Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje Z. D., anketiniai duomenys neskelbtini, kaltinama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji Z. D. nužudė šeimos narį vyrą V. D., t. y. ji 2009-03-02, apie 11.30 val., duomenys neskelbtini, savo namuose, tarpusavio konflikto su vyru V. D. metu dėl šeimoje esančių tarpusavio nesutarimų, konfliktui pasibaigus ir V. D. išeinant iš virtuvės, paėmusi virtuvėje ant spintelės buvusį peilį, vieną kartą juo dūrė vyrui V. D. į juosmenį, padarydama durtinę-pjautinę kiaurinę juosmens dešinės pusės žaizdą su dešiniuoju kepenų skilties pažeidimu, besikomplikavusiu ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, šoku po nukraujavimo, dėl to V. D. mirė, taip tyčia jį nužudė.

Kaltinamoji Z. D. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2009 m. kovo 2 d. ryte atsikėlė, vyras kalbėjo, šūkaliojo, nekreipė jokio dėmesio, ją apstumdė. Parodo, kad V. D. liepė išmesti pakartą katiną, už tai ant jo supyko. Kad vyras nebūtų toks piktas, norėjo pajuokauti, todėl paėmusi peilį norėjo perpjauti jo megztinį ir pajuto, kad jam įdūrė. Tai padarė netyčia, jėgos nevartojo. Vyras prieš metus laiko, kaip išėjo į pensiją, pradėjo girtauti. Teigia, kai ji pajuto, jog įdūrė V. D., pastarasis kaip ėjo, taip ir išėjo. Aiškina, kad jis nuėjo į verandą ir labai ilgai neparėjo. Vėliau kai grįžo, atsisėdo ant sofos. Anot kaltinamosios, ji pamatė tris lašus kraujo, liepė V. D. atsigulti. Jis atsigulė, ir tada ji pamatė, kad viena koja šlapia nuo kraujo. Norėdama pažiūrėti, iš kur prilašėjo kraujo, pakėlė megztinį ir pamatė žaizdą. Jis jau buvo atsigulęs ant sofos. Žaizdą sutvarstė pleistru. Pavaliusi kraujo lašus, skarą įmetė į krosnį. Kodėl taip padarė, nežino. Norėjo tik pajuokauti, užkabinti už megztinio. Nei žaloti, nei nužudyti V. D. nenorėjo. Būdavo, kai jis pradėdavo šūkauti, jam papešdavo už ausies. Aiškina, kad ginčijosi dėl kačių, pusryčių, rytą buvo susinervinusi, kai pamatė pakartą katiną.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, adresu Draugystės g. 51A, Alsėdžių mstl. Plungės r. Įėjus į verandą matosi ant spintelių sudėta skerdiena, kuri uždengta laikraščiais. Verandos dešinėje pusėje ant grindų esančiame plastikiniame baltos spalvos inde su vandeniu rastas peilis su juoda rankena. Įėjus į pagalbinę patalpą krosnyje ant sudėtų malkų rastas margas, šlapias, su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują, audinys. Virtuvėje ant krosnies rastas baltos spalvos šlapias audinys su raudonomis, panašiomis į kraują, dėmėmis. Prie dujinės viryklės pastatytoje spintelėje rastas kibiras su šiukšlėmis ir šlapiu audiniu, ant kurio matosi raudonos į kraują panašios dėmės, spintelės stalčiuje rastos žirklės su dėmėmis, panašiomis į kraują. Iš virtuvės įėjus į kambarį ant grindų rastas žalios spalvos megztinis, kurio nugarinėje dalyje dešinėje pusėje apatinėje dalyje yra raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės ir kiaurinė skylė. Taip pat kambaryje rastas V. D. lavonas, gulintis ant minkštojo svetainės kampo. Lavonui ant nugaros dešinėje apatinėje dalyje yra užklijuota medicininė marlė su pleistru. Ant grindų prie lavono

kojų rastos mėlynos spalvos šlepetės su dėmėmis, panašiomis į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: peilis su juodos spalvos rankena, medžiaginis-įvairiaspalvis audinys su raudonos spalvos dėmėmis, marlės audinys su raudonomis dėmėmis, metalinės žirklės, audinys su raudonos spalvos dėmėmis, žalios spalvos megztinis, kurio nugarinėje dešinės pusės apatinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmės ir kiaurinė skylė, šlepetės (t. 1, b. l. 8–15).

Įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog parodymų patikrinimo vietoje metu Z. D. parodė vietas: t. y. savo namuose spintelę, nuo kurios paėmė virtuvinį peilį ir dūrė savo vyrui V. D., ant žmogaus-manekeno vietą nugaroje, kur ji su peiliu įdūrė savo vyrui; duris, vedančias į verandą, kur buvo išėjęs V. D., kai ji jau buvo įdūrusi peiliu į nugarą; verandoje kibirą, į kurį įmetė peilį; svetainės kambaryje vietą ant miegamosios sofos, kur gulėjęs V. D., kai ji bandžiusi sustabdyti kraujavimą, ir vietą, kur V. D. mirė (t. 1, b.1. 66–73) .

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta skara, marlės audinys, žirklės, medžiagos skiautė, megztinis, šlepetės, kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 86-78-1-00109-09 (t. 1, b. 1. 16–19, 20).

Specialisto išvada Nr. M 39/09 (07) konstatuota, kad V. D. lavone, be senų randų nosyje, abiejų kelių sąnarių srityse bei blauzdose, rasti šie sužalojimai: durtinė-pjautinė kiaurinė juosmens dešinės pusės žaizda su dešiniosios kepenų skilties pažeidimu, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje. Durtinė-pjautinė kiaurinė dešinės srities žaizda su dešiniosios kepenų skilties pažeidimu, padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, tai galėjo būti peilis ar/ir jo savybes turintis daiktas bei įrankis, smūgiuojant iš viršaus žemyn 75 laipsnių kampu bei 82,5 laipsnių kampu iš dešinės į kairę (kūno paviršiaus atžvilgiu), ir nėra būdinga griuvimui bei užkritimui ant peilio a/ir jo savybes turinčio daikto bei įrankio. Kiauriniai pilvo ertmės sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. V. D. mirė nuo durtinės-pjautinės kiaurinės juosmens dešinės pusės žaizdos su kepenų dešiniosios skilties pažeidimu, besikomplikavusiu ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, šoku po nukraujavimo. Prieš mirtį V. D. vartojo alkoholinius gėrimus, nes jo lavono kraujyje rasta 2,99 prom. ir šlapime 3,21 prom. etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Pagrindinis sužalojimas galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu, tam neprieštarauja pastarojo geležtės bei durtinės-pjautinės žaizdos matavimai. Įbedus minėtą peilį į minkštuosius audinius, kartu į pilvaplėvės ertmę apie 4,3–5,0 cm, taip pažeidžiant dešiniąją kepenų skiltį. Mirtis įvyko 2009-03-02 08.45–12.45 val. Laiku suteikus medicininę pagalbą, t. y. skubiai atlikus operaciją bei susiuvus pažeistą dešiniąją kepenų skiltį ir sustabdžius kraujavimą, nesant kitų komplikacijų, lieka tikimybė, kad V. D. gyvybę buvo galima išgelbėti. Durtinis-pjautinis sužalojimas padarytas didesne nei 21 kg į kubinį centimetrą dinamine, t. y. smūgine, jėga (t. 1, b.1. 22–24).

Iš reikalaujamų daiktų protokolo matyti, kad MRU TM1 Telšių ekspertinio poskyrio med. ekspertas R. R. tyrimui pateikė virtuvinį peilį, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pridėtas prie bylos (b.1. 25, 26–27, 20).

Nukentėjusioji I. M. parodė, jog laidotuvių metu iš G. R. sužinojo, kaip iš tikrųjų viskas buvo, jog Z. D. su V. D. susiginčijo ir kaltinamoji norėdama pagąsdinti užkliuvo jam šoną peiliu. Tačiau įvykis buvo apibūdintas daugiau kaip nelaimingas atsitikimas. Kiek žino, santykiai tarp Z. D. ir V. D. buvo geri. Kivirčų tarp jų girdėti neteko. Teigia, kad jos tėvas turėjo savybę vienas pats pakeltu balsu kalbėti, bet ne konkrečiai ant kokio žmogaus. Nurodo, kad kartais jis išgerdavo, bet piktybiškas nebūdavo. Prašo priteisti 100000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Su tėvu bendravo glaudžiai, todėl sužinojusi apie tėvo mirtį labai išgyveno, dėl to nustojo maitinti kūdikį. Tačiau į gydytojus nesikreipė, išgyveno tarp artimųjų. Turtinės žalos atlyginti neprašo.

Liudytoja J. P. parodė, kad yra Z. D. sesuo. 2009 m. kovo 2 d. sesuo Z. D. paskambinusi pasakė, kad vyrui blogai ir paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Sakė, kad nesupranta, kas jam blogai, sakė, kad bėga kraujas, ji sustabdė kraujavimą, vyras guli lovoje, daugiau nieko nesakė. Liudytojos teigimu, V. D. buvo labai triukšmingas, ypač išgėręs. Nurodo, kad yra mačiusi mėlynes ant sesers kūno. Aiškina, jog kivirčai kildavo dėl to, kad V. D. išgėręs nesivaldydavo. Po įvykio iš sesers sužinojo, kad tądien V. D. ją sumušė.

Liudytojas G. R. parodė, kad yra kaltinamosios Z. D. sūnus, tačiau gyvena atskirai nuo mamos. V. D. jo patėvis. Kartu būnant V. D. buvo geras, o su mama kartais apsižodžiuodavo. 2009-03-02 jam paskambino Z. D. ir pasakė, kad V. D. bėga kraujas iš šono ir paprašė atvažiuoti. Kai atvyko, buvo atvykusi greitoji, sakė į vidų neiti, nes yra miręs žmogus. Kai atvyko įgaliotinis, įėjo į vidų ir pamatė, kad V. D. gulėjo ant šono ant sofos kambaryje. Mama sakė, kad nežino, kas įvyko. Kitą dieną iš savo žmonos sužinojo, kad malkinėje matė pakartą katiną. Kad V. D. nužudytas, sužinojo iš policijos, Z. D. pasakojo, kad tai padarė netyčia. Anot liudytojo, po įvykio pastebėjo, kad mamai Z. D. sutriko atmintis, pirmą– antrą dieną po įvykio net nesuprato, ką ji kalbėjo.

Liudytoja V. R. parodė, kad yra kaltinamosios marti. Įvykio dieną jai paskambino vyras G. R. ir pasakė, kad skambino jo mama Z. D. ir pranešė, kad jos vyrui V. D. yra blogai, prašė atvažiuoti. Ji perskambino kaltinamajai V. D., paklausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad V. D. sėdi pabalęs. Tada, anot liudytojos, ji paskambino vyrui G. R. ir pasakė paskubėti. Į vietą atvažiavo, kai jau buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau jų į vidų neįleido, pasakė, kad bute yra lavonas. Buvo pasakyta, kad V. D. persipjovė nugarą, ar šoną. Jis gulėjo ant sofos, nusisukęs veidu į langą. Nugaroje jam buvo užlipdytas pleistras, šalia jo sėdėjo kaltinamoji Z. D.. Z. D. jai sakė, kad su V. D. neina susitarti, kad pradėjo dažniau gerti, atvažiavus jo nerasdavo blaivaus. Aiškina, kad kitą dieną ėjo į malkinę ir rado negyvą, kruviną katiną.

Taigi aptarti bylos duomenys neginčytinai leidžia teigti, kad 2009-03-02 tarpusavio konflikto metu Z. D. mirtinai peiliu sužalojo savo vyrą V. D., todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d., 3 p. kaip šeimos nario nužudymas. Tiesioginės tyčios nužudyti V. D. kaltinamoji neturėjo, tačiau durdama peiliu pastarajam į juosmenį turėjo numatyti galimas pasekmes.

Konfliktas tarp kaltinamosios ir stipriai neblaivaus V. D. iš esmės prasidėjo dėl kačių, laikų neparuoštų pusryčių, dėmesio kaltinamajai stokos. Tą rytą kaltinamoji buvo susinerviinusi, nes pamatė pakartą katiną, be to, V. D. ją buvo apstumdęs, apšaukęs. Tačiau V. D., atlikdamas paminėtus veiksmus, elgėsi rizikingai ir turėjo suprasti, jog tai sukels kaltinamosios negatyvią reakciją (tai ir įvyko, paėmusi peilį dūrė nusisukusiam vyrui į juosmenį). Ši aplinkybė lengvina kaltinamosios atsakomybę.

Kaltinamosios Z. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, be to, veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 75 metų Z. D. serga smegenų ateroskleroze, galvos smegenų kraujotakos nepakankamu, krūtinės angina, vidutinio sunkumo depresija ir kt.

Nors kaltinamoji Z. D. padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau kolegija mano, kad skiriant bausmę kaltinamajai, jai galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. BK 62 str. 1 d. numato, jog teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Z. D. iš karto po padaryto sužalojimo pati teikė pirmą pagalbą, skambino seseriai, prašydama iškviesti greitąją med. pagalbą, taigi apie padarytą nusikaltimą pati ir pranešė. Parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas V. D., davė išsamius parodymus, jų nekeitė ir teisme, atvykus pareigūnams parodė vietą, kur įmetė nusikaltimo įrankį – peilį, tad ji padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką. V. D. savo kaltę visiškai pripažino bei nuoširdžiai gailisi. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo byloje nėra, tai reiškia, jog jai nėra prievolės atlyginti turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, jog Z. D. yra senyvo amžiaus, serga įvairiomis sunkiomis ligomis, todėl laisvės atėmimo bausmę jai būtų atlikti per sunku. Esant tokioms aplinkybėms skirti kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę būtų neteisinga, tokia bausmė neužtikrintų BK 41 str. numatytos bausmės paskirties. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą kolegija skiria Z. D. švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmės rūšį – laisvės apribojimą ( BK 48 str.).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.

Nors nukentėjusioji I. M. teismui teigia, jog tėvo V. D. mirtis sukėlė didelius išgyvenimus, dėl to ji net nustojo maitinti kūdikį, nes su tėvu bendravo artimai. Tačiau teismas pažymi, kad, liudytoja R. Z. parodė, kad vaikai V. D. nesirūpino, per pastaruosius 20 m. buvo atvykę gal kokius šešis kartus. Netikėti šios liudytojos parodymais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Apygardos teismas neabejoja, jog nukentėjusioji I. M. vis dėlto patyrė dvasinius išgyvenimus, sužinojusi apie tėvo netektį, ir natūralu, jog nepaisant to, kad su tėvu nebuvo bendraujama taip artimai, kaip šiuo metu bando įrodyti nukentėjusioji, dvasinį skausmą I. M. teko išgyventi ir patirti. Tačiau apygardos teismo nuomone, vargu ar galima tikėti nukentėjusiosios deklaruojama itin didelė širdgėla įvertinus, jog iš bylos duomenų matyti, kad santykiai su tėvu V. D. nebuvo itin artimi, ir tai parodo, kad įvertinta patirta neturtinė žala 100 000 Lt nėra adekvati patirtam dvasiniam sukrėtimui. Kolegijos nuomone, šiuo atveju prašomos žalos dydį vis dėlto nulėmė kaltinamosios Z. D. turimas turtas. Tačiau teismas pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Darkart pažymėtina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys.

Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiosios pareikštas 100000 Lt ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog kaltinamosios Z. D. pajamos – gaunama pensija, todėl realių galimybių atlyginti teismo prašomą 100000 Lt sumą neturtinei žalai nėra. Pažymėtina ir tai, kad esamas pas kaltinamąją turtas krizės laikotarpiu yra sunkiai realizuotinas. Kaltinamoji Z. D. net dirbdama galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį priteistos žalos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju įvertinant aplinkybę, kad Z. D. būdama garbaus, senyvo amžiaus moteris, pensininkė ir gaudama gana nedidelę pensiją, akivaizdu, kad prašomos neturtinės 100000 Lt žalos negalėtų atlyginti. Todėl įvertinęs aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas sumažina nukentėjusiosios prašomos neturtinę žalos atlyginimą iki 30000 Lt ir ši suma aiškiai yra atitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją ir žmonių gyvenimo lygį, todėl tokio dydžio neturtinė žala neprieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. D. pripažinti kalta pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti Z. D. bausmės laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2010-05-17 iki 2010-05-27 vieną buvimo ekspertizės įstaigoje dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš Z. D. 30000 Lt I. M. neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – peilį, marlės audinį, medžiagos skiautę, saugomus Telšių apskrities VPK Plungės r. PK patalpose, – sunaikinti, o žirkles, megztinį, šlepetes ir skarą – grąžinti Z. D..

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.