- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- 1-749-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00216-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015 m. birželio 18 d. Raseinių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 201 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2015 m. rugpjūčio 20 d. Raseinių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 9 dalies pagrindu subendrinta su 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;
3) 2021 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64(1) straipsnį – 98 MGL t. y. 4900 eurų bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdami apgaule įgyti svetimą turtą - kompiuterį „Cooler Master Masterbox Q300L“, pastarajam 2020-04-19 telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajam M. V., kuris skelbimų portale „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdėjęs skelbimą dėl parduodamo kompiuterio, susitarė dėl kompiuterio pirkimo ir melagingai nurodė, jog pervedė nukentėjusiajam 450 eurų už jo kompiuterį, tai yra iš el. pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė netikrą bankinio pavedimo kopiją, kad E. N. vardu atliktas bankinis pavedimas 450 eurų sumai, tokiu būdu įtikino nukentėjusįjį kompiuterį perduoti G. Š. nurodymu atvykusiam V. R., kuris apie vykdomą sukčiavimą nežinojo, tačiau už kompiuterį pinigai nukentėjusiajam M. V. pervesti nebuvo, tokiu būdu G. Š. veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu sukčiavimo būdu užvaldė nukentėjusiajam M. V. priklausantį kompiuterį „Cooler Master Masterbox Q300L“, padarydami nukentėjusiajam 450 eurų turtinę žalą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. balandžio 19 d. jam paskambino pažystamas žmogus vardu D. ir paklausė, ar jis negali paimti kompiuterio Kauno mieste. Jis pažinojo asmenį vardu D. ir žinojo, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) užsiima sukčiavimu, talpindamas skelbimus apie parduodamus daiktus. Jis tuo metu buvo Vilniuje ir negalėjo paimti prašomo kompiuterio. D. jam sakė, kad kompiuterio savininkui neva pervedė pinigus už kompiuterį, bet realiai pinigai pervesti nebuvo. Kadangi jis negalėjo paimti prašomo kompiuterio, paskambino V. R. ir paprašė paimti kompiuterį Kauno mieste, kurį nurodė D.. Jis V. R. nesakė, kad kompiuteris bus įgytas apgaulės būdu. Jam D. atsiuntė adresus iš kur paimti kompiuterį ir kur jį nuvežti. Šiuos adresus jis pasakė V. R. ir šis paėmė kompiuterį bei nuvežė jo nurodytu adresu. Suprato, kad dalyvavo vykdant sukčiavimą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, sutinka nukentėjusiajam atlyginti likusią 200 eurų žalą.
Kadangi kaltinamasis G. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad 2020-04-19 patalpino skelbimą į (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo kompiuterio. Tą pačią dieną jam paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) bei domėjosi kompiuteriu. Tariamas pirkėjas pasakė, kad už kompiuterį jis pinigus perves, o pačio kompiuterio atvažiuos paimti jo draugas. Po to tas pats asmuo dėl kompiuterio skambino iš kito telefono numerio (duomenys neskelbtini). Vėliau tas asmuo iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) jam atsiuntė pavedimo kopiją bei E. N. vairuotojo pažymėjimo kopiją. Jis tada pasakė savo namų adresą, kur atvažiuoti kompiuterio. Apie 18.00 val. jam paskambino ir pasakė, kad atvyko asmuo paimti kompiuterio. Išėjęs į kiemą pamatė BMW automobilį, kuriuo buvo atvykę du asmenys. Šalia vairuotojo sėdėjo nepilnametis 15-16 metų vaikinas, o kompiuterį paėmė vairuotojas, kuriam buvo 22-25 metai, jį atpažintų. Asmuo paklausė, ar tai kompiuteris nuo E., tada susidėjo kompiuterį ir nuvažiavo. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Per dvi dienas į jo sąskaitą pinigai taip ir neįkrito, skambino tais numeriais, bet jau jie neveikė. Suprato, jog buvo apgautas. Po kelių dienų jam paskambino tas asmuo, kuris pasiėmė kompiuterį iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad pinigus grąžins jam dalimis, nes nenori turėti problemų su policija. Turi šio pokalbio įrašą. Tas asmuo jam dar atsiuntė G. Š. traktorininko pažymėjimo kopiją, tačiau jis nurodė atsiųsti savo dokumento kopiją, tada tas asmuo atsiuntė V. R. vairuotojo pažymėjimo kopiją, padėtą šalia parašyto skolos lapelio. 2020-05-04 į jos banko sąskaitą R. V. pervedė 250 eurų. 2020-05-11 paskambino V. R. ir paklausė, kur likę 200 eurų, tas asmuo pasakė, kad jam sunku surinkti pinigus. V. R. jam skambino iš numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žala 200 eurų (t. 1, b. l. 41-42).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. paaiškino, kad 2020-05-04 jai paskambino sūnus D. V., kuris pasakė, kad į jos sąskaitą jo draugas perves 250 eurų, kuriuos ji turės pervesti kitam asmeniui. Tą pačia dieną jai per du kartus kažkas pervedė 250 eurų, pavedimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus pervedė M. V., nes taip nurodė jos sūnus. Jos sūnus D. V. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), tačiau į laisvę išėjo 2019 metų balandžio mėnesį (t. 1, b. l. 64-65).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. paaiškino, kad 2020-04-19 apie pietus su draugės sūnumi važiavo į parduotuvę, kai jam paskambino G. Š., su kuriuo jis atlikinėjo bausmę Vokietijoje. Iš kokio numerio jis skambino, nežino, nes pats jau pakeitęs telefono numerį, šiuo metu jis pats naudojasi telefono numeriui (duomenys neskelbtini). G. Š. paprašė jo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir paimti kompiuterį iš žmogaus. G. Š. paprašė kompiuterį nusivežti pas save, o jis atvažiuos ir pasiims jį. Sutiko padėti, nes nebuvo jokio įtarimo. Dar kalbėjo telefonu su asmeniu, kuris turėjo perduoti kompiuterį, nes reikėjo pasitikslinti jo adresą. Paėmus kompiuterį G. Š. jam nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pabaigą ir ten jau laukė asmuo, kuriam ir perdavė kompiuterį, šio asmens nepažintų. Už šį įvykį atsakingas turėtų būti G. Š., nes jis pats nesuprato, kad dalyvauja nusikaltime (t. 1, b. l. 119-120).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. V. iš jam pateiktų nuotraukų atpažįsta V. R., kuris iš jo paėmė kompiuterį (t. 1, b. l. 45-52).
Iš daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta laikmena, kurioje yra nukentėjusiojo įrašytas pokalbis su V. R.. V. R. aiškina, kad kompiuterį paėmė parašytas draugo (t. 1, b. l. 59-61).
Iš tarnybinio pranešimo dėl telefonų išklotinių analizės matyti, kad telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (šiais numeriais nukentėjusiajam skambino tariamas kompiuterio pirkėjas), nusikaltimo padarymo metu veikė teritorijoje, kur apima Pravieniškių pataisos namus-atvirą koloniją. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) (šiuo numeriu naudojosi įtariamasis G. Š.) nusikaltimo padarymo metu veikė Vilniaus mieste, tačiau 2020-04-25 03.58 val. buvo netoli Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos (bendraudamas su V. R., kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 108-109).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šių baudžiamojo įstatymo normų dispozicijose suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 7 27 746/2015).
Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K 312/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ir kita byloje surinkta medžiaga. Esant išdėstytoms aplinkybėms, G. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Š. teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, siekiant įgyti svetimą turtą. Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. Š. – teistas tris kartus, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 52-54), dirbantis (vykdo individualią veiklą), byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų įtrauktas į priklausomybės ligų gydymo ir psichiatrinio gydymo įskaitą. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos dydžiui, nustatytam už nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Remiantis aplinkybe, kad byla yra išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie 2021 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pridėtina šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos baudos dalis.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 17-18), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.
Nukentėjusysis M. V. pareiškė 200 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo civilinis ieškinys atitinka byloje ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes, jo dydis pagrįstas byloje apklausto nukentėjusiojo parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Todėl nukentėjusiojo reiškiamas ieškinys pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, kurie patvirtina jam padarytos turtinės žalos dydį, kurią nukentėjusysis ir reikalauja priteisti iš kaltinamojo. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir reikalaujama suma jam priteistina iš kaltinamojo G. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam – 51 MGL, t. y. 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, G. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 34 MGL, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie 2021 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 98 MGL t. y. 4900 (keturių tūkstančių devynių šimtų) eurų baudos iš dalies pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos baudos dalį ir paskirti galutinę bausmę – 120 MGL, t. y. 6000 (šešių tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti G. Š., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pateiktas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (Kaišiadorys, Gedimino g. 87). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo M. V. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš G. Š. 200 eurų (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (du) kompaktinius diskus, saugomus byloje, su tyrimui reikšminga informacija, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.