Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-30 · Administracinė byla Nr. eI-7474-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
eI-7474-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02055-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
Trečiasis asmuo
P. S., A. P.
Advokatai
Marius Barisevičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7474-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-02055-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,trečiajam suinteresuotam asmeniu P. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Girios“ skundą Širvintų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. S. ir A. P. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas 2016-05-25 nutartimi priėmė pareiškėjo medžiotojų klubo „Girios“ skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti 2016-04-06 Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimus dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės naudotojų P. S. ir A. P. sklypams.

Skunde dėl šių reikalavimų pareiškėjas paaiškino, jog Administracijos Komisija 2015-04-02 surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 44 (toliau – ir Aktas Nr. 1) ir 2015-06-16 - Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 91 (toliau – ir Aktas Nr. 2) dėl atitinkamai P. S. kultūrinėms ganykloms ir pievoms bei A. P. daugiametėms ganykloms medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. 2016-04-06 buvo surašyti ginčijami žalos įvertinimo aktai (toliau – ir Įvertinimo aktai), kuriuose nurodytas konkretus žalos, padarytos žemės naudotojams P. S. ir A. P., paskaičiavimas.

Nurodo, jog laisvėje gyvenančių gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Medžioklės įstatymas (toliau – ir MĮ) ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti metodika (toliau – ir Metodika). Pažymėjo, jog Aktai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo surašyti nekompetentingų subjektų, jų surašymo metu nebuvo atliekami pažeisto ploto matavimai, netinkamai nustatytas pažeistas plotas, todėl jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p., 8 str. ir Metodikos 7 p. reikalavimų. Kadangi šie tarpiniai (procedūriniai) aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, teigia, jog ginčijami sprendimai taip pat yra naikintini, jie neatitinka VAĮ 3 str. 2 p. ir 8 str. reikalavimų, nes juose nenurodomi jokie teisiniai pagrindai, kuriais vadovaudamasi Komisija priėmė sprendimus, nenurodyta jų apskundimo tvarka, sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis ir faktais, juose užfiksuota neobjektyvi informacija, jie nemotyvuoti, neatitinka MĮ ir Metodikos nuostatų.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti remdamasis jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Administracija atsiliepime neatsikirto nė į vieną skundo argumentą, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog surašant Aktą Nr. 1 buvo atlikti matavimai bei nurodė, kad pastabas šiame akte įrašė pareiškėjo draudimo bendrovę atstovaujantis R. K.. Atkreipė dėmesį, kad nors Akto Nr. 2 surašyme dalyvavo R. P., jis Komisijos nariu tapo tik nuo 2016-02-15. Prie skundo kaip priedas pateiktas M. J. surašytas apžiūros aktas yra draudimo bendrovės vidinis dokumentas, kuris nėra teikiamas savivaldybei, tačiau jame yra fiksuoti apžiūros metu nustatyti duomenys su atitinkamais paskaičiavimais.

Pateiktame atsiliepime Administracija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, miškuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja MĮ ketvirtasis skirsnis, o šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus detalizuoja Metodika.

Ginčijamais sprendimais medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiavo 2015-12-23 Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta ir 2016-02-15 įsakymu patikslinta Komisija. 2016-04-06 Administracijos Komisijos sprendimai buvo parengti atsižvelgiant į 2015-04-02 Aktą Nr. 1, kuriame aiškiai nurodytas kultūrinės ganyklos bendras plotas ir kokiame plote nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, taip pat į 2015-06-16 Aktą Nr. 2, kuriame aiškiai nurodytas daugiametės ganyklos bendras plotas ir kokiame plote nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai. Aktai surašyti pagal Metodikos patvirtintą 1 priedą, Komisija, apskaičiuodama žalą vadovavosi Metodikos 10 p., todėl Metodikos reikalavimai pažeisti nebuvo.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu ir mano, jog jis nepagrįstas. Patvirtino, jog pastabas Akte Nr. 1 surašė apžiūroje dalyvavęs R. K., ir nors pažeistų plotų matavimai jo naudojamuose sklypuose nebuvo atliekami, tai galėjo padaryti patys pareiškėjo atstovai. Pažeidimų nustatymo dieną buvo blogas oras, šlapdriba, todėl apžiūroje dalyvavę asmenys daug nevaikščiojo, Aktas Nr. 1 buvo surašytas automobilyje. Žala buvo padaryta ne visiems jo laukams, o pusei, plotas, kuriam padaryta žala buvo matuotas be prietaisų, tik apžiūros būdu.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, jog vykdo individualią veiklą ir apžiūrint A. P. naudojamiems pasėliams padarytą žalą dalyvavo kaip draudimo bendrovės atstovas, kuriam apie apžiūrą pranešė medžiotojų klubo būrelis. Paaiškino, jog Akto Nr. 2 surašyme be jo dalyvavo seniūnas R. P., ūkininkė bei medžiotojų būrelio atstovas. Kiekvienu atveju, kai medžiojamieji gyvūnai padaro žalą pasėliams, jis atlieka matavimus ir surašo dokumentą, kurį turi pateikti draudimo kompanijai. Kadangi pati Komisija neturėjo matavimo prietaisų, pažeidimai buvo matuoti jo matavimo prietaisu „Magellan GPS“, nors apie tai Akte Nr. 2 nebuvo nurodyta. Mano, jog apžiūroje dalyvavę asmenys skaičiavimo klaidos, susijusios su pažeisto ploto dydžio apskaičiavimu, kuri buvo nurodyta apžiūros akte, nepastebėjo. Patvirtino, jog Aktą Nr. 2 surašė seniūnas R. P..

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, jog dalyvavo apžiūrint P. S. naudojamiems pasėliams padarytą žalą kaip draudimo bendrovės atstovas, nes pareiškėjas yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narys, o draudimo bendrovė, kurią jis atstovauja, yra sudariusi draudimo sutartį su šia draugija. Remiantis draudimo sutartimi, medžioklės būrelis, gavęs informaciją apie padarytą žalą, turi informuoti draudimo bendrovę. Apžiūroje draudimo bendrovė dalyvauja tam, kad nustatytų, ar Komisija laikosi teisės aktų reikalavimų. L. G., dalyvavusi apžiūroje ir surašiusi bei pasirašiusi Aktą Nr. 1, prisistatė kaip seniūnė. Liudytojas nurodė, kad apžiūros metu po P. S. priklausantį sklypą vaikščiojama nebuvo, jokie matavimo prietaisai nebuvo naudojami bei patvirtino, jog pastabas Akte Nr. 1 įrašė jis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjo atstovo, trečiojo suinteresuoto asmens P. S. paaiškinimais, liudytojų parodymais, administracinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad P. S. 2015-03-27 Širvintų rajono Zibalų seniūnijai pateikė prašymą nustatyti ir atlyginti šernų padarytą žalą daugiametėse ganyklose, esančiose (duomenys neskelbtini), 7,7 ha plotuose, o A. P. 2015-05-17 tai pačiai seniūnijai pateikė prašymą atlyginti šernų padarytą žalą daugiametėse pievose ir ganyklose, esančiose (duomenys neskelbtini), 7 ha plotuose.

Komisija 2015-04-02 Aktu Nr. 1 nustatė, jog (duomenys neskelbtini) esančiose P. S. priklausančiose kultūrinėse ganyklose, kurių bendras plotas 7 ha, pažeidimas nustatytas 3,5 ha plote, sunaikinta 100 proc., kas sudaro 3,5 ha. Nurodoma, kad Akto Nr. 1 surašyme dalyvavo Širvintų seniūnijos seniūnė L. G., P. S., E. B. ir R. K., akte ranka įrašyta pastaba, jog Komisija sudaryta ne pagal įstatymus, pažeistas plotas matuotas be prietaisų.

Komisija 2015-06-16 Aktu Nr. 2 nustatė, kad (duomenys neskelbtini)esančiose A. P. priklausančiose daugiametėse ganyklose, kurių bendras plotas yra 7 ha, pažeidimas nustatytas 4 ha plote, sunaikinta 57 proc., kas sudaro 3,99 ha. Nurodoma, kad Akto Nr. 2 surašyme dalyvavo R. P., M. J., A. B. ir A. P..

M. J. 2015-06-16 rengtame apžiūros akte nurodyta, jog jis apžiūrėjus A. P. žemės ūkio pasėliams padarytą medžiojamųjų gyvūnų žalą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog iš 7 ha ploto pažeidimas nustatytas 4 ha plote, sunaikinta 57 proc. arba 2,28 ha pasėlių. Pasėlių būklė gera, žalą padarė šernas. Šiame akte nurodyta, jog joje dalyvavo R. P., A. B., A. P. ir A. B.. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino M. J., šis aktas buvo teiktas draudimo kompanijai kaip ataskaita apie atliktą apžiūrą.

2016-04-06 buvo surašyti ginčijami Įvertinimo aktai, kuriuos pasirašė Komisijos pirmininkė J. M., kuriuose buvo nustatyta žemės naudotojui P. S. kultūrinėje pievoje šienui medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala – 998,69 Eur, o žemės naudotojos A. P. daugiametėse pievose šienui medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala – 1 138,51 Eur. Abiejuose Įvertinimo aktuose nurodoma, jog duomenis apie žemės ūkio kultūrų derlingumą Širvintų rajono ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse 2015 m. pateikė Lietuvos statistikos departamentas ir nuostolius patyrę pareiškėjai, vedantys buhalterinę apskaitą; žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos einamųjų metų spalio 2-osios savaitės suvestinės ataskaitos pagal GS-1 Eur už tonos vidutinę kainą; toms kultūroms, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška skaičiuojama taikant Žemės ūkio ministro 2014-11-27 įsakymu Nr. 3D-890 patvirtintas einamųjų metų Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas. Įvertinimo aktuose nurodoma, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiavo Administracijos direktoriaus 2015-12-23 ir 2016-02-15 įsakymais sudaryta Komisija.

Komisija 2016-04-08 posėdyje, be kita ko, svarstė klausimą dėl medžiotojų klubo „Girios“ medžiojamojoje teritorijoje laukinių kanopinių žvėrių padarytos žalos žieminių kviečių, bulvių, vasarinių kviečių, rugių, avižų pasėliams bei daugiametėms, kultūrinėms ir natūralioms pievoms ir ganykloms (9-asis svarstytas klausimas) ir nutarė medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą daugiametėms, kultūrinėms ir natūralioms pievoms apskaičiuoti pagal 2016-04-04 rašte Nr. (9.24-140) NUA-13 „Dėl duomenų apie pasėlių vidutinį derlingumą patiekimą“ pateiktus duomenis apie žemės ūkio kultūrų vidutinį derlingumą bei 2015 m. biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas, patvirtintas 2014-11-27 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-890.

Pareiškėjui Administracijos 2016-04-14 raštu Nr. (6.11)-13-1147 buvo išsiųsti Širvintų rajono žemės naudotojų sklypų, esančių medžiotojų klubo „Girios“ medžioklės plotuose, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktai, kuriuose apskaičiuota žala. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pagal Medžioklės įstatymą žala turi būti sumokėta per mėnesį nuo jos dydžio apskaičiavimo dienos, todėl jo paprašyta iki 2016-05-16 informuoti Administraciją apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytos žalos atlyginimą. Pareiškėjas minėtu raštu taip buvo informuotas apie Įvertinimo aktų apskundimo tvarką.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2016-04-06 Įvertinimo aktų, kuriais apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės naudotojų P. S. ir A. P. sklypams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ketvirtasis skirsnis. MĮ 18 str. 1 d. nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (MĮ 18 str. 2 d.). Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (2015-01-22 įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija).

Metodikos 2 p., be kita ko, nustatyta, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama MĮ 18 str. numatytais atvejais ir nustatytais terminais. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal MĮ 18 str., Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (LVAT 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1126/2014; LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-1126/2014). Būtent toks Komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui (LVAT 2011-09-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-2493/2011). LVAT 2014-10-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-438-1126-14 pažymėjo, jog apžiūros aktas yra faktinių aplinkybių vertinimo aktas ir negali būti traktuojamas kaip galutinis nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas <...>, tai yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Kaip nustatyta byloje esančia medžiaga, Komisija dėl žemės naudotojų P. S. ir A. P. sklypams padarytos žalos atitinkamai 2015-04-02 surašė Aktą Nr. 1 ir 2015-06-16 - Aktą Nr. 2, remiantis kuriais buvo priimti ginčijami Įvertinimo aktai. Pažymėtina, jog pareiškėjas pastarųjų neteisėtumą kildina dėl to, kad Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2 surašyti nekompetentingų subjektų, surašant Aktą Nr. 1 nebuvo atliekami pažeisto ploto matavimai, o Akte Nr. 2 netinkamai nustatytas pažeistas plotas. Taigi, pareiškėjas iš esmės teigia, jog tarpinių dokumentų (Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 2) ydingumas turėjo įtakos neteisėtų Įvertinimo aktų priėmimui. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis LVAT suformuota praktika, pasisako ir dėl tarpinių (procedūrinių) aktų pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl procedūrinių pažeidimų, padarytų surašant Aktą Nr. 1 ir Aktą Nr. 2

MĮ 18 str. 2 d. nustato, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Nei MĮ, nei Metodika ar kiti teisės aktai neįtvirtina Komisijos veiklos organizavimo, t. y. kiek Komisijos narių turi dalyvauti apžiūroje vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje bei surašant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą. Komisijos darbo tvarką dažniausiai nustato atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius būtų patvirtinęs Komisijos nuostatus ar kitokį aktą, nustatantį Komisijos darbo tvarką.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 7 d. nustato, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Sistemiškai vertinant MĮ 18 str. ir Metodikos 2 p. ir 7 p. nuostatas, Komisijai jos kompetencijos ribose yra pavesta atlikti šias funkcijas: 1) įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą; 2) apskaičiuoti žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų, piniginę išraišką; 3) priimti sprendimą dėl žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų, apskaičiavimo ir nuostolių atlyginimo. Lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje žodis „komisija“ aiškinamas kaip asmenų grupė, kuriai pavesta ką nors atlikti (http://lkiis.lki.lt/dabartinis), todėl aiškinant Komisijos sąvoką lingvistiniu požiūriu akivaizdu, jog Komisija yra kolegialus organas, o tai reiškia, jog apžiūros vietoje metu vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą negali dalyvauti tik vienas Komisijos narys, kadangi tai reikštų vienasmenį veiksmų atlikimą ir sprendimų priėmimą, kas prieštarauja teisėtumo principui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti Komisijos sudėties teisėtumą atliktų apžiūrų vietoje bei Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 2 surašymo metu. Kadangi Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2 atitinkamai buvo surašyti 2015-04-02 ir 2015-06-16, apžiūrų metu turėjo dalyvauti tie Komisijos nariai, kurių sudėtis patvirtinta Administracijos direktoriaus 2014-02-17 įsakymu Nr. 9-106 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas).

Byloje nustatyta, jog apžiūroje, kurios metu buvo surašytas Aktas Nr. 1, dalyvavo L. G., P. S., R. K. ir E. B.. Kaip matyti iš šio akto turinio, E. B. yra medžioklės plotų naudotojo atstovas, o P. S. – asmuo, kurio kultūrinėms ganykloms buvo padaryta žala. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. nurodė, jog jis apžiūroje dalyvavo kaip pareiškėjo draudimo bendrovės atstovas. Taigi, P. S., E. B. ir R. K. nebuvo Komisijos nariai. Iš teismo posėdžio metu apklaustų asmenų paaiškinimų nustatyta, jog L. G. yra Širvintų seniūnijos seniūnė, ką patvirtina ir Akte Nr. 1 esantis jos antspaudas. Kaip matyti iš Įsakymo turinio, vienas iš Komisijos narių yra seniūnijos, kurios teritorijoje esančiame žemės sklype pasėliams buvo padaryta žala, seniūnas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad L. G. vertino žemės naudotojo P. S. sklypams šernų padarytą žalą daugiametėse ganyklose, esančiose (duomenys neskelbtini). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Širvintų rajonas yra suskirstytas į aštuonias seniūnijas, Zibalų ir Širvintų seniūnijos yra atskiros seniūnijos, o Zibalų seniūnija apima (duomenys neskelbtini) teritoriją. Vadovaujantis šiuo Įsakymu, L. G., būdama Širvintų seniūnijos seniūnė, negali būti laikoma Komisijos nare, kadangi ji nebuvo tos seniūnijos (t. y. (duomenys neskelbtini), kurios teritorijoje esančiame žemės sklype (t. y. (duomenys neskelbtini) buvo atliekama apžiūra žalai nustatyti, seniūnė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Akto Nr. 1 sudaryme nedalyvavo nė vienas iš Komisijos narių.

Byloje nustatyta, jog apžiūroje, kurios metu buvo surašytas Aktas Nr. 2, dalyvavo R. P., M. J. ir A. B.. Pažymėtina, jog Akte Nr. 2 nurodoma, jog Komisijos nario teisėmis dalyvavo R. P. ir M. J., tačiau teismo posėdžio metu tiek pareiškėjo atstovas, tiek pats liudytoju apklaustas M. J. nurodė, jog pastarasis dalyvavo apžiūroje kaip pareiškėjo draudimo bendrovės atstovas. Kaip matyti iš Akto Nr. 2, A. B. yra medžioklės klubo „Girios“ atstovas, A. P. – asmuo, kurio daugiametėms ganykloms yra padaryta žala. Taigi, A. P., M. J. ir A. B. nebuvo Komisijos nariai. Nors iš byloje esančio Komisijos 2016-04-08 protokolo Nr. 1 ir Administracijos direktoriaus 2016-02-15 įsakymo Nr. 9-124 matyti, jog R. P. įvardijamas kaip Viešosios tvarkos ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas, iš viešai prieinamų duomenų Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainėje (http://www.sirvintos.lt/lt/teisine-informacija/administracijos-direktoriaus-isakymai_1077.html) patalpintų Administracijos direktoriaus įsakymų Nr. 9-460, Nr. 9-991, Nr. 9-1117 ir kt. matyti, jog R. P. Akto Nr. 2 surašymo metu buvo Zibalų seniūnijos seniūnas. Minėta, jog Įsakyme yra nurodoma, jog vienas iš Komisijos narių yra seniūnijos seniūnas, kurios teritorijoje esančiame žemės sklype pasėliams buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala buvo vertinama A. P. priklausančiose daugiametėse pievose ir ganyklose, esančiose (duomenys neskelbtini), į tai, kad R. P. buvo Zibalų seniūnijos seniūnas, darytina išvada, jog 2015-06-16 apžiūroje ir surašant Aktą Nr. 2 dalyvavo vienas Komisijos narys. Tai, kad R. P. Administracijos direktoriaus 2016-02-15 įsakymu Nr. 9-124 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 9-1243 dalinio pakeitimo“ buvo paskirtas Komisijos nariu, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad surašant Aktą Nr. 1 nedalyvavo nė vienas iš Komisijos narių, o Akto Nr. 2 surašyme dalyvavo vienas Komisijos narys, nors vienasmenis Komisijos atstovavimas jokiuose teisės aktuose nėra nustatytas, yra pagrindas pripažinti, kad jog 2015-04-02 bei 2015-06-16 apžiūras atliko bei atitinkamai Aktą Nr. 1 ir Aktą Nr. 2 surašė nekompetentingas administravimo subjektas.

Dėl Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 2 atitikties Metodikos nuostatoms

Pareiškėjas teigia, jog Aktas Nr. 1 priimtas neatlikus žemės ūkio pasėlių, kuriuose laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai buvo padarę žalą, ploto matavimų. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. patvirtino, jog jis Akte Nr. 1 įrašė pastabas, jog apžiūra atlikta be matavimo prietaisų, taip pat paaiškino, jog po P. S. sklypą vaikščiojama nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog pažeistas plotas buvo apžiūrėtas tik vizualiai, o jokie matavimo prietaisai naudojami nebuvo.

Metodikos 7 p. nustato, jog žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 p.). Taigi, Metodikos 7.1 p. yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami matavimai pažeistam plotui nustatyti.

Kaip matyti iš Akto Nr. 1 turinio, jame nurodomas P. S. kultūrinių ganyklų bendras plotas, pažeidimo intensyvumas. Pažymėtina, jog nors Akto Nr. 1 turinyje nurodyta informacija formaliai atitinka Metodikos 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytus reikalavimus, tai nesuponuoja išvados, kad Aktas Nr. 1 buvo parengtas atsižvelgiant į Metodikos 7.1 p. reikalavimą. Kaip matyti iš Akto Nr. 1, vertinime dalyvavęs R. K. pateikė pastabą, jog pažeistas plotas matuotas be prietaisų. Su šia pastaba buvo susipažinę visi vertinime dalyvavę asmenys, teismo posėdžio metu tiek R. K., tiek P. S. patvirtino, jog pažeistas plotas nebuvo matuotas jokiais matavimo prietaisais. Byloje nėra duomenų, jog paskaičiuojant žalą būtų buvę atsižvelgta į R. K. pastabą (t. y. ji nebuvo net aptarta) ar pakartotinai išmatuotas P. S. priklausantis medžiojamųjų gyvūnų padarytas pažeistas kultūrinių ganyklų plotas, ar apie tai būtų buvę pasisakyta ginčijamame Komisijos 2016-04-06 Įvertinimo akte, kuriuo apskaičiuota P. S. padaryta žala, ar Administracijos Komisijos posėdžio protokole 2016-04-08 Nr. 1. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog Aktas Nr. 1 buvo priimtas nesilaikant Metodikos 7.1 p. nustatyto reikalavimo. Nepaisant Akte Nr. 1 įrašytos R. K. pastabos, Komisija nesiėmė jokių pagristų veiksmų ploto, kuriame buvo medžiojamųjų gyvūnų pakenkti pasėliai, dydžiui iš naujo nustatyti.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog Aktas Nr. 2 neatitinka VAĮ 8 str. ir Metodikos 7 p. reikalavimų, kadangi jame netinkamai nustatytas pakenktas plotas, t. y. turėjo būti nustatytas ne 4 ha pažeistas plotas, o 2,28 ha. Apžiūros vietoje metu ir surašant Aktą Nr. 2 dalyvavęs M. J. surašė atskirą 2015-06-16 ataskaitą pagal Aktą Nr. 2, kuriame užfiksuota, jog pažeisti pasėliai nustatyti 4 ha plote, o sunaikinta 57 procentai, kas sudaro 2,28 ha, t. y. ginčijamame Komisijos 2016-04-06 Įvertinimo akte, kuriuo apskaičiuota A. P. padaryta žala, buvo vertinamas beveik dvigubai didesnis pakenktos dalies plotas ir atitinkamai įvertinta žala.

Iš Akto Nr. 2 turinio matyti, jog A. P. priklausančioje daugiametėse ganyklose, kurių bendras plotas 7 ha, pažeidimas nustatytas 4 ha plote, sunaikinta 57 procentų, kas sudaro 3,99 ha, tačiau ši procentinė išraiška turėjo būti skaičiuojama ne nuo A. P. turimo daugiamečių ganyklų ploto, o pakenktos dalies ploto. Taigi, akivaizdu, jog Akte Nr. 2 buvo netinkamai nustatytas medžiojamųjų gyvūnų padarytas pažeidimo plotas daugiametėse ganyklose. Tai, teismo vertinimu, laikytina Metodikos 7 p. nustatytų reikalavimų pažeidimu.

Ginčijamas Komisijos 2016-04-06 Įvertinimo aktas, kuriuo apskaičiuota A. P. padaryta žala, buvo parengtas atsižvelgiant į Aktą Nr. 2, ir jame, be kita ko, nurodyta, jog sklypo plotas yra 3,99 ha, pakenkimo intensyvumas – 100 proc., pakenktos dalies plotas – 3,99 ha. Tarpusavyje lyginant ir vertinant Akte Nr. 2 ir ginčijamame Įvertinimo akte pateiktus duomenis, matyti, jog jie akivaizdžiai skiriasi, kadangi nesutampa nei nustatytas pakenkimo intensyvumas, nei pakenktos dalies plotas. Pažymėtina, jog iš nagrinėjamo ginčijamo Įvertinimo akto neaišku, dėl ko buvo vadovautasi kitais, nei Akte Nr. 2 nustatytais duomenimis, šis klausimas taip pat nebuvo nagrinėjamas Administracijos Komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ginčijamas Komisijos 2016-04-06 Įvertinimo aktas, kuriuo apskaičiuota A. P. padaryta žala, yra nepagrįstas faktiniais duomenimis, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2, kurių pagrindu priimti ginčijami Komisijos 2016-04-06 Įvertinimo aktai dėl žemės naudotojų P. S. ir A. P. pasėliams padarytos žalos buvo priimti nekompetentingo administravimo subjekto bei pažeidžiant Metodikos nuostatas.

Dėl ginčijamų Įvertinimo aktų atitikimo VAĮ 8 str. nuostatoms

Pareiškėjas skunde teigia, jog ginčijami Įvertinimo aktai nepagrįsti objektyviais duomenimis ir faktais, yra nemotyvuoti, juose nenurodomi teisiniai pagrindai, apskundimo tvarka.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisijos sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik MĮ, bet ir VAĮ 8 str. reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (VAĮ 1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (LVAT 2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009; LVAT 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010; LVAT 2012-07-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012; LVAT 2012-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2251/2012; LVAT 2012-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš ginčijamų aktų turinio matyti, kad Komisija apsiribojo tik žalos apskaičiavimu, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, nepasisakė, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, kas ir kokiu būdu ją padarė, nevertino, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, nenurodė, dėl ko Įvertinimo akte, kuriuo apskaičiuota A. P. padaryta žala, buvo vadovautasi kitais, nei Akte Nr. 2, nustatytais duomenimis. LVAT 2015-03-23 administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015 išaiškino, jog pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, priimame sprendime turi būti nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą ir vien tokio pagrindo nenurodymas jau iš esmės lemia išvadą, kad aktas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos – MĮ ir Metodika, ir, priimdama skundžiamus aktus, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog ginčijami Įvertinimo aktai yra nemotyvuoti, juose nėra teisinio ir faktinio pagrindimo, o tarpiniai dokumentai, kurių pagrindu jie buvo priimti, buvo surašyti nekompetentingo administravimo subjekto ir pažeidžiant Metodikos nuostatas, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, sudarančiomis pagrindą daryti išvadą, jog Komisijos 2016-04-06 Įvertinimo aktai, kuriais apskaičiuota P. S. ir A. P. padaryta žala, neatitinka VAĮ 8 str. 1 d., MĮ ir Metodikos keliamų reikalavimų, todėl yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) nustatė, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas visiškai, pareiškėjui priteisiamas sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis.

Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų dėl kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas. ABTĮ 41 str. 1 d. (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Girios“ skundą tenkinti.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisijos 2016-04-06 žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą, kuriuo apskaičiuota P. S. padaryta žala.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisijos 2016-04-06 žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą, kuriuo apskaičiuota A. P. padaryta žala.

Priteisti pareiškėjui medžiotojų klubui „Girios“ iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas