Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2011-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-245-544/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-22
Bylos Nr.
2A-245-544/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04748-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
UAB „Panevėžio ryšių statyba“
Advokatai
Stanislovas Butkevičius
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-245-544/2011

Teisėja Violeta Petkevičienė Proceso Nr. 2-08-3-04748-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija: 14.1; 14.6; 40.2; 99.5; 114.11; 121.18; 121.21;125.7;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovui A. S., atsakovo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Panevėžio ryšių statyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5747-811/2010 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „Panevėžio ryšių statyba“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1120,72 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2007-08-01 (atleidimo iš darbo dienos) iki visiško atsiskaitymo dienos. Nurodė, kad iki 2007-08-01 dirbo pas atsakovę pagal darbo sutartį Nr. 607 statybos vadovo pareigose už vidutinį 1849,27 Lt darbo užmokestį. 2007-08-01 buvo atleistas iš darbo jo prašymu. Nutraukiant darbo sutartį iš jam priklausiusio išmokėti darbo užmokesčio buvo neteisėtai išlaikyta 1013,63 Lt „kasybos darbuotojų mokymo bei atestacijos kasybos darbų vadovo kvalifikacijos įsigijimo“ išlaidų bei 107,09 Lt už telefono pokalbius. Kvalifikacijos įgijimo išlaidas 2120,00 Lt sumoje buvo apmokėjusi atsakovė. Mano, kad 1013,63 Lt už kvalifikacijos įsigijimą išlaikyti nepagrįstai ir pažeidžiant DK 95 str. 5 d. reikalavimus, nes darbo sutartyje nebuvo sulygta atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas už per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymą, kvalifikacijos kėlimą, stažuotes. Priimant į darbą nebuvo supažindintas su kolektyvine sutartimi, nebuvo išaiškinta pareiga atlyginti kvalifikacijos kėlimo išlaidas. Tik 2006-11-08 buvo sudaryta sutartis „Dėl statybos darbų vadovo A. S. kasybos darbuotojų mokymo bei atestacijos kasybos darbų vadovo kvalifikacijai įsigyti išlaidų“, kurios 1.2. p. nustatyta, kad bendrovė apmoka už jo mokymą ir nakvynės išlaidas 2120 Lt, išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama DK 129 ir 130 str. pagrindu. Todėl 2008-11-08 sutartis yra niekinė nuo jos sudarymo momento ir nesukelia teisinių pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.), nors būtent ja atsakovė vadovavosi darydama išskaitymus. Todėl mano, jog turi būti išmokėta kompensacija už uždelsimo atsiskaityti su juo laiką (DK 141 str. 3 d.). Nepagrįstai iš atlyginimo buvo išskaičiuota 107,09 Lt už telefoninius pokalbius, nes telefonu naudojosi tik darbo reikalais ir nebuvo pateiktos pokalbių išklotinės (b. l. 3-5).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-12-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 420,66 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 9400 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką iki sprendimo priėmimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas 2006-04-19 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 607 ir dirbo pas atsakovę statybos darbų vadovu. Šalys 2006-05-02 sudarė sutartį dėl mobilaus telefono naudojimo ir atsiskaitymo, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovui naudojimuisi mobilųjį telefoną bei skyrė 100 Lt limitą pokalbiams per mėnesį, o už viršytą limitą turėjo būti išlaikoma iš atsakovo darbo užmokesčio. 2006-11-08 šalys sudarė sutartį „Dėl statybos darbų vadovo A. S. kasybos darbuotojų mokymų bei atestaciją kasybos darbų vadovo kvalifikacijai įsigyti išlaidų“, pagal kurią atsakovė leido ieškovą į kursus kvalifikacijai įsigyti ir įsipareigojo sumokėti 2120 Lt mokymo išlaidų, o ieškovas įsipareigojo dirbti pas atsakovę ne trumpiau nei penkis metus, o nutraukęs sutartį anksčiau nei penkeri metai nuo sutarties pasirašymo momento atsakovas įsipareigojo padengti ieškovės patirtas išlaidas 2120 Lt dėl jo kvalifikacijos įgijimo. Atsakovės direktoriaus 2007-08-01 įsakymu Nr. 79-P ieškovas atleistas iš darbo jo paties prašymu įpareigojant išskaityti 1849,27 Lt atsakovės išlaidų dėl ieškovo kvalifikacijos kėlimo. Atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną priskaitė 1120,72 Lt darbo užmokesčio, iš kurio buvo išlaikyta 1013,63 Lt už ieškovo kvalifikacijos kėlimą bei 107,09 Lt už telefono ryšio paslaugas. Teismas pažymėjo, jog su visais dokumentais ieškovas supažindintas pasirašytinai, jis yra protingas, mąstantis, apdairus ir atsargus asmuo, žinantis ir ginantis savo teises, todėl galėjo suprasti sutarčių esmę, jų sąlygas bei pasekmes. Teismas laikė, kad šios sutartys atitinka šalių valią, neprieštarauja DK 95 str. 5 d. nuostatoms. Ieškovas buvo siųstas mokytis laikotarpyje nuo 2006-11-08 iki 2006-11-30, darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2007-08-02, t.y. nepraėjus metams nuo atsakovo patirtų išlaidų. Atsakovas pateikė šias patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl turėjo pagrindą reikalauti, kad atsiskaitymo metu ieškovas atlygintų dalį dėl jo mokymo patirtų išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal DK 224 str. 2 d. 1 p., išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo daryti išskaitos dėl ieškovo mokymui išleistų pinigų pagal DK 224 str. 2 d. 1 p., tačiau turėjo teisę pagal šią teisės norma išlaikyti 107,09 Lt telefono pokalbių išlaidų, nes jos viršijo 100 Lt limitą. Ieškovui priskaityta kompensacija už nepanaudotas atostogas nepatenka į išmokų, iš kurių išieškoti draudžiama, sąrašą (CPK DL 226 str., 739 str.), todėl teismas sprendė, jog atsakovė išskaitą pagal minėtas dvi sutartis galėjo atlikti iš visos ieškovui priskaitytos sumos laikydamasi DK 225 str. 1 ir 2 d. reikalavimų. Todėl teismas nustatė, kad atsakovė iš už 2007-07 mėn. išmokamo darbo užmokesčio po mokesčių 655,04 Lt turėjo išlaikyti 50 % (327,52 Lt) darbo užmokesčio, iš už 2007-08 mėn. darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas po mokesčių atsakovas turėjo teisę išskaityti 93,14 Lt (20 %), todėl ieškovui turėjo būti išmokėta 372,54 Lt. Kadangi iš viso teisėtai galėjo būti išlaikyta 700,06 Lt, o ieškovo atleidimo dieną 2007-08-01 turėjo būti su juo visiškai atsiskaityta bei sumokėta 420,66 Lt (DK 141 str. 1-2 d., 206 str. 1d. 1 p.), o to padaryta nebuvo, tai teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 420,66 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 37,54 % vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2007-08-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2010-12-29), taip pat vidutinį darbo užmokestį nuo 2010-12-29 iki galutinio atsiskaitymo po 33,06 Lt per dieną, nes atsakovė su ieškovu neatsiskaitė iš dalies (DK 141 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad kompensacijos dydis iš viso už uždelsimo atsiskatyti laiką būtų 28 332,42 Lt (33,06 Lt x 857 d.), tačiau taikė DK 141 str. 3 d., DK 2 ir 35 str. nuostatas, vadovavosi proporcingumo padarytam pažeidimui, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertino ieškovo darbo laiką pas atsakovę, taip pat tai, kad į teismą ieškovas kreipėsi beveik po trijų metų, kad savo veiksmais ilgino procesą, kad nepateikė duomenų apie kitų pajamų neturėjimą, todėl šią išmoką sumažino iki 9400 Lt ir ją priteisė iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o prašymo priteisti vidutinį darbo užmokestį iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos netenkintino.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Panevėžio ryšių statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-12-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 141 str. nuostatas. Nors ieškovas mėgino ginčyti 2007-08-01 atsakovės įsakymą Nr.79, tačiau to nepadarė, įsakymas nebuvo panaikintas, todėl jis turi įstatymo galią abiems šalims. Visos pinigų sumos pagal įsakymą išlaikytos ir išmokėtos pilnai, todėl atsakovė jokio įsiskolinimo ieškovui neturi ir jai DK 143 str. 3 d. sankcija negalėjo būti taikyta. Ta aplinkybė, kad ieškovui buvo išmokėta didesnė pinigų suma, negu priklauso, ginčo esmės nekeičia, nes darbdaviui nedraudžiama gerinti buvusio darbuotojo padėtį ar atsisakyti piniginių reikalavimų teisės. Teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 224 str., kuris numato kada ir kokiais atvejais iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos išskaitos. Įsiskolinimas išieškomas dalimis pereinant iš vieno mėnesio į kitą, tačiau šiuo atveju tai negalėjo būti daroma, nes ieškovas buvo atleistas ir nebegavo pajamų iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad reikalavimas padengti įsiskolinimą už telefoninių pokalbių limito viršijimą ir jo mokymą pagal 2006-11-08 sutartį yra teisėtas ir pagrįstas. Teisė reikalauti kompensuoti išlaidas už mokymą atsakovei atsirado tik nutraukus darbo sutartį, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog šias išlaidas atsakovė galėjo išlaikyti iš darbo užmokesčio. Mokymasis pagal minėtą sutartį neįėjo į ieškovo darbo funkcijas, todėl pati sutartis pagal prigimtį laikytina turinčia civilinei sutarčiai būdingų bruožų. Darbo įstatymai nustato teisę buvusiam darbdaviui reikalauti kompensacijos, bet mechanizmo, kaip tai gali būti padaryta, nėra. Todėl mano, kad turi būti taikomas ne DK 224 str., bet įskaitymą reglamentuojančios CK normos, ką patvirtina ir teismų praktika. Šioje byloje įskaitymas atliktas tiksliai pagal minėtus CK normų reikalavimus, nes įskaityti vienarūšiai reikalavimai, tam pakako vienos šalies valios pareiškimo ir tokia valia išreikšta įsakymu Nr. 79P, ieškovui pranešta ir žodžiu ir raštu, nėra sąlygų, kurioms esant įskaitymas draudžiamas (CK 6.130 str., 6.131 str., 134 str.). Atsakovei pasikreipus į teismą dėl ginčo sumų priteisimo tik padidėtų ieškovo išlaidos. Todėl mano, jog teismo sprendimas neatitinka darbo ir civilinio proceso kodekse įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Ieškovas kreipėsi į teismą beveik po trijų metų ir tokį savo elgesį motyvavo laukimu, kai baigsis byla dėl žalos atlyginimo. Ieškovas, padaręs atsakovei žalos, nutraukė darbo santykius ir įsidarbino pas kitą darbdavį. Todėl teismas privalėjo teisingai išaiškinti ir taikyti DK 2 str., 35 str. 1 d., pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiavimo teise ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti (b. l. 68-72).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. DK 224 str. nuostatas teismas sprendime išaiškino ir pritaikė teisingai. Skundo argumentai apie jo melą siekiant nuginčyti parašą neatitinka tikrovės, nes jis tik siekė išsiaiškinti tam tikras jam darbdavio sukeltas abejones ir aplinkybes atleidžiant jį iš darbo ir neišmokant viso priklausančio išmokėti darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad jog atsakovė pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Dėl kreipimosi į teismą ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas (b. l. 79-80).

Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką, išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindus ir tvarką (DK 141 str. 3 d., 224 str., 225 str. ), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes dėl priešpriešinių vienarūšių darbdavio ir darbuotojo reikalavimų įskaitymų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2006-04-19 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 607, pagal kurią jis nuo 2006-04-19 buvo priimtas dirbti pas atsakovę statybos darbų vadovu (b. l. 19-20). 2006-05-02 šalys sudarė sutartį dėl mobilaus telefono naudojimo ir atsiskaitymo, pagal kurią atsakovė ieškovui perdavė naudojimuisi mobilųjį telefoną pokalbiams paskirdamas 100 Lt limitą mėnesiui. Sutartyje nurodyta, kad, ieškovui viršijus nustatytą pokalbių limitą, viršyta suma bus išskaičiuota atskaitant iš ieškovo mėnesio atlyginimo (b. l. 21-22). 2006-11-08 šalys sudarė sutartį „Dėl statybos darbų vadovo A. S. kasybos darbuotojų mokymų bei atestaciją kasybos darbų vadovo kvalifikacijai įsigyti išlaidų“, pagal kurią atsakovė įsipareigojo leisti ieškovą į Kasybos darbuotojų mokymą bei atestaciją kasybos darbų vadovo kvalifikacijai įsigyti, sumokėti 2120 Lt mokymo išlaidų. Ieškovas įsipareigojo dirbti pas atsakovę ne trumpiau kaip penkis metus, o, nutraukęs sutartį anksčiau nei penkeri metai nuo sutarties pasirašymo momento, padengti 2120 Lt išlaidų, patirtų jo kvalifikacijai įsigyti, išskyrus atvejus, jei sutartis bus nutraukta DK 129 ir 130 str. (b. l. 23, 27-28). Ieškovas baigė nurodytus kursus ir jam 2006-11-30 buvo įteiktas pažymėjimas Nr. 573 (b. l. 24). Ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta UAB „Panevėžio ryšių statyba“ generalinio direktoriaus 2007-08-01 įsakymu Nr. 79-P nuo 2007-08-01 pagal DK 127 str. 1 p. ieškovo prašymu be svarbios priežasties įpareigojant buhalteriją išskaityti dalį atsakovės turėtų išlaidų 1849,27 Lt iš ieškovo darbo užmokesčio už įgytą kvalifikaciją, ir su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai 2007-08-01 (b. l. 7, 26).

Byloje nustatyta, kad 2007-08-01 dienai, kada buvo priimtas įsakymas atleisti ieškovą iš darbo DK 127 str. 1 p. pagrindu (b. l. 7), ieškovui po mokesčių buvo priskaityta išmokėti 1120,72 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. 07, 08 mėn bei kompensacija už nepanaudotas atostogas (b. l. 18, 54). Taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atleidimo dienai ieškovas už telefoninius pokalbius virš skirto limito buvo skolingas atsakovei 107,09 Lt, kuriuos pagal 2006-05-02 sutarties „Dėl mobilaus telefono naudojimo ir atsiskaitymo“ 4 p. sutiko ir prašė apmokėti atskaitant iš mėnesinio atlyginimo nepriklausomai nuo sumos dydžio (b. l. 21-22, 29). Pagal 2006-11-08 sutarties „Dėl statybos darbų vadovo A. S. kasybos darbuotojų mokymų bei atestaciją kasybos darbų vadovo kvalifikacijai įsigyti išlaidų“ 2 dalį ieškovas buvo įsipareigojęs pas atsakovę dirbti ne trumpiau kaip 5 metus, o bet kokiu pagrindu nutraukus darbo sutartį anksčiau nei penkeri metai nuo sutarties pasirašymo momento, padengti bendrovės padarytas išlaidas 2120 Lt dėl minėtų kvalifikacijos kėlimo kursų, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama DK 129 str., 130 str. pagrindu (b. l. 23). Byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovas minėtus mokymus baigė ir gavo atitinkamą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, kad atsakovė už mokymus sumokėjo pagal minėtą sutartį 2120 Lt, kad ieškovas darbo sutartį su atsakove nutraukė anksčiau nei penkeri metai (b. l. 24, 27, 28). Nors ieškovas ieškinyje ir nurodė, kad minėta sutartis yra niekinė, negaliojanti, tačiau tokio ieškinio reikalavimo nepareiškė. Sprendimo priėmimo dienai ši sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, todėl privaloma ir turi įstatymo galią ją sudariusioms šalims. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad minėtos sutartys nėra vienašaliai sandoriai, su visais dokumentais ieškovas supažindintas pasirašytinai, jis yra protingas, mąstantis, apdairus ir atsargus asmuo, žinantis ir ginantis savo teises. Todėl teisėjų kolegija jų nuostatomis vadovaujasi spręsdama šį ginčą. Ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. 2007-08-01 įsakymu Nr. 79-P, todėl nuo šios datos atsakovė (darbdavys) įgijo teisę reikalauti apmokėti minėtas mokymo išlaidas. Minėto įsakymo 2 p. atsakovė nurodė išskaityti dalį darbdavio turėtų išlaidų (vieno vidutinio mėnesinio atlygio dydžio) 1849,27 Lt iš A. S. darbo užmokesčio už Kasybos darbuotojų mokymo bei atestacijos kasybos darbų vadovo kvalifikacijai įsigyti (b. l. 7). Ieškovas su 2007-08-01 įsakymu supažindintas pasirašytinai, žinojo, kokia suma darbo užmokesčio ir kitų išmokų jam priskaityta atleidimo iš darbo dieną, ir jokių pretenzijų atsakovei nei tuo metu, nei po to, kai jam nebuvo išmokėtas atlyginimas, ir trejus metus iki šio ieškinio pareiškimo teisme nereiškė, neįrodinėjo, kad atsakovė savo išlaidoms padengti nepagrįstai panaudojo jo darbo užmokestį, priskaitytą atleidimo iš darbo dieną. 2010-11-03 ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad, kad, jei atsakovė nebūtų pareiškusi ieškinio dėl žalos atlyginimo, tai šio ieškinio nebūtų reiškęs (b. l. 43-44). Atsakovė iš ieškovo reikalavo mažesnės sumos, negu turėjo teisę reikalauti. Visa tai patvirtina, kad ieškovo atleidimo iš darbo pas atsakovę dieną tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas dėl minėtų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, su kuriuo ieškovas sutiko. Pagal CK 6.134 str. – 6.140 str. nuostatas ieškovo skolos atsakovei ir atsakovės skolos ieškovui įskaitymas nebuvo draudžiamas, nes: tarp šalių buvo vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai; šių reikalavimų terminai buvo suėję, nes atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną 2007-08-01 (DK 141 str. 1 d.), o ieškovui, nutraukus darbo sutartį su atsakove nepraėjus 5 metams pagal DK 127 str. 1 d., atsirado pareiga atlyginti mokymo išlaidas; reikalavimų dydis nebuvo ir nėra ginčijamas teisme, reikalavimai nepriklauso CK 6.134 str. 1 d. nurodytiems reikalavimams. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė įskaitymo instituto nuostatų ir be pagrindo taikė DK 224 str., 225 str. nuostatas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, vertintini pagrįstais (CPK 330 str.). Ginčo klausimui sureguliuoti pritaikius įskaikymą reglamntuojančias teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo ateidimo iš darbo dieną 2007-08-01 pas atsakovę nebuvo ieškovui priskaitytų ir ne dėl darbuotojo kaltės neišmokėtų išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, todėl taikyti DK 141 str. nuostatas nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jei mano, jog yra pažeista jo teisė ar terisėtas interesas, todėl ieškovo veiksmų DK 2 str., 35 str. 1 d. pagrindais nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo teise. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Kadangi ieškinys atmetamas, o ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą, tai, atmetant ieškinį ir tenkinant atsakovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo atsakovei priteisiamas jos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 73), o valstybei – 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2 – 14 Lt pirmojoje instancijoje, b. l. 77 – 4 Lt antrojoje instancijoje, CPK 81 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 93 str. 4 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

NUSPRENDŽIA:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

-į valstybės pajamas – 18 (aštuoniolikaa) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

- atsakovei UAB „Panevėžio ryšių statyba“ (į. k. 147688743) - 295 (du šimtus devyniasdešimt penkis) Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė