Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., nedalyvaujant nukentėjusiesiems N. I., L. K. audito įmonės atstovui, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijų atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009-04-10 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2009-04-08 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. (A. K.) dėl to, kad jis, 2009-04-08, 18.30 val., Lvovo g. – Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 158 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 6).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK KPV AVS) vyresnysis specialistas 2009-04-10 nutarimu Nr. E 856368 A. K. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d., paskyrė 160 litų baudą (b. l. 11).

Teismo posėdyje A. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo automobilis nepilnai buvo įvažiavęs į laisvą tarpą. „Ford“ automobilis trenkėsi į jo automobilio bamperį ratu.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad važiavo į Minties g. ir pakliuvo į automobilių spūstį Geležinio Vilko g. Visi automobiliai stovėjo, jo automobilis stovėjo už „Ford“ automobilio, automobilis „BMW“ taip pat stovėjo. Automobilis „Ford“ privažiavęs prie sankryžos staigiai pajudėjo iš vietos lyg norėdamas pagąsdinti ir trenkėsi į automobilį „BMW“. Pačio įvykio nematė, tačiau mano, kad automobilis „Ford“ įvažiavo į automobilį „BMW“. Paprastai iš vietos važiuojama lėtai, o ne taip staigiai (b. l. 32-34).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad įvykis įvyko apie 18 val. Jis važiavo Lvovo g. link Geležinio Vilko g., buvo spūstis ir prieš jį stovėjo automobilis „BMW“, judėjimas buvo minimalus. „BMW“ vairuotojas bandė važiuoti į pagrindinį kelią pro tarpą, esantį tarp automobilių ir į „BMW“ automobilio sparną trenkėsi „Ford“ automobilis. Kodėl automobilis „Ford“ pradėjo staigiai važiuoti ir atsitrenkė į „BMW“ negalėjo paaiškinti. Automobilis „BMW“ į pagrindinį kelią įvažiavo iš šalutinio kelio, tada į jį atsitrenkė „Ford“ automobilis (b. l. 32-34).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, 2009-04-08, 18.30 val., Lvovo g. – Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo pažeidė KET 9, 158 punkto reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 str. 2 d. (b. l. 6). Vilniaus apsk. VPK KPV AVS 2009-04-10 nutarimu Nr. E 856368 A. K. už administracinio teisės pažeidimo padarymą, pagal ATPK 127 str. 2 d., paskirta 160 litų baudą (b. l. 11).

Šios bylos svarstymo dalykas - ar A. K. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d., įtvirtinančio administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatyto pažeidimo sudėtis - t. y., ar jis padarė administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytą KET 9, 158 p. reikalavimų pažeidimą, o jei padarė – ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 158 punktas nustato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Konstatuojant pažeidimą, turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Konstatuoti pažeidimą teismas gali tik remdamasis įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir tik išanalizavęs bei įvertinęs visus sprendžiamai bylai reikšmingus duomenis. Įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis).

Sprendžiant, kam kyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

KET įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 4 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai šio dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia KET.

Byloje nustatyta, kad A. K. pažeidimo padarymo metu nesutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu. Iš liudytojų J. B., G. V. rašytinių paaiškinimų (b. l. 13-14, 16) bei teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad eismas tiek Geležinio Vilko g., tiek Lvovo g. buvo intensyvus ir automobiliai judėjo lėtai. A. K. vairuojamas automobilis „BMW 320“ iš šalutinės Lvovo g., atsiradus tarpui tarp automobilių, palengva įvažinėjo į pagrindinę Geležinio Vilko g., kadangi buvo automobilių spūstis, sustojo ir staiga į jo automobilį atsitrenkė pagrindiniu keliu važiavęs automobilis „Ford Explorer“. Iš schemos (b. l. 10) bei eismo įvykio vietos plano (b. l. 12) matyti, kad Geležinio Vilko g. yra dvi eismo juostos automobilio „Ford Eksplorer“ važiavimo kryptimi, o važiuojamosios dalies plotis yra 4.6 m, automobiliai susidūrę arčiau dešinės kelio pusės. Todėl darytina išvada, kad jeigu automobilio „Ford Explorer“ vairuotojas N. I. būtų buvęs atsargus, automobiliams judant minimaliu greičiu, susidūrimo buvo galima išvengti, juolab, kad tokia galimybė, kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano, liudytojų parodymų, pateiktų fotonuotraukų (b. l. 53-55), buvo. Nagrinėjamu atveju, A. K. negalėjo tikėtis, kad jam iš šalutinės Lvovo g. beveik įvažiavus į pagrindinę Geležinio Vilko g., N. I. vairuojamas automobilis atsitrenks į jo automobilį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad A. K. padarytas KET 9, 158 p. reikalavimų pažeidimas buvo pagrindinė (tiesioginė) neigiamų pasekmių kilimo priežastis (sąlyga).

Viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgdamas į šią principinę nuostatą bei surinktą byloje medžiagą, teismas daro išvadą, kad A. K. veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl nenustačius, kad būtent A. K. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu, Vilniaus apsk. VPK KPV AVS vyresniojo specialisto 2009-04-10 nutarimas Nr. E 856368, kuriuo A. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą, nubaustas 160 litų baudą panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutaria:

A. K. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2009-04-10 nutarimą Nr. E 856368, kuriuo A. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą paskirta 160 litų bauda, panaikinti ir administracinę bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.