- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-05
- Bylos Nr.
- ATP-442-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01824-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – Šiaulių apskrities VPK) Kelių policijos biuro įgaliotojo asmens apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo B. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. nubaustas subendrintą 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, o byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukta, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 6 d. apie 11.19 val. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį „duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Transporto priemonei neatlikta techninė apžiūra bei neapdrausta savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Pirmosios instancijos teismo nuomone, surinktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nepakanka objektyvių įrodymų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad B. R. 2014 m. gegužės 6 d. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro įgaliotas atstovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo administracinėje byloje dalį, kurioje B. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 130 str. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ir šioje dalyje priimti naują nutarimą, t.y. B. R. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. ir skirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.
Skunde apeliantas nurodo, jog B. R. teisme nepripažino savo kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d. ir nurodė, kad nejuto kliudęs kita automobilį, nors teisme liudytojai parodė, kad pagal smūgio garso stiprumą, padarytus automobiliui apgadinimus turėjo justi. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau-LVAT) yra pažymėjęs, jog „pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos apsunkina jo aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą, tampa neįmanoma nustatyti ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus“ (nutartis Nr. N-261-33/2010). Su kuo apeliantas taip pat sutinka. Šiaulių aps. VPK KPB nesutinka su skundžiamu teismo nutarimu, nes mano, kad teismas nagrinėdamas šią bylą, netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu B. R. subendrinta administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymą, tačiau administracinėn atsakomybėn jis buvo traukiamas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000,00 Lt iki 4000,00 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.
Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymo nėra ir, patikrinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl B. R. kaltės padarius minėtus pažeidimus, tačiau apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylą B. R. atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., bylą nutraukė konstatavęs, jog B. R. veikoje nebuvo tyčios – iš eismo įvykio vietos pasišalinti jis nesiekė, kad įvyko eismo įvykis, nesuprato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.
Patikrinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. B. R. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai. Priimant skundžiamą nutarimą, tinkamai neįvertinti nuoseklūs liudytojos, tiesiogiai mačiusios eismo įvykį, t. y. liudytojos G. J. rašytinis paaiškinimas ir parodymai teisme, paties B. R. rašytinis paaiškinimas bei parodymai teisme, kiti byloje esantys įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. nutartis bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Konstatuotina, jog nepaisant to, kad B. R. neigė savo kaltę, byloje surinkti duomenys leidžia daryti priešingą išvadą.
G. J. 2014-05-06 savo paaiškinime nurodė, jog matė, kaip raudonos spalvos automobilis apgadino automobilį ,,BMW“, stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, viskas įvyko 2014-05-06 apie 11 val., atvažiuodamas nuo STT kiemo raudonos spalvos automobilis kliudė ,,BMW“ automobilį, girdėjo garsą, kaip raudonas automobilis nubrėžė ,,BMW“ automobilio šoną ir iš eismo įvykio pasišalino (12 b. l.).
Apklausta teisme liudytoja G. J. parodė, jog B. R. matė įvykio vietoje. Įvykio metu ji dirbo su kolege ir išgirdo trenksmą, nubėgo pažiūrėti pro langą ir matė raudoną mažą automobilį, kuris įsirėžė į tamsų automobilį ir jį braižė, po kurio laiko raudonojo automobilio kieme nebuvo. Automobilį vairavo B. R.. Smūgio garsas buvo stiprus, nes ji garsą iš kiemo išgirdo būdama patalpoje. Automobilyje ,,BMW“ žmonių nebuvo, kas pranešė policijai nežino, prie automobilio priėjo žmogus, apžiūrėjo ir pasakė, kad praneš policijai, po to atėjo automobilio savininkas, vairuotojas justi kontaktą galėjo (29 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino reikšmingų liudytojos parodymuose nurodytų aplinkybių, kurios visiškai paneigia B. R. teiginius, jog jis nejuto, kad kliudė ir apgadino kitą automobilį. Ir nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog B. R. parodymai iš esmės buvo nuoseklūs per visą procesą, tačiau aukštesnysis teismas su tuo nesutinka. 2014-05-06 R. R. paaiškinime nurodė, jog įvykio metu iš Vilniaus g. 138 apie 11.00 val. važiavo į techninių apžiūrų centrą, kai grįžo į kiemą pamatė, kad kieme vaikšto policijos pareigūnai, pareigūnai priėjo prie jo ir paaiškino, kad jis, išvažiuodamas iš kiemo, apgadino su savo automobiliu kitą automobilį bei parodė jo ir kito automobilio apgadinimus. Kaip jis apgadino automobilį ,,BMW“ B. R. paaiškinti negalėjo, nes, jo tvirtinimu, važiuodamas nieko nepajuto (10 b. l.). Apklaustas teisme B. R. nurodė, jog jis paprašė į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus, nes manė, jog galėjo paliesti kitą automobilį. Tvirtino, kad nejuto, jog kliudė, tačiau buvo iš automobilio išlipęs, policijos pareigūnai buvo iškviesti jo prašymu (29 b. l.). Iš šių parodymų matyti, kad B. R., rašydamas paaiškinimą, tvirtino nejutęs, kad apgadino kitą automobilį, o teisme, teigdamas, jog pats paprašė iškviesti policijos pareigūnus, nes manė, kad galėjo apgadinti svetimą automobilį, bandė teismui įrodyti, kad policijos pareigūnai apie įvykį buvo informuoti jo iniciatyva.
Transporto priemonės, kurią įvykio metu vairavo B. R., techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobiliui „duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinės kairės pusės bamperis ir priekinės kairės pusės sparnas, apžiūra atlikta praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio (16 b. l.).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir fotolentelėse užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) brėžtas ir lenktas priekinis kairės pusės sparnas, brėžtos priekinės kairės pusės durys, brėžtos galinės kairės pusės durys, brėžtas galinis kairės pusės sparnas, ratas (15, 17-19 b.l.).
Kaip matyti iš byloje esančių transporto priemonių techninės apžiūros aktų bei fotonuotraukų, B. R. automobilio priekinio kairės pusės bamperio bei sparno ir automobilio „(duomenys neskelbtini) kontaktas nebuvo atsitiktinis susilietimas, kontakto pėdsakai prasideda ir tęsiasi nuo automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio sparno ties priekiniu bamperiu, persikelia ant automobilio ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių kairės pusės durelių ir baigiasi ant galinio kairės pusės rato. Akivaizdu, jog pats automobilių kontaktas buvo pakankamai ilgas, kad jo būtų galima nepastebėti. Juo labiau, kad abiejų automobilių kontaktai įvyko kairėmis automobilių pusėse, t.y. ten, kur yra vairuotojo vieta. Atsižvelgdamas į tai, ir į liudytojos parodymus, teismas sprendžia, jog B. R. negalėjo nepastebėti, jog važiavo per arti automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nors B. R. ir neigia tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos, visgi, vertinant liudytojos G. J. parodymus, byloje pateiktus kitus įrodymus, darytina išvada, kad jis, kaip rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turintis penkiasdešimt šešerių metų vairavimo stažą, turėjo pastebėti ir jausti kontaktą su kitu automobiliu, kuris, įvertinus byloje pateiktus duomenis, buvo pakankamai stiprus ir ilgas.
Tokiu būdu, byloje įrodyta, kad 2014 m. gegužės 6 d., apie 11.19 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidęs KET reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.
Skiriant nuobaudą už padarytą pažeidimą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog B. R. pažeidimą padarė būdamas 81 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). B. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje kartu su bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų už padarytą pažeidimą numatytas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Teismas sprendžia, jog B. R., atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalus sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Skiriant galutinę nuobaudą už keturis padarytus pažeidimus, taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 33 str.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro įgaliotojo asmens apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimą dalyse dėl administracinės bylos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. B. R. atžvilgiu nutraukimo ir paskirtų nuobaudų subendrinimo.
B. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jam 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutartis neskundžiama.