Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. RV-22-2202 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime bausmę atlieka E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 146 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 15 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 14 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-2202 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Komisija pažymėjo ir tai, kad bausmes paskirtos nuteistajam tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, Komisijos nuomone, šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, o nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik, sutinkamai su prokurorės skundo argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.

Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Išvada) duomenimis nustatyta, jog buvo atliktas nuteistojo E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra išliekanti vidutinė, kas iš esmės jau neatitinka BVK 82 straipsnio nuostatų dėl materialiojo pagrindo egzistavimo, tačiau nustačius tokią riziką, kaip jau aukščiau aptarta, reikalinga įvertinti nuteistojo pastangas tokią riziką mažinant. Vis tik, šiuo atveju, akivaizdi nuteistojo pažanga ar pastangos, siekiant koreguoti savo nusikalstamą elgesį, nustatyta nebuvo, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nuteistojo elgesyje šiuo metu dar vyrauja daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupes; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių). Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, tačiau pataisos proceso metu, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, dar ir privalo būti koreguojami, kad būtų galima spręsti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti asmenį, kad pastarasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jau yra pasiekti ir nuteistasis galėtų būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis turi gana plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti taip nusikalstamo elgesio riziką sumažinant iki žemos ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. teistas, realią laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą atlieka pirmą kartą, tai nėra pirmas kartas, kai jis buvo nuteistas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką ir tai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Modelį sudaro smurtiniai nusikaltimai. Anksčiau taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Tai atskleidžia, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Prokurorė pažymėjo, kad E. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra laikomas esminiu pagrindu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) klausimą, tačiau jis yra vertinamas visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad E. K. nuteistas už tris tyčines, baigtas nusikalstamas veikas - labai sunkų, apysunkį nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, kuri įvykdyta bendrininkų grupėje, galima daryti prielaidą, jog laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji/draugai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Vertinimo metu negauta duomenų, jog nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą įkalinimo įstaigoje. Išvadoje teigiama, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas, tačiau skatintas tik 1 kartą. Apibendrinant turimą informaciją, galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai buvo susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška praeityje. Vertinimo metu nuteistasis teigia, bendraujantis ne tik su artimaisiais, bet turi ir draugų bei pažįstamų ratą. Kalbėdamas apie save, teigia, kad „esu per geras žmogus, sunku pasakyti ne“, be to nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Pastebima, kad nuteistasis stokoja savikritiškumo savo paties atžvilgiu, asmenybės analizė vienpusiška, siekiant pabrėžti teigiamas savo asmens savybes. Linkęs minimalizuoti kaltę, teigdamas, jog pasielgė neapgalvotai, kad iš visų bendrininkų pažinojo tik vieną, kuris buvo jo giminaitis „giminaitis paprašė pagalbos“. Atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas problemines sritis ir menką jų korekciją, pritartina prokurorės skundo argumentams ir sutiktina, kad lygtinis paleidimas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar būtų neefektyvus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesyje nėra nustatyta apsauginių veiksnių. Aptarti duomenys, priešingai nei sprendė Komisija skundžiamu nutarimu, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Tai, kad nuteistasis E. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, bausmės atlikimo metu dirba, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, buvo paskatintas, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, priešingai šios aplinkybės tik atskleidžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pozityvaus užimtumo priemonės, jau davė nuteistojo elgesiui teigiamų rezultatų, kadangi kaip nurodyta Išvadoje, nuteistasis vis dar linkęs mažinti savo kaltę, negeba tinkamai įvertinti savo veiksmų pasekmių, be to E. K. stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių, o elgesys impulsyvus. Taigi šiuo atveju manytina, kad nuteistasis dar turi tęsti bausmę struktūruotoje aplinkoje bei dėti pastangas sumažinti jam nustatytų kriminogeninių poreikių kiekį dėti pastangas keisti savo nuostatas teigiama linkme.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis E. K. dar yra neatlikęs 1 metų 9 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, o įvertinus tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant, sutiktina su prokurorės skundo argumentais, kad neatliktos bausmės dalis dar yra laikytina reikšminga nuteistojo pataisos procesui, todėl jis turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RV-22-2202 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam E. K. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. RV-22-2202 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.