir atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str. nuostatas.

Kadangi, kolegijos nuomone, nuosprendis yra pagrįstas jame aptartais įrodymais,teisėtas ir nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiajam Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l.166-167) pagrindu teisinę pagalbą teikė advokatė Singrida Samoškienė. Už antrinės teisinės pagalvos teikimą valstybė patyrė 300 Lt išlaidų (b.l.172). Vadovaujantis LR BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d., šios išlaidos iš nuteistojo E. M. priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti valstybei iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina nedelsiant pateikti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.