Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų R. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1991-144/2012 pagal kreditorės „Swedbank“, AB, pareiškimą dėl turto arešto ir turto perdavimo kreditoriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-28 ir 2012-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauti kreditoriaus prašymai, kuriuose prašoma prieš terminą pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Kreditorė nurodė, kad 2005-05-12 pagal kredito sutartį Nr. 05-028630-FA (su vėlesniais pakeitimais) skolininkui buvo suteiktas kreditas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Skolininkui tinkamai nevykdant sutarties sąlygų ji buvo nutraukta prieš terminą. Jam buvo 2011-03-04 pateiktas įspėjimas, kuriuo jis buvo įspėjamas, kad jei per įspėjime nurodytą terminą nebus grąžinta skola bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-03 nutartimi areštavo ir perdavė „Swedbank“ AB, į.k. 112029651, Konstitucijos pr. 20a, Vilnius, skolininko ir įkeisto objekto savininko – R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įkeisto objekto savininkės – S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Įkeitimo objektą – 0,2355 ha ploto žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, atsiradusią iš valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2002-0144, 2005-05-23 pirkimo – pardavimo sutarties, Nr. 6094. Nurodė, kad jeigu įkaito davėjai neperduoda kreditoriui įkeisto daikto, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu perduoti jam įkeistą daiktą.

Atskiruoju skundu skolininkai R. K. ir S. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB Swedbank prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.229 straipsniu, kuris reglamentuoja daikto sulaikymo teisės turinį. Teismas ne tik areštavo, bet ir perdavė bankui nuomos teises, o tai nėra tapatu daikto sulaikymui. Pažymi, kad bankas neprašė perduoti valstybinės žemės nuomos teisę, kreditorius nėra statinių savininkas, todėl jis nebuvo ir iki pat šiol nėra įgijęs teisės į valstybinės žemės nuomą. Nurodo, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos, kurią pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taigi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nusprendė žemės nuomos teisę perduoti kreditoriui be turto savininko žinios. Mano, kad teismo nutartis turės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms, todėl jos neįtraukimas į bylą sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB Swedbank prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su skolininkais kredito sutartis nutraukta 2010-09-03, įsipareigojimų pagal 2005-05-12 kredito sutartį įvykdymui skolininkas su sutuoktine įkeitė žemės nuomos teises, hipotekos registre įkeitimas įregistruotas 2005-06-13. Jeigu įkaito davėjas neperduoda kreditoriui įkeisto daikto, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu areštuoti įkeistą daiktą ir perduoti jam. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendė perduoti įkeistą turtą bankui. Mano, kad nėra pažeistos patikėjimo teisės turėtojo teisės, nes nuspręsta ne dėl nuosavybės, o dėl nuomos teisių perdavimo, nuomos teisės įkeitimas buvo atliktas su savininko ir patikėjimo teisės turėtojo sutikimu. Nuomos teisės turėtojas yra tik R. K. ir S. K., todėl pagal CPK 559 straipsnio reikalavimus suinteresuotais asmenimis byloje turi būti tik skolininkas ir įkeisto turto turėtojas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2005-05-12 kredito sutartį Nr. 05-028630-FA bankas suteikė R. K. 318 582 EUR kreditą už kintamas palūkanas, kredito gavėjas nevykdė savo įsipareigojimų, kredito sutartis nutraukta 2010-09-03. Iš įkeitimo lakšto matyti, kad įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui skolininkas R. K. su sutuoktine S. K. įkeitė žemės nuomos teises į 0,2355 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), hipotekos registre įkeitimas įregistruotas 2005-06-13.

CK 4.219 straipsnyje numatyta, kad kai skolininkas neįvykdo įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo daikto vertės, jeigu ko kita nenustato įstatymas ir sutartis. Jeigu įkeitimas įregistruotas hipotekos registre, rašytinis įspėjimas skolininkui įteikiamas per hipotekos įstaigą, kuri privalo apie tai informuoti kitus hipotekos registre įrašytus asmenis, turinčius teisę į faktą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, įkaito davėjas, gavęs įspėjimą dėl daikto išieškojimo, neturi teisės jo parduoti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teises į jį. Įkeistas daiktas turi būti perduotas kreditoriui. Jeigu įkaito davėjas neperduoda kreditoriui įkeisto daikto, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu areštuoti įkeistą daiktą ir perduoti jam (CK 4.219 straipsnio 4 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkui R. K. buvo įteiktas įspėjimas papildomu terminu prievolę įvykdyti pačiam arba perduoti įkeistą turtą, tačiau skolininkas per nustatytą papildomą terminą prievolės neįvykdė, įkeisto turto neperdavė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK 4.2169 straipsnio 4 dalies pagrindu įkeistą turtą areštavo ir perdavė bankui (CK 4.219 straipsnio 4 dalis, CPK 559 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nuomininko pasikeitimas, atliktas pagal galiojančią įkeitimo teisę, yra nesusijęs su žemės sklypo savininko teisėmis ir pareigomis, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nusprendė žemės nuomos teisę perduoti kreditoriui be turto savininko žinios ir pažeidė Nacionalinės žemės tarnybos teises.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.