- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1209-210/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00965-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1418-169/2015, išnagrinėjus atsakovės S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei S. J. dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jų padalijimo bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, B. B. Ž. ieškinį atsakovei S. J. ir ieškovui A. B. dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jų padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė S. J. pateiktu teismui prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje – uždrausti ieškovui A. B. gyventi jos vardu registruotame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą A. B. netrukdyti jai patekti į gyvenamąjį namą ir ūkinį statinį jų priežiūros ir paruošimo žiemai tikslu, be teisės jame gyventi.
Nurodė, jog ieškovas A. B., gyvendamas jos vardu registruotame name, tyčiniais veiksmais jį gadina, naikina ten esantį turtą, taip mažindamas jo vertę. Ieškovas gyvendamas name, nemoka už elektrą, namo apsaugą, šiukšles, neprisideda prie paskolos mokėjimo, visiškai netvarko namo aplinkos. Be to, artėjant žiemos sezonui, būtina pasirūpinti namo apšildymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi prašymą tenkino.
Atsakovės S. J. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovui A. B., gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini);
Įpareigojo ieškovą A. B. netrukdyti atsakovei S. J. patekti į gyvenamąjį namą ir ūkinį statinį jų priežiūros ir paruošimo žiemai tikslu.
Teismas vertino tai, jog atsakovė S. J. naudojasi saugos tarnybos UAB „G4S“ paslaugomis. Siekdama apsisaugoti nuo galimo ieškovo A. B. smurto, atsakovė į gyvenamojo namo teritoriją vyksta kartu su policijos pareigūnais. Nurodytas aplinkybes, jog ieškovas gadina ir niokoja gyvenamajame name esantį turtą, neprižiūri aplinkos, teismui patvirtino atsakovės pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti nenupjautos žolės, sulaužytų spintelių, rozečių, sugadintos sienos, vonios plytelių, virtuvinio stalo, laiptų turėklų, nuplėštų tapetų, pradeginto lango roleto, išdaužytų šiltnamio langų, vaizdai.
Atsižvelgęs į atsakovės išdėstytas aplinkybes bei šias aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus, siekiant išvengti tarp šalių kylančių konfliktų bei apsaugoti jų bendrą turtą nuo galimų nuostolių, teismas iki ginčo išsprendimo iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymą laikė tikslingu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas ieškovas A. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį dalyje dėl draudimo ieškovui A. B. gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaikinti, paliekant įsipareigojimą netrukdyti atsakovei S. J. patekti į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, atsakovei pavyko suklaidinti teismą, ko pasėkoje nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas įsitikinęs, kad atsižvelgiant į jo pareikšto ieškinio esmę, yra pažeidžiama jo teisė į būstą. Tvirtina, kad jokio turto nelaužė, negadino, o atsakovės pateiktos nuotraukos parodo tik pačių daiktų faktinį stovį, bet ne ieškovo veiksmus daiktų atžvilgiu. Apeliantas atkreipia dėmesį į 2015-01-23 sudarytą susitarimą dėl naudojimosi bendru turtu. Nurodo, kad pati atsakovė be didelės dalies bendrų baldų, išsivežė ir dujų balioną, sugadino šulinio siurblį. Dėl tokio atsakovės elgesio apeliantas tris karstus kreipėsi į policiją. Apeliantas įsitikinęs, kad draudimas gyventi ginčo name, niekaip objektyviai negali ateityje apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ar jo vykdymą padaryti neįmanomu. Be to, apelianto gyvenimas name, negali didinti jokio nuostolio, ir apeliantas neturi kur daugiau gyventi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. J. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas, gyvendamas atsakovės vardu registruotame name, tyčiniais veiksmais jį gadina, naikina turtą, mažindamas jo vertę. Nors apeliantas remiasi 2015-01-23 susitarimu, tačiau jis galiojo iki 2015-03-22, kuomet buvo bandyta tartis dėl padarytos žalos atlyginimo ir kompensacijos ieškovu dėl dalinio indėlio į namo statybą. Šiuo metu apeliantas įsikraustė į ūkinį pastatą, kuriame pradėjo griovimo bei pertvarkymo darbus, ir ruošiasi ten gyventi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutarties dalis, kuria teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovui A. B., gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ieškinyje pareikštų materialinių reikalavimų pobūdis.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Kadangi ieškovas gyvendamas, atsakovės vardu registruotame name, tyčiniais veiksmais jį gadina, naikina ten esantį turtą, taip mažindamas jo vertę, bei nemoka mokesčių, atsakovė prašė iki teismo sprendimo priėmimo uždrausti ieškovui A. B. gyventi jos vardu registruotame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taikė atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas pagrįstai vertino atsakovės S. J. pateiktus įrodymus, patvirtinančius apie galimai ieškovo gadinamą ir niokojamą bendrą turtą. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl atsakovės išsivežtų daiktų ir pateikti įrodymai dėl kreipimosi į policiją, negali paneigti turto sugadinimo fakto užfiksuoto atsakovės pateiktose nuotraukose. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje, kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atsakovės pateiktų įrodymų nepaneigė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokiai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadai – iki ginčo išsprendimo iš esmės, laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo ieškovui A. B. gyventi atsakovės vardu registruotame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), taikymo tikslingumui. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad klausimas dėl ieškinio bei įrodymų pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, bus išspręstas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus teisme priimant galutinį sprendimą dėl ginčo esmės, todėl atskirajame skunde, apeliantas teigdamas, kad atsižvelgiant į pareikšto ieškinio esmę yra pažeidžiama jo teisė į būstą, yra neteisus. Šiuo atveju, apeliantas nepagrįstai remiasi 2015-01-23 sudarytu susitarimu dėl naudojimosi bendru turtu, nes jo turinys patvirtina, kad bendro turto išlaikymo klausimai aptarti tik iki 2015-03-22.
Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra vertinama galimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, taip pat grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str.).
Deklaratyvūs teiginiai dėl nesamos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo konkrečiu atveju tikslingumo. Todėl apeliantas klaidingai įsitikinęs, kad draudimas gyventi ginčijamame name, niekaip objektyviai negali ateityje apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ar jo vykdymą padaryti neįmanomu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis neturi kur daugiau gyventi, neįrodyta, ir ji negali paneigti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.