- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-340-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00016-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- O. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo O. Š. (toliau – O. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam O. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. O. Š. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2 punktu nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam O. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis O. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų reikšmingumo, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pastangų resocializuotis, ir tokiu būdu pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas bei priėmė neteisėtą procesinį dokumentą. O. Š. elgesys pataisos namuose yra vertinamas kaip nepriekaištingas, per bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo baustas tik keturis kartus, net devynis kartus skatintas, tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, nuo 2016 m. birželio 9 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už teritorijos ribų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje įgijo vidurinį išsilavinimą, turi mūrininko specialybę. Atvykęs į pataisos namus dirbo nuteistųjų valgykloje - indų plovėju, vėliau virėju, perkėlus nuteistąjį į Pusiaukelės namus įsidarbino ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ - sandėlio darbininku, vėliau perkeltas į sandėlio kontrolieriaus pareigas, periodiškai dengia priteistus civilinius ieškinius, kitų finansinių įsipareigojimų neturi, artimai bendrauja su artimaisiais, po galimo lygtinio paleidimo grįžtų gyventi pas žmoną. Šiaulių apygardos probacijos tarnyba yra pateikusi raštą, kuriame nurodė, jog nuteistojo žmonos adresu yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad O. Š. nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir nors atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, matyti, kad tai sunkus nusikaltimas, tačiau atliekant vertinimą reikia atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdis, jų sunkumas nėra veiksniais įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą.
4.3. Nuteistojo skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje, tiek Komisijos nutarime, tiek ir teismo nutartyje nurodyta, kad O. Š. yra padaręs 5 vidaus tvarkos pažeidimus, iš kurių keturis kartus baustas nuobaudomis, tačiau, jeigu jis nebuvo baustas, o tik svarstomas drausmės komisijoje ir apsiribota pokalbiu, reiškia nėra pagrindo teigti, jog vidaus tvarkos pažeidimas buvo padarytas, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, jog O. Š. yra padaręs penkis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus.
4.4. Skundo autorius nurodo, jog Kauno apylinkės teismas tinkamai neįvertino pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančius veiksnius, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, ketinimai dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą ir ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas. Taip pat nebuvo įvertinta, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko, palaiko.
4.5. Nuteistasis O. Š. pabrėžia, kad supranta, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymas sąlygoja sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tą bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrąžinus asmenį į kalinimo įstaigą. Skundo autorius mano, jog visos laisvės atėmimo bausmės turėtų būti po tam tikro laiko peržiūrėtos prasmingumo požiūriu, atsižvelgiant į bausmės termino pradžioje nustatytus individualius bausmės planavimo tikslus, ir ši peržiūra turėtų būti atliekama reguliariai. Tai ne tik suteiktų nuteistajam vilties, bet ir siektiną tikslą, skatinantį gerai elgtis. Ilgas laisvės atėmimo bausmes atliekantys kaliniai ne tik praranda laisvę, bet ir patiria įvairių psichologinių problemų (įskaitant savivertės praradimą, socialinių įgūdžių prastėjimą), taip pat nuteistieji yra linkę vis labiau atitolti nuo visuomenės, į kurią daugelis iš jų galiausiai sugrįš.
4.6. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003) įtvirtintais principais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, draudžiančiu diskriminaciją, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu, nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo nutartis yra šabloninė, visiems nuteistiesiems yra atkartojami iš esmės tie patys argumentai, jog lygtinio paleidimo teisė yra formali, teorinė galimybė, nutartyje yra siekiama atrasti ne teigiamas nuteistojo savybes, o neigiamas. Teismas pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principus.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo O. Š. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
8. Įvertinus O. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko glaudžius ryšius su šeima, 11 kartų buvo paskatintas, dirba, galimo lygtinio paleidimo metu būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, turėtų gyvenamąją vietą, Šiaulių tardymo izoliatoriuje įgijo vidurinį išsilavinimą, turi mūrininko specialybę. Nuo 2017 m. gegužės 29 d. perkeltas į Pusiaukelės namus, suteikta teisė nuolat parvykti namo 2 paroms, buvo suteikta teisė parvykti namo 10 parų laikotarpiui, pažeidimų nepadarė. Dirbti pradėjo vos tik patekęs į pataisos namus, dalyvavo anoniminių alkoholikų susitikimuose, įvairiuose socialiuose užsiėmimuose. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama O. Š. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
9. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam vis dar nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, problemos, susijusios su alkoholinių gėrimų vartojimu, mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas). Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog nuteistasis nusikalto „momentiškai“, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiesiems, kartoja tas pačias klaidas, nuteistasis mano, kad neturi problemų su savitvarda ar pykčiu, tačiau ne kartą yra ją praradęs nusikaltimo metu, taip pat žinomas bent viena faktas, jog jis panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje O. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.
10. Ir nors analizuojamu atveju už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje O. Š. buvo paskatintas 11 kartų, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 30 iki 25 balų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 2013 m. sausio 5 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, sudarančius pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
11. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl O. Š. teigiamos darbinės veiklos, pakankamos darbo patirties bei motyvacijos, kas, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai padės jam lygtinio paleidimo atveju tinkamai resocializuotis ir adaptuotis visuomenėje. Vertinant šių aplinkybių reikšmę O. Š. nusikalstamumui (tiek buvusiam, tiek galimam ateityje) vis tik pažymėtina, kad galimybė dirbti nuteistajam nusikalsti nesutrukdė, todėl galimas O. Š. įdarbinimas lygtinio paleidimo atveju ir šiuo atveju negali būti laikomas esminiu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
12. Sprendžiant O. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visų pirma pažymėtina, kad nors šis teistumas jam yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, taip pat ir fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui – žmonai, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Šiuo aspektu įvertinus tai, kad nuteistojo neteisėti veiksmai vertinamu atveju buvo nukreipti ir į savo artimą, O. Š. taip akcentuojami skundo teiginiai, susiję su jo artimais socialiniais ryšiais su savo šeima, esminės reikšmės jo lygtiniam paleidimui neturi. Neabejotina, kad ši aplinkybė egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio O. Š. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su savo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu suvaldyti savo agresiją susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.
13. Nors nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir O. Š. skundu, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia O. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia
14. Abejonių tinkamu O. Š. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimos jo alkoholio vartojimo problemos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus, kurio metu buvo nužudytas žmogus ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu O. Š. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio.
15. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį vienpusiškai ir neišsamiai įvertino byloje surinktus, taip pat akcentavo, jog dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir užsiėmimuose, yra ne kartą skatintas ir pataisos namų administracija jam yra leidusi be sargybos parvykti į namus, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog O. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
16. Kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, nuteistasis penkis kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, dėl ko keturis kartus buvo paskirtos nuobaudos, o vienu atveju nuobauda nebuvo skirta, pravestas auklėjamasis pokalbis. Nors drausminė nuobauda šiuo atveju nebuvo skirta, negalima laikyti, jog O. Š. elgėsi pavyzdingai. Nors skunde teigiama, jog nuobaudos neskyrimas reiškia, jog nebuvo padarytas įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas, tačiau pagrindo sutikti su tokia nuteistojo pateikiama faktų interpretacija nėra. Nuobaudos yra nurodytos BVK, o jas skirti ar neskirti yra subjekto, turinčio tam teisę sprendimas. Ar buvo, ar nebuvo pažeidimo faktas kolegija dabar neanalizuoja ir nevertina, kadangi nuobaudų skyrimo/neskyrimo pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamos apeliacijos dalyku. To negalėjo daryti ir pirmosios instancijos teismas, tačiau į šias aplinkybes, kurios parodo nuteistojo elgesį pataisos procese, teismas turėjo teisę vertinti, ir tai darydamas įstatymo nepažeidė.
17. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos „Dėl lygtinio paleidimo“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio analizė. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo O. Š. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią O. Š. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo O. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.