Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-292-348-2014;

Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00071-2013-3

2014 m. balandžio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Albino Antanaičio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant išteisintajam R. Č., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo privataus kaltintojo M. K. apeliacinį skundą dėl 2014 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. Č. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. K. civilinis ieškinys ir prašymas atlyginti turtinę žalą atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 155 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad viešai paskleidė užgaulią ir žeidžiančią informaciją apie M. K., t.y. 2013-03-25 interneto socialiniame tinklapyje www.faceboook.com LR Seimo nario N. P. grupėje, kurioje yra 5000 registruotų vartotojų ir grupę gali stebėti dar daugiau žmonių, nes jis atvira visuomenei, komentarų skiltyje po to, kai Seimo narys N. P. savo internetinėje grupėje įkėlė straipsnio nuorodą, kurioje buvo pateikta informacija apie 2013-03-26 turėjusį įvykti teismo posėdį, susijusį su M. K. („Aršus N. V. priešininkas M. K. ir vėl reikalaus iš N. P. atsiprašymo-šįkart taikytojo vaidmuo teks Vilniaus apygardos teismui“) parašė komentarą: „Nesuprantu del ko čia teistis reikėtų? Manau, kad tam avigalviui būtų didelė garbė būti pavadintu Lietuvos VSD agentu. Manau, kad N. skųsti galėjo nebent pats VSD už tokių priedurnių, koks yra tas nesveikas treneris priskyrimą VSD agentūrai. K., primenu, VSD yra Lietuvos valstybės institucija ir kiekvienam piliečiui turi būti garbė jai tarnauti. Jei supratai, pakinkuok savo tuščia puodynėle...“. Tokiu komentaru komentaro autorius R. Č. aiškiai siekė M. K. įžeisti, pažeminti visuomenės akyse, komentaras užgaulus ir peržengiantis visuomenės moralės ribas.

Taip pat neteisingas ir nepagrįstas teismo argumentas, kad kaltinamasis R. Č. paskleidė ne konstatuojamojo pobūdžio faktus ir duomenys, o savo nuomonę, nes įžeidimo atveju net ir nereikia paskleisti konkrečių faktų ar duomenų, o užtenka tik užgauliai, nepadoriai atsiliepti apie asmenį, jo veiksmus. Teismas aiškiai painioja įžeidimą ir šmeižtą. Apie tai savo nutartyje yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio byloje : „Šmeižimas nuo įžeidimo (BK 155 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad įžeidimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011). Apelianto nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės bei į panašaus pobūdžio bylų teisminę praktiką yra akivaizdu, kad R. Č. veiksmai yra tyčiniai, jis viešai įžeidinėjo jį kitų žmonių akivaizdoje, naudojo visuomenėje nepriimtinus užgaulius žodžius, jo veiksmus vertino įžeidžiamai, niekinančiai, todėl jo veika visiškai atitinka BK 155 str. l d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis R. Č. ir jo gynėjas advokatas Valerijus Karpovas prašė nukentėjusiojo privataus kaltintojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p. numatytu pagrindu.

Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog R. Č. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d. požymių, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog R. Č. viešai paskleidė užgaulią ir žeidžiančią informaciją apie M. K., t.y. 2013-03-25 interneto socialiniame tinklapyje www.faceboook.com LR Seimo nario N. P. grupėje, kurioje yra 5000 registruotų vartotojų ir grupę gali stebėti dar daugiau žmonių, nes ji atvira visuomenei, komentarų skiltyje po to, kai Seimo narys N. P. savo internetinėje grupėje įkėlė straipsnio nuorodą, kurioje buvo pateikta informacija apie 2013-03-26 turėjusį įvykti teismo posėdį, susijusį su M. K. („Aršus N. V. priešininkas M. K. ir vėl reikalaus iš N. P. atsiprašymo-šįkart taikytojo vaidmuo teks Vilniaus apygardos teismui“) parašė komentarą: „Nesuprantu del ko čia teistis reikėtų? Manau, kad tam avigalviui būtų didelė garbė būti pavadintu Lietuvos VSD agentu. Manau, kad N. skųsti galėjo nebent pats VSD už tokių priedurnių, koks yra tas nesveikas treneris priskyrimą VSD agentūrai. K., primenu, VSD yra Lietuvos valstybės institucija ir kiekvienam piliečiui turi būti garbė jai tarnauti. Jei supratai, pakinkuok savo tuščia puodynėle...“. Tokiu komentaru komentaro autorius R. Č. aiškiai siekė M. K. įžeisti, pažeminti visuomenės akyse, komentaras užgaulus ir peržengiantis visuomenės moralės ribas, tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis R. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis klaidinai supranta žinutę ir komentarą. Socialiniame tinklapyje „Facebook“ galima bendrauti viešai arba tik draugų rate. Jo parašyta žinutė buvo skirta tik draugų ratui. Savo žinute nesiekė įžeisti, tik prie nuorodos į straipsnį parašė palaikymą N. P..

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad R. Č. nepagrįstai nurodo, kad socialiniame tinklapyje „Facebook“ rašė tik privačią žinutę, nes N. P. yra viešas asmuo, todėl jų informacija yra vieša ir visiems prieinama. R. Č. parašytu komentaru ir jame vartojamais žodžiais buvo siekiama iš jo išsityčioti.

Pagal LR BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaltinamasis R. Č. nepagrįstai tvirtina, kad jis rašė ne komentarą, o asmeninę žinute N. P. socialiniame tinklapyje „Facebook“ ir tuo nesiekė įžeisti M. K., nes socialinis tinklapis yra viešai visiems prieinamas. N. P. yra viešas asmuo, ten rašomas žinutes mato ir kiti asmenys.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nurodė, kad R. Č. paskleidė ne konstatuojamojo pobūdžio faktus ir duomenis, o savo nuomonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie teismo argumentai ir išvados yra nepagrįsti, nes įžeidimo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją leidžia riboti įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis laisvėmis gali būti sąlygojamas tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir, kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. LR BK 155 str. kaip tik ir numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas asmens garbei ir orumui.

Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, R. Č., įgyvendindamas saviraiškos laisvę, peržengė jos realizavimo ribas ir pusiausvyrą tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises, nes viešai, raštu, per visuomenei prieinamą socialinį tinklapį „facebook“ neigiamai apibūdino M. K., pavadindamas „avigalviu“, „priedurniu", „nesveiku“, jį kaip žmogų įžeidė ir pažemino. Nepadoriai apibūdindamas socialiniame tinklapyje „facebook“, R. Č. suvokė, kad viešai užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Todėl R. Č. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 155 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, skirdama R. Č. bausmę pagal LR BK 155 str. 1 d., atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Č. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti, R. Č. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliai baudai. Kolegijos nuomone, tokia R. Č. paskirtos bausmės rūšis bus efektyvi, įgyvendinant bausmės paskirtį, nebus pažeistas teisingumo principas bei nukentėjusiojo ir visuomenės interesai.

Privatus kaltintojas nukentėjusysis M. K. pareiškė 3 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, spręsdama civilinio ieškinio klausimą, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. numatytais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais ir teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo viešiesiems asmenims. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi tokie kaltinamojo išsakyti žodžiai buvo užgaulūs, jį pažemino. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, sprendžia, kad privataus kaltintojo dėl R. Č.. veiksmų patirtos neturtinės žalos dydis vertintinas 500 Lt, todėl M. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR BPK 105 straipsnis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas. Privatus kaltintojas nukentėjusysis pateikė kvitus (49-53 b. l.), patvirtinančius 350,35 Lt sumokėjimą už kurą. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. K. gyvena Vilniuje, byla buvo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, todėl privatus kaltintojas nukentėjusysis patyrė kelionės išlaidas. Kolegijos vertinimu, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d.) ir jos išieškotinos iš R. Č..

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. Č. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 70 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). LR BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo R. Č. turtinę padėtį sprendžia, išlaidos už nuteistajam jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

2014 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

R. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d. ir jį nubausti 7 MGL (910) litų bauda.

Iš nuteistojo R. Č. priteisti nukentėjusiajam M. K. 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos ir 350,35 (tris šimtus penkiasdešimt litų 35 cnt.) litų turėtų proceso išlaidų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam R. Č., netenkinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.