Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo A. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi A. S. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, Departamentas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2016-07-21 raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti A. S. tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. S., motyvuodama tuo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus.

Departamentas pabrėžė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti A. S. tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją, įvertino skiriamos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teisės aktų nuostatas ir susiformavusią administracinių teismų praktiką, Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą.

Teismo posėdyje pareiškėjo Departamento atstovas nedalyvavo.

Teismo posėdyje atsakovės Profesinės sąjungos atstovas nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į Departamento prašymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam muitinės pareigūnui – Klaipėdos teritorinės muitinės posto viršininkui A. S. pagrįstumo bei teisėtumo.

Atlikus tarnybinį tyrimą, 2016-07-15 buvo surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad A. S. 2015-12-07, atlikdamas pareigas Šiaulių oro uosto poste, ir žinodamas, kad jo vadovaujamo posto pareigūnai, atlikę UAB „Antra Vertus“ atstovo D. D. pateiktos BAD Nr. 15LTSA1000IM002396 dokumentų tikrinimą, nustatė pažeidimus (deklarantas D. D. muitinei pateikė neteisingus duomenis, t. y. per MDAS sistemą deklarantas D. D. nepateikė visų duomenų, reikalingų prekių muitinei vertei nustatyti (neįtraukė transportavimo išlaidų)), neužtikrino ir nekontroliavo, kad jo vadovaujamo posto pareigūnai vadovautųsi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai kvalifikuotų D. D. veiksmus bei surašytų ATPP. Šiais savo veiksmais A. S. pažeidė Klaipėdos teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-11-07 įsakymu Nr. 1B-798, 7.10 ir 7.22 papunkčių reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčius ir tuo galimai padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, todėl buvo nuspręsta skirti A. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Departamentas 2016-07-21 raštu Nr. (5.34)3B-7656 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą Muitinės posto viršininkui A. S. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Profesinė sąjunga 2016-08-04 sprendimu Nr. 1P-1956 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. S..

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Pagal Statuto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statuto nuostatos. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje.

Statutas nereglamentuoja muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijų dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi, bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis). Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, aktualių nagrinėjamai bylai, Statutas nenumato. Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Ši Statuto nuostata Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme Profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

2014-10-20 Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutarties Nr. 11B-1000 27.3 papunktyje nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2004-04-13 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. b. Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5; 2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010-07-30 nutartis adm. b. Nr. A662-1080/2010, 2012-05-10 nutartis adm. b. Nr. A520-2288/2012).

LVAT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).

Teismui pateiktame skunde Departamentas nurodė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės posto viršininkui A. S. apriboja Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statuto 3 straipsnyje įtvirtinta, kad tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Muitinės pareigūnų, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, padidintą atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 straipsnis). Duodamas muitinės pareigūno priesaiką asmuo prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui (Statuto 18 straipsnis). Muitinės pareigūnų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir kt. Jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas, yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla, o Statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų. Įgaliojimai skirti muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas suteikti Departamento direktoriui (Statuto 34 straipsnio 2 dalis). Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir Audriaus Stankevičiaus teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. S. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.

Kaip matyti iš ginčijamo Profesinės sąjungos 2016-08-04 sprendimo Nr. 1P-1956, spręsdama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą bei kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. S., Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl Audriaus Stankevičiaus narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas daro išvadą, kad Profesinės sąjungos argumentai, jog minėtos tarnybinės nuobaudos skyrimas A. S. yra kaip poveikio priemonė A. S. ir persekiojimas už dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje, yra paremtai tik samprotavimais ir prielaidomis, todėl atmestini.

Įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, teismas daro išvadą, kad tarnybinis pažeidimas A. S. inkriminuotas už tiesioginių funkcijų netinkamą vykdymą.

Teismas konstatuoja, kad Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatomis, taip pat LVAT pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino A. S. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos teisingumo ir sąžiningumo. Be to, spręsdama konkretų klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. S., Profesinė sąjunga rėmėsi aplinkybėmis, nesusijusiosiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo Departamento prašymas yra pagrįstas, todėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016-08-04 sprendimas Nr. 1P-1956, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Muitinės posto viršininkui A. S. yra naikintinas kaip neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016-08-04 sprendimą Nr. 1P-1956 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriame atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto viršininkui A. S..

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.