- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- N-62-2962-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio (toliau – ir Institucija) įgaliota pareigūnė surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, būdamas UAB „Elvora“ darbų vadovu, 2008 m. gegužės 22 d. vadovavo kultūros objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio (vertybės kodas – G204KP) – tvarkybos (vienuolyno namo vidinio kiemelio fasadų kontraforsų restauravimo) darbams, neturėdamas Institucijos išduoto leidimo restauravimo darbams, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. restauravimo darbai buvo vykdomi nesilaikant Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 91 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2008 m. gegužės 22 d. vadovavo kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio (vertybės kodas – 17312), esančio adresu Maironio g. 6, Vilniuje, – tvarkybos (vienuolyno namo vidinio kiemelio fasadų kontraforsų) darbams, neturėdamas Institucijos išduoto leidimo tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, taip pažeisdamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir paskyrė jam 3000 Lt baudą. Nutarime patikslinta, kad V. K. yra UAB „Elvora“ statybos vadovas.
II.
V. K., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad jis nėra šio objekto statybos vadovas, o yra tik darbų vykdytojas, vykdantis statybos darbų vadovo nurodymus. Nurodė, kad vykdė natūrinių tyrimų (o ne tvarkybos) darbus pagal išduotą leidimą ir pagal projekto vadovo nurodymus. Teigė, kad nepažeidė nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos pamiklotvarkos įstatymo, nei poįstatyminių teisės aktų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 28 d. nutartis buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi dėl būtinybės išsiaiškinti bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes), 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi V. K. skundą iš dalies tenkino, pakeitė skundžiamą Institucijos nutarimą ir už ATPK 91 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė 500 Lt baudą. Teismas nustatė, kad VšĮ „Pranciškonų namai“, Vilniaus Bernardinų istorinio - architektūrinio ansamblio valdytojui, 2007 m. gegužės 28 d. leidimas, uždedant rezoliuciją ant prašymo, buvo išduotas istorinės - meninės (architektūros), inžineriniams - techniniams (konstrukcijų, statybinių medžiagų), neardomiesiems, taikomiesiems (teoriniams pažinimo) darbams atlikti; tyrimo stadija - žvalgomieji tyrimai, t. y. šiems darbams atlikti nėra reikalingas leidimas, numatytas Paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“. Tačiau ginčo atveju buvo viršyta tyrimų, kuriems buvo išduotas leidimas, apimtis, t. y. buvo atlikti ir ardomieji (atidengimo) darbai, kurie patenka į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme pateikiamą restauravimo sąvoką, nes nekilnojamosioms vertybėms atskleisti reikia atlikti ne tik istorinius, bet ir fizinius tyrimus, todėl jiems yra būtina gauti atskirą leidimą. V. K. paaiškinimus, kad jis atliko Bernardinų vienuolyno ansamblio žvalgomuosius (natūrinius) tyrimus, kuriems buvo išduotas leidimas, kad vykdė direktoriaus ir projektų vadovo nurodymus, teismas įvertino kritiškai, kaip siekį išvengti griežtos administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus, be to, šiuos V. K. paaiškinimus visiškai paneigė specialisto A. D. paaiškinimai, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, fotonuotraukos. J. M. paaiškinimus apie tai, kad V. K. atliko Bernardinų vienuolyno ansamblio žvalgomuosius (natūrinius) tyrimus, kuriems buvo išduotas leidimas, teismas taip pat įvertino kritiškai, įvardindamas juos, kaip siekį padėti V. K. išvengti griežtos administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus, be to, J. M. buvo atsakingas už minėtus darbus, jis yra V. K. darbdavys. Teismas taip pat nustatė, jog Institucijos 2007 m. gegužės 28 d. leidime atlikti tiriamuosius darbus Bernardinų vienuolyno ansamblyje UAB „Elvora“ buvo įgaliotas jos direktorius J. M., kuris turėjo reikiamą kvalifikaciją, tuo tarpu V. K. tokios kvalifikacijos neturėjo, todėl jis ATPK 14 straipsnio prasme negali būti laikomas pareigūnu ir turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 91 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą kaip pilietis.
III.
V. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti, taip pat atsižvelgti į galutinį sprendimą, priimtą J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje. Skundą grindžia tuo, kad VšĮ „Pranciškonų namai“ buvo išduotas leidimas ardomiesiems tyrimo darbams atlikti, o architektūros ir konstrukcijų tyrimai yra šių tyrimų rūšis. Šių tyrimų apimties nereglamentuoja nei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai. Nurodo, kad A. D. yra Institucijos pareigūnas, todėl jis nėra nepriklausomas paveldo apsaugos specialistas. Be to, A. D. teismo posėdyje paminėta tvarka, pagal kurią po atliktų neardomųjų tyrimų Institucijai pateikiamas projektas (tyrimų projektas), kuriame įvardinami norimi atlikti ardomieji darbai, ir tik tuomet išduodamas atitinkamas leidimas, įsigaliojo po nagrinėjamo įvykio, juo labiau, kad ši tvarka nereglamentuota jokiais normatyviniais dokumentais.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal teisės aktų reglamentavimą, ardomieji tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka, o leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Institucija. Šiuo atveju darbai buvo vykdomi be šio leidimo. Teigia, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto A. D. kompetenciją ir nešališkumą patvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatas, be to, A. D. bylą nagrinėjančio teismo buvo pasirašytinai įspėtas už specialisto žinomai melagingo paaiškinimo ar išvados davimą. Nurodo, kad apeliantas teismo proceso metu A. D. nušalinimo nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
V. K. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 91 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo protokole V. K. suformuluotą kaltinimą, pasisakytina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams. Taigi ši teisės norma nukreipia į paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nekonkretizuojama, kokius konkrečius reglamentus ir kokias jų nuostatas V. K. pažeidė. Tokia situacija pagal suformuotą teismų praktiką, laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu.
Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, jog siekiant bylą išspręsti teisingai, tikslinga remtis specialiomis žiniomis ir sužinoti paveldosaugos eksperto nuomonę, ar atlikti darbai atitiko paveldo tvarkybos reglamento nuostatas (b. l. 70 - 74). Šiuo tikslu pirmosios instancijos teismas posėdyje išklausė nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto A. D. nuomonę. Šis asmuo yra ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas (b. l. 82 – 83), t. y. Institucijos, palaikančios V. K. atžvilgiu kaltinimą šioje byloje, pareigūnas, todėl teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl šio specialisto nešališkumo. Nepaisant to pažymėtina, kad tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šis specialistas suformulavo konkretesnį kaltinimą V. K., t. y. kaltinimą pažeidus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-330 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro paveldo tvarkyba“ 10 punkto reikalavimus (b. l. 87). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kaltinimas nebuvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, kaip to reikalauja prieš tai išanalizuotos ATPK nuostatos, be to, specialisto paminėtos nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio („Mūro tyrimą rekomenduojama atlikti etapais: 10.1. apžiūra ir fotofiksacija; 10.2. esamos dokumentacijos bei istorinių tyrimų analizė; 10.3. instrumentinis tyrimas, pirmiausia naudojant neardomuosius metodus; 10.4. medžiagų bandinių paėmimas ir jų laboratorinis bandymas“), taigi nelaikytinos privaloma elgesio taisykle, už kurios nesilaikymą kyla administracinė atsakomybė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikinami, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 91 straipsnyje, bylos teisena V. K. atžvilgiu nutraukiama, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutari a:
V. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. gegužės 28 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 91 straipsnyje, bylos teiseną V. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.