Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,

dalyvaujant pareiškėjo R. V. įmonės atstovui advokatui Arūnui Koskui (pateikta atstovavimo sutartis ( b.l. 40),

suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui nedalyvaujant (apie posėdį pranešta tinkamai),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1947-362/2008 pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą suinteresuotiems asmenims R.D., VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir A. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pastatą, kurį sudarė 6, 7 ir 8 moduliai, pareiškėjas buvo įsigijęs su tikslu jį nugriauti, kas faktiškai ir buvo padaryta ir ką patvirtina antstolės E.Rulienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kad pastatas buvo naudojamas nugriovimui patvirtina ir paties pareiškėjo pateikti dokumentai, bylojantys apie pastato stogo išardymą ir pardavimą AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“;Pareiškėjas negali būti laikomas teisėtu pastato valdytoju ir dėl tos priežasties, kad žemės sklypas, kuriame neva yra pastatas, nėra suformuotas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo pageidaujamas įgyjamąja senatimi įgyti pastatas yra jo teisėtai naudojamame žemės sklype. Į bylą pateikta 2000-03-08 subnuomos sutartis galiojo iki 2001m. gruodžio 31 d. ir nėra jokių duomenų apie jos pratęsimą;Šioje byloje taikytina LR CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Tačiau iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2005-04-29 rašto Nr. G-342(4.3-2040/03) matyti, kad dar 2005 balandžio 29d. nei daiktas, nei faktinis valdymas viešajame registre nebuvo įregistruotas;Atmestinas pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas CK 4.71 str. 2 dalies taikymas ginčo situacijoje. Pažymėtina, kad skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, AB „Nuklonas“ pastatą valdė ne įgyjamąja senatimi, o nuosavybės teisėmis, kadangi šis pastatas buvo statytas AB „Nuklonas“ lėšomis ir buvo įtrauktas į įmonės balansą. Dėl šios priežasties negalima konstatuoti, kad pastato valdymas atitiko LR CK 4.68 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir tiek AB „Nuklonas“, tiek pareiškėjo valdymo laikas negali būti skaičiuojamas kartu.

Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad šie duomenys yra nuginčyti, o priešingai jis pateikė išrašą, iš kurio matyti, jog pastatas egzistuoja;Visą pastato teisėto ir nepertraukiamo, atviro ir sąžiningo valdymo metu pareiškėjui buvo skaičiuojamas nuomos mokestis už žemę, esančią po pastatu. Pareiškėjas mokėjo šį žemės nuomos mokestį, todėl jam nereikėjo perimti jokių teisių iš AB „Nuklonas“;Šioje teisinėje situacijoje pareiškėjas neturėjo teisinės galimybės įregistruoti valdymą viešajame registre, nes 2000-03-08, pasirašant pastato pardavimo pirkimo sutartį dar negaliojo CK nuostatos dėl daiktinių teisių. Kita vertus, pareiškėjas sutartimi įgijo nuosavybės teises, o ne valdymo teises. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad AB „Nuklonas„ valdė pastatą nuosavybės teisėmis. Pagal senojo civilinio kodekso nuostatas, nuosavybės teisės atsirasdavo ne nuo pastatų įrašymo įmonės balanse, bet, kaip nurodo apeliantas, nuo jų įregistravimo viešajame registre. Akivaizdu, kad 2000-03-08 pardavimo pirkimo sutarties metu, nei iki jos sudarymo, pastatas nebuvo įregistruotas AB „Nuklonas“ vardu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, sutikdama su apylinkės teismo sprendime išdėstytais argumentais, jų nekartoja.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu pareiškėjas R. V. įmonė nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi visomis įmonei priklausančiomis nekilnojamuoju daiktu - pastato - 6 ir 7 modulis, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv.m., registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 12G2p, statybos metai 1989.

Apelianto apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad daiktas išnyko yra nepagrįstas, nes pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį „...visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Apeliantas pats pateikė pažymą – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio 2.4 p. matyti, kad pastatas egzistuoja (b.l. 44). Šis dokumentas nėra ir nebuvo ginčijamas.

Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, būtina atsižvelgti į Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d. , tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą. Pareiga išviešinti daikto valdymą nustatyta ir CK 4.27 straipsnio 2 dalyje. Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Daiktas kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį faktą, pagal 2007 11 06 kadastro duomenis yra pastatas 6 ir 7 modulį, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bylos registro Nr. (duomenys neskelbtini) inventorinėje byloje žymimas 12G2p, pastato baigtumas 6 procentai, užstatytas plotas 3247 kv.m. , pamatai gelžbetoniniai, grindys monolitinės, vidutinė rinkos vertė 98700 litų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktas buvo ir yra atvirai, nepertraukiamai valdomas AB „Nuklonas“ nuo 1989 m. iki pareiškimo pateikimo dienos t.y. 2008 02 26, daikto valdymas 2000 03 08 perėjo iš AB „Nuklonas“ pareiškėjui. Abiejų asmenų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnio reikalavimus, todėl apylinkės teismas pagrįstai taikė CK 4.71 straipsnio 2 dalies taisykles ir įgyjamosios senaties terminą skaičiavo kartu. Pareiškėjas yra sąžiningas įgijėjas ir teisėtas valdytojas nuo 2000 03 08 dienos pardavimo pirkimo sutarties sudarymo dienos, todėl niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomą daiktą (CK 4.70 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.68 str. 1 d. numato, jog juridinis asmuo, kuris nėra nekilnojamo daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savo jį valdęs ne mažiau kaip dešimt metų, turėjęs galimybę įgyvendinti savo nuosavybės teisę į šį daiktą, bet ja nepasinaudojęs, įgyja nuosavybės teisę į daiktą. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.71 str. 2 d. numato, jog jei per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas perėjo vienam iš kito keliems asmenims, ir kiekvieno jo valdymas atitiko šio kodekso 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

Byloje nustatyta, jog pastatą pavadinimu 6 ir 7 modulis nuo 1989 metų statė AB „Nuklonas“, jis buvo įmonės balanse, pirmą kartą kadastro duomenys nustatyti 1994 06 29. Likviduojant įmonę, šis pastatas buvo parduotas R. V. įmonei, tokiu būdu, daikto valdymas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perėjo kitam asmeniui. Nei AB „Nuklonas“, nei R. V. įmonės daikto valdymas nebuvo ginčijami, valdymas buvo atviras, teisėtas ir nepertraukiamas. Per valdymo laikotarpį R. V. įmonė turėjo galimybę įgyvendinti teisę į daiktą, užregistruodama įstatymo numatyta tvarka pirkimo pardavimo sutartį, tačiau įstatymo numatytu terminu šia teise nepasinaudojo. Toks pirkimo pardavimo sutarties neužregistravimas, teismo nuomone, nedaro daikto valdymo neteisėtu, nes šiuo atveju niekas neturi teisių daugiau į nurodytą daiktą, negu jį įsigijęs asmuo, daiktą pardavęs asmuo, R. V. įmonę laiko sąžiningu įgijėju.

Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančias procesines teisės normas. Jau buvo minėta, kad nepertraukiamas valdymas ne visada reiškia nepertraukiamą valdomo daikto naudojimą pagal paskirtį. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t.y. jis neatsisakė daikto valdymo.

Suinteresuotas asmuo R. D. pripažino R. V. įmonę sąžiningu pastato įgijėju, jam nežinomas tolesnis daikto valdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad daiktas valdymui buvo perduotas po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, tai patvirtina ir tai, jog dalis pastato konstrukcijų buvo parduota, tokiu būdu, kliūčių patekti į daiktą nebuvo. Šis pardavimas ginčijamas nebuvo, tokių duomenų teismui nepateikta.

Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas, A. K., yra susijęs su šia byla, nes šioje byloje, kurioje nustatinėjamos teisės į statinius, esančius žemės sklype, tokių duomenų nebuvo pateikta. Suinteresuotam asmeniui, A. K., nėra atkurtos nuosavybės teisės ir jis nėra susijęs su šio žemės sklypo savininko teisėmis ir pareigomis. Kadangi pirmosios instancijos teismas įtraukė į bylą A. K. suinteresuotu asmeniu tik pagal jo pareiškimą (b.l. 68) be įrodymų, ar A. K. yra susijęs su šia bylą. Kadangi kolegija, nagrinėja apeliacinį skundą, neperžengiant jo ribų (CPK 320 str. 2 d.), todėl dėl apelianto, A. K., dalyvavimo pagrįstumo šioje byloje suinteresuotu asmeniu, kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto A. K., priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, valstybei (CPK 92 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

14 Lt (keturiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.