- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-59-309/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30453-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.9.2Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 2 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.9Kiti bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo klausimai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. A. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 18 d., apie 23.19 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju K. V., tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam K. V. į pilvo sritį, tokiu būdu padarydamas durtinį – pjautinį kiaurinį kairės pilvo pusės sužalojimą, pasireiškusį durtine – pjautine pilvo sienos žaizda po kairiu šonkaulių lanku ir skersiniu storosios žarnos serozinio sluoksnio sužalojimu, t. y. padarė nukentėjusiajam K. V. sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teigia, kad nuo pat jo sulaikymo momento jis prisipažino kaltu, davė nuoseklius parodymus, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pažymi, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris jam pretenzijų neturi. Nurodo, kad nukentėjusysis yra jo (duomenys neskelbtini) ir prašo nuteistajam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis sutinka su civiliniu ieškiniu, priteistu atlygintinos žalos dydžiu. Prižada ateityje nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.
3. Atsiliepimo į nuteistojo R. A. apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. A. ir jo gynėja, prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmestinas.
1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. A. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau ginčija jam paskirtą bausmę, prašo skirti švelnesnę bausmę.
2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. A. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 135 straipsnio 1 dalis). Jis nusikalto būdamas (duomenys neskelbtini) kartų teistas, iš jų (duomenys neskelbtini) kartus teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, o paskutinį kartą teistas už nežymų sveikatos sutrikdymą bei grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, esant neišnykusiam teistumui. Jis naują nusikalstamą veiką padarė praėjus (duomenys neskelbtini) mėnesiams, nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100-111). Taip pat, jis yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 97-99), yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus (1 t., b. l. 66), niekur nedirba (1 t., b. l. 133). (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. A. buvo konsultuotas psichiatro (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Jam buvo nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, R. A. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę yra netikslinga, nes praeityje tiriamajam nebuvo nustatyta lėtinių ar ūmių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu (1 t., b. l. 131).
4. Akivaizdu, kad nuteistasis R. A. išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko – nors ankstesniais teismų nuosprendžiais jam buvo skirta ir švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė – areštas, (duomenys neskelbtini) kartus taikytas lygtinis paleidimas bei (duomenys neskelbtini) kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Kadangi R. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją, atsižvelgė skirdamas R. A. bausmę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 prom. girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (1 t., b. l. 66) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
5. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tai ne pirma R. A. padaryta nusikalstama veika. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartų. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, jis naują nusikalstamą veiką padarė praėjus (duomenys neskelbtini) mėnesiams, nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini). Visos šios aukštesnės instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra analogiško pobūdžio, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą, kas rodo didesnį tiek jo, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas sunkus nusikaltimas nukentėjusiajam peiliu duriant į pilvo sritį), neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą.
6. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuo pat jo sulaikymo momento jis prisipažino kaltu, davė nuoseklius parodymus, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pažymi, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris jam pretenzijų neturi. Nurodo, kad nukentėjusysis yra jo (duomenys neskelbtini) ir prašo nuteistajam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis sutinka su civiliniu ieškiniu, priteistu atlygintinos žalos dydžiu. Prižada ateityje nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Šios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pagrindas lengvinti ar sunkinti jo baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
7. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Įvertinus R. A. asmenybę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 62 straipsniu, netikslinga būtų jam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, nes paskyrus jam švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistajam yra paskirta mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis (5 (penki) metai 1 (vienas) mėnesis ir 15 (penkiolika) dienų) bausmė. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kardomąją priemonę – suėmimą, paliekant iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.